Phill MV nuotrauka iš Flickr

Problema:
Gyvenu daugiabutyje name, penktame aukšte iš penkių. Vasarą būna pakankamai karšta, todėl neatsidarius langų būti namie, miegoti neįmanoma. Kai žemiau gyvenantis kaimynas pradeda rūkyti, kambarys prasmirsta taip, lyg pats jame rūkyčiau (dūmai juk kyla aukštyn). Tuomet tenka staigiai stotis ir uždaryti visus langus. Deja, taip dar blogiau, nes dūmai jau yra kambaryje ir neišsivėdina (juk langai tuo metu uždaryti), todėl tenka jais kvėpuoti tol, kol kaimynas parūkys. Vėliau išsivėdinti taip pat retai pavyksta, nes apačioje gyvena du rūkantys kaimynai, kurie tai daro pakaitomis. Beje, abu jie mėgsta rūkyti skirtinguose balkonuose, esančiuose abejose namo pusėse. Taigi, bute nėra nei vieno lango, kurio atidarius, niekada nesmirdėtų dūmais. Blogiausia, kai tai vyksta vėlai vakare arba naktį, juk nesikelsi kiekvieną kartą iš lovos ir lango neuždarinėti.

Ką Jūs manote, ar galima rūkyti daugiabučio namo balkone? Už rūkymą laiptinėje policija jau baudžia. Ar reikėtų, kad baustų ir už rūkymą balkone ar vonios kambaryje (kai per ventiliaciją prasmirsta aukščiau esančio kaimyno patalpos)? Jei taip, kaip tai įgyvendinti? Ir kur tada tai daryti rūkantiems?

Laukiu Jūsų atsakymų, pamąstymų, pasiūlymų! Nepabijokite savo nuomonės parašyti ir tie, kas patys rūko balkone.

Fotografuota 2012 05 03 Vilniuje, Antakalnyje

Štai toks turtas kaupiasi kišenėje važinėjant visuomeniniu transportu

Jau suėjo daugiau nei metai, kai nebevažinėju su žaliu lapu ant stiklo. Nors gavęs vairuotojo pažymėjimą, visur važiavau išskirtinai automobiliu, paskutiniais, trečiaisiais metais daug kas pasikeitė: į darbą važinėjau ir visuomeniniu transportu (nes “Subaru” į senatvę pradėjo ryti labai daug degalų), o prieš vasarą įsigijau ir dviratį. Taigi, gera proga palyginti visų šių keliavimo būdų privalumus ir trukumus:

Važiavimas automobiliu:
Pliusai:
Komfortas (ypač pasijaučia, kai lyja, sninga, labai šalta, ar karšta)
Galima vežti didelius, sunkius daiktus
Važiavimo kaina beveik nepriklauso nuo keleivių skaičiaus
Galima nuvažiuoti ten, kur neprivažiuoja visuomeninis transportas

Minusai:
Negalima (arba nerekomenduojama) važiuoti neišsimiegojus, susinervinus, blogai jaučiantis. O tuo labiau – išgėrus alkoholio.
Brangu (jei net automobilis yra ekonomiškas, daug kainuoja draudimas, automobilio remontas, eksploatacinės išlaidos)
Automobilis visada sugenda netinkamu metu

Važiavimas visuomeniniu transportu
Pliusai:
Pigu (nes mokama tik už vienkartinį ar nuolatinį bilietą)
Galima skaityti, žaisti telefone žaidimus, klausytis muzikos ar garso knygų bei užsiimti kita veikia, kuriai paprastai nėra laiko
Galima važiuoti neišsimiegojus (dar ir pamiegoti), susinervinus (ir aprėkti kitus keleivius), blogai jaučiantis (ir pasidalinant ligomis su aplinkiniais). Išgėrus alkoholio, galima drąsiai prigulti pamiegoti ant kelių sėdynių ar grindų.
Troleibusai negenda. O jei ir sugenda, galima greitai persėsti į kitą.

Minusai:
Dažnai nėra laisvų sėdimų vietų
Dažnai būna per šalta arba per karšta
Tenka susitaikyti su garsiai kalbančiais, sergančiais, agresyviais, girtais bei smirdančiais keleiviais.
Tenka laukti stotelėse (labiausiai tai užknisa, kai lyja, yra labai šalta ar pučia stiprus vėjas)
Kartais nuvykti į kelionės tikslą galima tik su persėdimais (tuomet gerokai išauga ir važiavimo kaina)
Užknisa agresyvūs kontrolieriai
Su savimi nepasiimsi daug bagažo

Važiavimas dviračiu
Beveik nemokama (mokėti reikia tik už dviračio aksesuarus, taisymą ir jei jį kas nors pavogs)
Greitas mieste (beveik 6 kilometrų atstumą iki darbo nuvažiuoju per 20-25 minutes, automobiliu ar visuomeniniu transportu tai praktiškai visada užtrunka ilgiau)
Puiki priemonė lašiniams ant kūno deginti
Važiuojant gražiomis vietovėmis, galima mėgautis gamta, kvėpuoti grynu oru (pvz. aš į darbą važiuoju paupyje įrengtu dviračiu taku ir beveik visą maršrutą nematau, negirdžiu ir neužuodžiu automobilių. Vasaros rytą – tai tikra atgaiva)

Minusai:
Keliaujant pavargstama, suprakaituojama (jei vykstama į darbą, reikia sugalvoti, kur nusiprausti)
Pradėjus lyti, galima sušlapti, važiuoti gali būti per šalta arba per karšta, todėl reikia visuomet apsirengti tinkamai
Netinkamas naudoti žiemą (jei nesame ekstremalas)
Vagystės tikimybė (ją galima sumažinti įsigijus patikimą spyną bei statant saugiose vietose)

Čia dar neįtraukiau ėjimo pėsčiomis privalumų ir trūkumų, bet juos ir taip visi žinote. Beje, ar rašiau, kad įsigijau kitą automobilį? Ne? Tuomet apie tai kitą kartą..

Nekreipkite dėmesio į tylų garsą ir drebantį vaizdą, telefonu filmavau.

Į įvykio vietą atvykau tikrai ne pirmas. Stoviniuojančių buvo daugiau, nei kažką gelbėjančių

Atvykęs puoliau fotografuoti pro pravirus kalėjimo vartus. Deja, nieko įdomaus nepagavau

Kiekvienas dirba savo darbą

Pagautas judėsy

O čia jau minantis ant stabdžių

Medikai išlipo gelbėti sužeistųjų

Tačiau gavo leidimą įvažiuoti į teritoriją, todėl grįžo prie automobilio

Labiausiai iš dalyvaujančių man patiko šunys

Pagaliau įvažiavo

Pareigūnai ir prašalaitis

Pirmyn-atgal

Va, pasirodo, iš kur tas vanduo imamas

Policija buvo apsupusi visą kalėjimą. Ten toli matoma viena jų grupelė

Čia kita kalėjimo pusė, kuri nedegė

Dar viena grupelė policininkų pasislėpus

Čia laukiau, kol kaliniai pradės per tvorą lipt. Nepradėjo..

Ši mašina (ne, ne taksi, ta kita) greičiausiai evakavo nenukentėjusius kalinius

Triukšmingasis karavanas

Pavėlavęs operatorius

Čia taip pat gaisro tema. Tačiau šis automobilis greičiausiai degė ne čia

Kadras įdomesniu kampu. Nors į autopliusą dėk

Taip pat išbandžiau fotoaparato filmavimo galimybes, tačiau nieko labai įdomaus nenufilmavau:

Ištvėrėte iki pabaigos? Tuomet kaip prizą už kantrybę siūlau paskaityti du įdomius pokalbius iš šio įvykio:

Nr. 1:

Priėjęs prie Lukiškių kalėjimo, sutikau kažkokį vaikiną su mergina. Jis manęs klausia:

- Kas čia vyksta.

- Dega Lukiškių kalėjimo rūsys, – sakau.

- Aaa, aš čia atėjau draugo aplankyti, bet neįleidžia.

- Na jo, turbūt greitai ir neįleis, – sakau.

Nr. 1:

Befotografuodamas nugirdau dviejų žurnalistų pokalbį, tiksliau vieno iš jų monologą (tekstas atkurtas netiksliai):

- Varau iš pat ryto į pokalbį, bet pašnekovas pasirodo negali. Skambinu vadovui, sakau: interviu nebus, bet čia Lukiškių kalėjimas dega, tai gal pafotografuoti? Jo, sako, žinoma pafotografuok.

Išeinu į lauką, žiūriu: du kaimynai automobiliuose krapštosi užstatę išvažiavimą iš kiemo. Sėdu aš į mašiną, važiuoju atbulas, žvilgteliu pro galinio vaizdo veidrodėlį – o ten kaimynas stato automobilį į tą vietą, kurioje aš norėjau statyti. Tipo išleidžia iš kiemo jis mane. Pastatau automobilį į tą pačią vietą, uždarau dureles, pagalvoju: na, nors šiukšles išnešiau.

Gerai, miegojau.