Na vat, įveikiau žaidimą “Chronicles of Riddick”, tiksliau iš karto dvi šio žaidimo dalis: “Escape From Butcher Bay” (senesnis, išleistas 2004 metais) ir “Assault on Dark Arena” (šių metų). Pastarojoje versijoje yra iš karto du žaidimai: naujasis ir atnaujintas senasis. Nesigilinsiu čia į šio žaidimo istoriją, o ir filmas man pasirodė ganėtinai nuobodus, tačiau abu žaidimai gerokai įtraukė.

Kovos, judėsiai
Pagrindinis herojus Ridikas (ne, jis ne daržovė) kietas raumeningas vyrukas, puikiai matantis šviesoje. Tiesa, kad nematytų per gerai, jis nuolatos dėvi tamsius akinius. Juos Q mygtuku galima užsidėti ir nusiimti kai reikia (beje pirmojoje dalyje tokį matymą Ridikas gauna ne iš karto). Tai trimatė šaudyklė, kuriame suderintas tiek pašaudymas, tiek sėlinimas, tiek šiokie tokie galvosūkiai. Tiek pirmojoje, tiek antrojoje dalyje pradžioje neturime jokių ginklų, po to gauname peilius, po to šoko ginklus ir tik po to normalius, šaudančius kulkomis. Bet nuo to žaidimas tik įdomesnis. Be to, Ridikas juda ne tik plokštumoje, bet ir dažnokai laipioja kopėčiomis, landžioja ventiliacijos angomis. Galiausiai žaidime galima pavaldyti ir kitą techniką (neišduosiu kokią, kad būtų įdomu tiems skaitytojams, kurie dar žais šiuos žaidimus).

Pirmoji dalis “Escape From Butcher Bay”: kalėjimas

Galvosūkiai
Na tikrų galvosūkių žaidime nėra. Tačiau kaip ir minėjau tai nėra buka šaudyklė. Abejose dalyse praktiškai kiekviename lygyje turime tam tikrą tikslą, kurį pasiekti turime susirinkę ir panaudoję įvairius daiktus. Pirmojoje dalyje patiko net dvi žaidimo vietos, kai reikia pabėgti iš kalėjimų. Ir ne kažkaip banaliai: reikia bendrauti su kitais kaliniais, kai ką pašalinti, rasti visokius daiktus, atlikti įvairias užduotis. Šie dalykai įtraukia.

Antroji “Assault on Dark Arena”: atvirame kosmose ne savo kojomis

Grafika
Abejose žaidimo dalyje veiksmas vyksta kosmose, įvairiose bazėse. Nepaisant to, veiksmas tikrai nevyksta vien tuneliuose: yra ir gana didelių erdvių, judėjimo ne tik į priekį, bet ir į viršų, į apačią. Kokybiškiausiai ko gero atrodo pats Ridikas (kuriam išvaizdą paskolino aktorius Vinas Dyzelis), tačiau ir visi kiti herojai išraiškingi ir įdomūs. Aišku, išskyrus standartinius vienodai apsirengusius karius bei robotus.

Išvada
Gal nustebinsiu, tačiau nesu smurto megėjas, dėl to trimatės šaudyklės iš esmės man nepatinka. Tačiau taip jau gaunasi kad vistiek jas kartas nuo karto pažaidžiu, nes praktiškai tik jose galima pamatyti gražiausius kompiuterinės grafikos pasiekimus, patirti šiek adrenalino. O “Ridiko chronikos” man visai patiko dėl savo gana universalaus žaidimo stiliaus: reikia ir pašaudyti ir paklaidžioti ir pabendrauti ir grafika pasigrožėti :) Taip, tai fantastika, tačiau visai smagi.

Kelis kartus praėjęs “Tomb Raider Underworld” kurį laiką nieko nežaidžiau, nes tiesiog neradau ko. Ieškojau kažko tokio, kur vėl galima būtų tyrinėti naujas vietoves ir grožėtis vaizdais. Kai daugiau paskaičiau apie naująjį “Mirror’s Edge”, supratau – šį žaidimą tikrai žaisiu. Tai ko gero pirmasis žaidimas, kuriame panaudotos vadinamojo “parkūro” idėjos. Ir štai, pagaliau gamintoja išleido versiją, skirtą asmeniniam kompiuteriui. Nieko nelaukęs gavau ją, įsidiegiau ir vakar baigiau žaisti, todėl noriu pasidalinti įspūdžiais:

Istorija
Šiame žaidime valdome merginą vardu Faith. Ji – “Bėgančiųjų” judėjimo, kuris nukreiptas prieš mieste įsisiautėjusią valdžią, narė. Miesto valdžia tam, kad galėtų viską valdyti, visiškai apribojo gyventojų teises, komunikacijas. “Bėgantieji”, naudodamiesi namų stogais, ventiliacijomis, vamzdžiais ir viskuo kitu, kas pasitaiko kelyje, perneša slaptas žinutes tarp judėjimo narių. Visą kitą sužinosime žaisdami.

Grafika

Žaidime panaudotas naujas “Unreal Engine 3″ grafikos variklis. Tai daug ką pasako ir tikrai nenuvylia. Grafika, mano nuomone, tiesiog pasakiška. Praktiškai visuomet ji labai šviesi, spalvinga, bėgant, šokant, matome įvairiausius gana tikroviškus efektus. Be to, žaidimas gali veikti su “Nvidia Physx” technologija, kuri atsakinga už fizikinius skaičiavimus. Ją įjungę, žaidime matysime dar daugiau judėsio, įvairiausių efektų. Pavyzdžiui, vėliavos, pakabintos ant pastatų, plėvėsuos labai tikroviškai, stiklai suduš į tūkstančius miniatiūrinių dalių, kurių kiekviena gana tikroviškai išsimėtys aplinkoje ir taip toliau.

Muzika, garsai
Muzika – stiprioji žaidimo dalis. Beje, kartu su grafika, ji kartais net primena senąjį gerąjį “Unreal” žaidimą. Na nėra čia ką pasakoti, tai tiesiog reikia išgristi.
Patys žaidimo garsai man pasirodė pakankamai tikroviški, neįkyrus. Kažkokių revoliucijų čia nepastebėjau, bet viskas puiku.

Judėjimas

Šio žaidimo judėjimo idėja dalinai revoliucinė, judėsių čia labai daug. Faith gali šokinėti per labai ilgas bedugnes, nuo didelių aukščių, bėgti per sienas, slįsti, laipioti per vamzdžius, skersinius. Nors judėjimo sistema iš esmės naujoviška, man ji dalinai priminė tą pačią “Tomb Raider” seriją. Aišku, “Mirror’s Edge” naujoviškesnis, veiksmas vyksta visiškai kitokioje aplinkoje. Be to, vaizdas čia matomas iš pirmojo asmens. O realumo gerokai prideda tai, kad žvalgydamiesi matome savo rankas, kojas. Tai ne naujovė, tačiau kiek aš mačiau, atlikta ko gero tikroviškiausiai.

Kovos

Na taip, veiksmo žaidimuose vis dar neišvengiame kovų. Tačiau čia jos kitokios. Faith neturi jokio ginklo. Priešus ji gali tiesiog nukenksminti rankomis, kojomis, atimti ginklą ar tiesiog nuo jų pabėgti. Beje, atėmus pistoletą ar automatą pasijuntame kaip standartinėje šaudyklėje. Tik šoviniai pasibaigia labai greitai. Jei vėl norime šaudyti, tenka vėl ieškoti ginklo. Be to, su juo ilgai vaikščioti nenaudinga, nes tuomet Faith gerokai lėtesnė, negali atlikti daugelio judėsių.

Vietovės

Turbūt 90 procentų žaidimo vyksta ant dangoraižių stogų arba bėgant pačiuose dangoraižiuose. Na tiesa vaizdas šiek tiek skiriasi priklausomai nuo paros laiko. Tačiau tenka pabėgioti ir ant žemės, palandžioti įvairiais tuneliais, ventiliacijos angomis ir lifto šachtomis. O turbūt labiausiai sudomino lygis metro, kai bėgti nuo persekiotojų tenka užšokus ant traukinio stogo. Taigi nors žaidimo aplinka visuomet gana panaši, žaisdami vis pamatome kažką naujo.

Išvados
Žaisdamas šį žaidimą pasijutau labai gerai, nes didelis žaidimo tempas tiesiog atitiko mane. Jis gerokai didesnis, nei “Tomb Raider”. Nors sudėtingų galvosūkių čia nerasime, kartais sustoti ir gerokai pagalvoti, kaip užlipti į kokią vietą, tenka. Žaidžiau tik pagrindinę žaidimo liniją, reikės pabandyti ir papildomas. Be to, žaidimą galima pereiti visiškai nenaudojant ginklų, renkant slaptus daiktus (vėlgi panašumas su “Tomb Raider”). Taigi, veikti dar yra ką. Žaidimo trūkumas, mano nuomone, galėtų būti nebent gana didelis lygių monotoniškumas. Na ir vėlgi. Šis žaidimas galėtų būti įdomus ir be smurto.

Nuotraukoje: Šyvos statula Tailande. Po ja – atvirkščia jo žmonos Kali statula (nuotraukoje nesimato).
Na vat, prieš kelias dienas įveikiau “Tomb Raider Underworld”. Jau rašiau savo pirmuosius įspūdžius, pažaidęs šio žaidimo demo versiją, todėl į smulkmenas šį kartą nesileisiu. Ar žaidimas įdomus? Nors aš negaliu vertinti objektyviai, tačiau drąsiai tariu: taip!! Visi prieš tai aprašyti judėjimo privalumai leidžia Larai judėti dar įvairiau, įdomiau ir dinamiškiau, kelionės tokios pat įdomios. Galvosūkių daug, tačiau ne daugiau, nei “Tomb Raider Anniversary”. Žaidime, kaip ir “Tomb Raider Legend”, sutiksime buvusią vaikystės draugę Amandą, tapusią prieše, bei blogietę Natlą :)
“Tomb Raider Underworld” labai maloniai nustebino grafika. Kartais vaizdas tampa toks realus, kad akimirką sudvejoji, ar čia realus vaizdas, ar kompiuterinis. Čia jau aišku reikia dėkoti visagaliui “DirectX 10″. Dėl to paties šį žaidimą rekomenduoju ir išrankiesiems “Crysis” ir panašių žaidimų mėgėjams. Vanduo ir šešėliai čia ne ką prastesni, nei “Crysis”, gal net tikroviškesni. Tiesa, pagyręs “DirectX 10″, galiu paminėti ir pastebėtą šios technologijos trūkumą. Dinaminiai šešėliai suteikia didelį realumo pojūtį, tačiau jie dar labai netobuli: lūžinėja, raibuliuoja. Kartais atrodo, kad geriau jų išvis nebūtų ir negadingtų vaizdo. Tai ypač aktualu, jei žaidžiame ne maksimaliais žaidimo grafikos nustatymais.
Pagrindinis šio žaidimo akcentas – povandeninis pasaulis. Jis atrodo labai gražiai. Gerai, kad tuo viskas neapsiriboja. Kelionės po Tailandą, Meksiką taip pat labai malonios. Šį žaidimą tikrai žaisiu dar kartą (gal ir ne vieną). Visų pirmą dėl to, kad pirmą kartą jį praeidinėjau prabėgomis, specialiai neieškodamas visų slaptų daiktų. Antra dėl to, kad dar labiau įsigilinti į žaidimo subtilybes ir dar kartą patirti visus nuotykius, tik šį kartą neskubant.
Jaučiu skaitovas dabar galvoja: “kada gi jis parašys ką nors blogo apie šį žaidimą”. Taip, yra vienas trūkumas: jau minėjau, kad kovų šiame žaidime galėtų ir nebūti. O “Underworld”, ypač paskutiniuose lygiuose, ypač daug visokių monstrų. Nors juos nugalabyti nėra sudėtinga ir kartais net visai smagu, tačiau man žaidimas labiau patinkų be jų. Nes tai tiesiog banalu.
Beje, vienas kolega komentaruose prašė įdėti realių žaidimo Screenshot’ų, o ne Photoshop’u prigražintų. Tai galiu pasakyti, kad čia ir yra realūs žaidimo vaizdai. Realus vaizdai man pasirodė net gražesni už “atrenderintus” žaidimo viršelio ir reklaminius šio žaidimo vaizdus. Prašau, pažiūrėkite patys.

Ačiū broliui Nnemo, kuris “Xbox” konsolėje parodė naujojo žaidimo “Tomb Raider Underworld” demo versiją. Ne paslaptis, kad paskutiniu metu tai laukiamiausias žaidimas. Beje, grįžęs namo sužinojau, kad jau pasirodė ir asmeniniam kompiuteriui skirta demo versija (oficialiai – spalio 31 dieną. priminsiu, kad pilna versija pasirodys lapkričio 21). Aišku, kuo greičiau ją parsisiunčiau, išbandžiau ir čia pat pateiksiu savo įspūdžius:

Grafika
Šios demo versijos veiksmas prasideda atviroje vietovėje: kateryje, jūroje, tarp uolų. Todėl atsinaujinusią grafiką įvertinti labai paprasta. Iš karto į akis krenta vandens atvaizdavimas: jis atrodo tikroviškai, banguoja, panašiai, kaip “Crysis”. Dar didesnis progresas matomas panėrus. Šiek tiek paplaukę iš vandens patenkame į pakrantę: gamta čia spalvinga. Ryškiai danguje šviečiančios saulės spinduliai veržiasi pro visas pastatų ir kolonų angas. Kita vertus, vaizdas tikrai nėra perkrautas detalėmis ar per daug prispalvintas. Kaip ir ankščiau, patekę į požemius ir pastatus, matome preciziškas, tikroviškai atrodančias kolonas, statulas, sienas ir kitas detales.

Herojės valdymas
Supaprastėjęs valdymas – svarbiausias dalykas, dėl kurio aš tik po dešimties “Tomb Raider” gyvavimo metų rimtai susidomėjau šia žaidimų serija. “Tomb Raider Underworld” jau trečias šios serijos žaidimas, kuriame nebereikės atšokti nuo krašto, kad galėtume išsibegėti, laikyti mygtuko kur nors lipant, ar suspaudyti sudėtingą kombinaciją, kad galėtumėme padaryti salto. Šiame žaidime valdymas paprastas, dinamiškas ir intuityvus: perprasti Laros judesius lengva, o tada belieka grožėtis, kaip ji tarsi mikliai užlipa į aukščiausias viršunes. Bet nereikia apsigauti: ne visur užlipti bus paprasta. Tam kartais reikės gerokai panagrinėti aplinką.

Judesiai
Beveik kiekvienoje naujoje “Tomb Raider” versijoje randame ir naujų judesių. Kai kurie pritampa ir migruoja į vėlesnius žaidimus, kiti dingsta. Šioje “Tomb Raider” serijoje jų iš ties daug. Pavyzdžiui: dabar galime lipti į kalnus ne tik tam skirtomis atbrailomis, bet ir akmenimis. Be to, atbrailomis slinkdami rankomis ir pašokę, galime ant jos užsilipti. Dar: dabar galėsime ne tik suptis ant karčių ir siaurų lentų, bet ir užlipti, eiti per jas. Dar vienas naujas veiksmas – galimybė atsispirti nuo sienos. Taigi, jei rasime dvi arti viena priešais kitą esančias sienas, atsipirdami nuo vienos prie kitos galime užlipti labai aukštai.

Herojė
Esu “Tomb Raider” žaidimo, o ne Laros Kroft gerbėjas. Ji man netrukdo, tačiau “Tomb Raider” žaisčiau ir tada, jei herojus būtų vyras, ar kita moteris. Todėl jos išvaizdos nevertinsiu. Atrodo ir juda ji gana tikroviškai, išskyrus kai kuriuos judėsius. Pavyzdžiui, kai ji eina per siauras lentas. Dar viena naujovė – žaidžiant nuo laipiojimo, šokinėjimo jos kūnas išsitepa, drabužiai gerokai susipurvina. Todėl kelionėse ištisai podiumų gražuolės nematysime. Dar vienas įdomus dalykas – Lara nebėra bejausmė. Tai yra, kai stovime ant siauro rąsto virš bedugnės, jos veidas susikaupęs, šiek tiek išsigandęs. Tai stebėti įdomu. Kai Lara bėga pro augalus, ji skinasi kelią rankomis. Logiška.

Kovos
Mano nuomone, kovos “Tomb Raider” žaidime visiškai nereikalingos. Nors jei gerbėjams jų reikia: tebūnie. Demo versijoje tenka pamatyti tik tigrus. Kaip ir seniau, juos galima šaudyti tiesiog šokinėjant ir laikant kairįjį pelės klavišą: paprasta. Rodos, žaidime atsisakyta “Anniversary” buvusios sulėtinimo galimybės. Įdomu, kad šaudydama į priešininkus Lara labai mikliai šokinėja per kliūtis: akmenis, nedideles pertvaras. Yra viena maloni naujovė: dabar Lara gali šaudyti kabėdama ant sienos, lipdama į kalną, ar stovėdama ant siauros lentos. Tai ypač naudinga kovojant prieš paukščius, vorus, ir kitus nedidelius priešus.

Išvados
Ši demo versija mano lūkesčius pateisino su kaupu. Žaidimą tikrai žaisiu! Kol kas teko pamatyti tik Tailando lygį, nekantrauju ištyrinėti ir kitas vietoves. Neilgai beliko laukti – 12 dienų. Teks neribotam laikui apleisti kol kas mane taip ir neužkabinusį “Far Cry 2″. Bet apie tai – vėliau.

Na vat, per ilgąjį savaitgalį praėjau ir antrąją šio žaidimo dalį – “Crysis Warhead”. Pratęsimu jo kaip ir nepavadinsi. Veiksmas vyksta tuo pačiu metu, tik su kitu herojumi, pravarde “Psichas”.
Ar žaidimas geresnis? Taip! Šioje dalyje sėlinti ir slėptis reikia kur kas mažiau. Žymiai daugiau kovos vyksta tiesiog bėgant ir šaudant visus iš eilės. Taigi “Crysis Warhead” yra gerokai dinamiškesnis. Viskam malonų prieskonį prideda “Psicho” samojingumas ir tvirtumas. Perspėju: žaidime išties daug necenzūrinių žodžių. Dar vienas dalykas – žaidimas nors ir turi aiškių grafikos patobulinimų, bet veikia gerokai sparčiau.
Žaidimas turi tą patį minusą – jis dar trumpesnis už pirmąją “Crysis” dalį. Ką gi, beliko išbandyti naujausią šių kūrėjų naujieną – “Far Cry 2″ (naujojo “Tomb Raider” belaukiant :).

Na vat, šiandien ryte, maždaug metus pavėlavęs, praėjau žaidimą “Crysis”.

Maždaug žinojau ko tikėtis, nes buvau praėjęs tos pačios kompanijos gamintą “Far Cry” (pirmą dalį). Tuo metu tai buvo tiesiog grafikos revoliucija. “Crysis” nė kiek nenuvylė: vanduo, džiunglių gamta dar tikroviškesnė, gražesnė (“DirectX 10″ tikrai duoda savo), istorija įtraukianti. Daug įdomumo žaidimui suteikia herojaus dėvimas “nanokostiumas”, kuriuo galima greičiau bėgioti, pasidaryti nematomu, stipresniu ar patvaresniu. Ginklai taip pat turi daug galimybių – ant jų galima užsidėti norimą optiką, lazerinius taikiklius, žibintuvėlius.

Pradžioje viskas kaip ir primena senąjį “Far Cry”, tačiau į pabaigą viskas suidomėja: vien ką reiškia kelionė reaktoriumi, užšalusiu pasauliu ir paskutinė kova lėktuvnešyje. Tiesa, žaidimas turi vieną didelį minusą – man jis pasirodė labai labai trumpas. Visa laimė, kad jau išleistas šio žaidimo pratęsimas “Crysis Warhead” ir naujasis “Far Cry 2″, kuriuos kaip tik ir ruošiuosi artimiausiu metu sužaisti.

Na vat, kilo staiga mintis apžvelgti visus asmeninio kompiuterio žaidimus, kuriuos man teko įveikti. Čia pateiksiu mano “praeitų” žaidimų sąrašą chronologine tvarka (iš eilės, prie naujesnių bus ir data, kuomet jį žaidžiau), “screeshot’us” (ant jų paspaudus – didesnis vaizdas) ir trumpus aprašymus bei įspūdžius:

1 Quake (Hard)
(šaudyklė)

Tai nebuvo pirmas mano žaidimas asmeniniu kompiuteriu (pirmasis buvo tos pačios studijos pagamintas “Doom 2″), tačiau pirmasis įveiktas. Na ir iš tiesų, tiems laikams grafika buvo gana įspūdinga. Nors jis man atrodo gerokai per tamsus, be to viskas vyksta tuneliuose, jokių erdvių. Bet vis dėl to tai klasika. Na taip, įveikiau jį ir sunkiausiu lygiu.

2 Quake 2 (Hard)
(šaudyklė)

Vat antroji “Quake” serijos dalis man patiko gerokai labiau. Net nepamenu, kiek kartų praėjau “Quake 2″, kiek kartų jį žaidžiau tinklu įvairiose interneto kavinėse bei “Lan party”. Buvau pasidaręs net savo žaidėjo modelį (su skino išvaizda), kalbantį mano balsu, daug lygių visokių. Tikrai geras žaidimas, vėlgi be problemų įveiktas “Hard” režimu.

3 Quake 2 Reckoning
(šaudyklė)

“Quake 2″ vadinamasis “mission pack’as”. Kaip įprasta, žymiai sudetingesnis, nei paprastas “Quake 2″. Įspūdį daro vien priešai, vos ne serijomis šaudantys lazeriais, kurie užmuša iš pirmo šūvio. Vėlgi tuometinis maksimalizmas lėmė, kad žaidimas praeitas “Hard režimu.

4 Quake 2 Zaero
(šaudyklė)

Dar vienas “mission pack”, dar vienas “Hard” režimu. Na patiko man tuo metu “Quake 2″, patiko..

5 Legacy of Kain: Soul Reaver
(nuotykių)

Apie šį žaidimą galėčiau rašyti daug. Nors grafika tuo metu ir nebuvo įspūdinga, bet visi galvosūkiai, reikalaujantys apmąstymo, o ne buko daužymosi visą žaidimą, tikrai sužavėjo. Manau, net dabar mielai šį žaidimą pažaisčiau.

6 Unreal
(šaudyklė)

Šis žaidimas iš tikrųjų sukėlė revoliucija: pirmą kartą jį pamačiau Vilniaus universalinėje parduotuvėje, kompiuterių skyriuje. Viskas iš karto mane sužavėjo: nors tai ir šaudyklė, viskas aplink gražu, spalvinga, gamta tiesiog pasakiška, garso takelis – užburiantis. Iki šiol periodiškai praeinu šį žaidimą, kad vėl užlietų tie malonūs jausmai. Beje, faina, kad toks geras žaidimas yra ir vienas ilgiausių iš tokio tipo šaudyklių.

7 Unreal: Return to NAPALI
(šaudyklė)

Kaip mes, pamenu, džiaugėmės, pirmą kartą pamatę šio unikalaus žaidimo pratęsimą. Ir jis tikrai nenuvyklė – erdvės dar didesnės, krioklių, kalnų dar daugiau. Tiesa, ši dalis gerokai trumpesnė už pirmąją. Bet vistiek..

8 Half Life
(šaudyklė)

Vėl savotiška revoliucija. Ypač dėl garsų. Šiame žaidime pirmą kartą buvo panaudota unikali garsų technogija, dėl kurio žaidžiant žaidimą norėjosi vis pasigarsinti garsiakalbius (kiekvienoje patalpoje garsai skambėjo vis kitaip). Be to, siužetas labai mįslingas ir įdomus. Sužavėjo ir priešų karių intelektas. Nors dabar žombius ir kitokias išgamas man jau atrodo žaudyti gana nuobodu.

9 Doom 1
(šaudyklė)

“Doom” iš tiesų vienas mano pirmųjų asmeninio kompiuterio žaidimų, nors praėjau aš ji kiek vėliau. Jį žaidžiau dar ant savo pirmojo “386″ kompiuterio su monochrominio (nespalvoto vaizdo) monitoriaus pasimažinęs vaizdą, kad nestabdytų. Bet dėl to įspūdis žaidimo buvo tik dar didesnis. Tai pirmoji rimta šaudyklė. O jau garso takelis… Ir dabar paklausau.

10 Doom 2
(šaudyklė)

Būtent “Doom 2″ buvo pirmasis rimtas žaidimas ant asmeninio kompiuterio. Deja, jį praėjau gerokai paveluotai (vis paskutiniam lygyje nežinojau ką daryti).

11 The Operative: NO ONE LIVES FOREVER
(šaudyklė)


Ohh koks žaidimas. Ne revoliucija, bet jau taip įtraukia.. Žaidimas atspindi senus filmus apie šnipus su visais mitais ir tikrovėmis. Labai linksmas ir labai įdomus. Taip pat kai kada reikia pamąstyti žaidžiant. Be to, moterį valdyti kartais visai malonu ..

12 Max Payne
(šaudyklė)

Bene pirmasis žaidimas, panaudojęs populiariojo “Matrix” filmo efektus. O jie padaryti tikrai įspūdingai. Be pats žaidimas tiems laikams taip pat labai įdomus.

13 American McGee’s Alice
(šaudyklė)

Na taip, žaidimas kaip ir turėtų būti vaikiškas. Bet iš tiesų, jis įdomus ir suaugusiems. Jį įveikęs esu net ne vieną kartą. Tiesiog norisi vis dar ir dar pakeliauti per padidintą pelkių pasaulį, per šachmatinį miestą, stebuklingus sodus ir kitas pasakiškas vietas. Be to, grafika tikrai tiems laikams gera, nes žaidimas darytas ant tuo metu populiariojo “Quake III Arena” žaidimo variklio.

14 Red Alert2 (soviet)
(strategija)

Pirmąjį “Red Alert” kažkaip pražiopsojau, o šis jau man pasirodė labai įdomus. Na taip, strategija, bet tikrai visai nieko.

15 Red Faction
(šaudyklė)

Kaip ir eilinė šaudyklė, naudojanti neeilinę technologiją: žaidime šaudant galima griauti praktiškai visas sienas. Tikrai įdomus dalykas buvo tuo metu.

16 Half Life: Opposing Force
(šaudyklė)

To paties gerojo “Half Life” pratęsimas. Tiesa, nebelabai jo atsimenu. Tik pamenu, kad gale reikia sraigtasparnį numušt.

17 Legacy of Kain: Soul Reaver 2
(nuotykių)

To paties įdomiojo “Legacy of Kain” sugrįžimas. Žaidimas geras, tiesa ne taip stipriai įtraukiantis kaip pirmoji “Soul Reaver” dalis. Be to ir pats siužetas gerokai labiau linijinis.

18 Medal of Honor: Allied Assault
(šaudyklė)

įveiktas: 2002.02.25
Karinis žaidimas ir tiek. Nelabai ką iš jo gera ir atsimenu.

19 Return to Castle Wolfenstein
(šaudyklė)

Pirmosios trimatės šaudyklės “Wolfenstein” pratęsimas. Vokiečiai, naciai, griaučiai iš kažkur…. Tiesa, jis man labai panašus į tą patį “Medal of Honor: Allied Assault”. Tik “Wolfenstein” be kalno priešų karių, dar ir visokie monstrai lenda.

20 Red Alert2 (allies)
(strategija)

įveikta: 2002.04.10
Na taip, kiek vėliau tą pačią strategiją praėjau žaisdamas už kitą rasę.

21 Red Alert2:Yuri’s Revenge (soviet)
(strategija)

Tą patį savaitgalį praėjau ir dar vieną šio žaidimo pratęsimą

22 Red Alert2:Yuri’s Revenge (allies)
(strategija)

įveikta: 2002.02.28 10.29
Bei dar su kita rase…

23 Fallen (Kira)
(šaudyklė-nuotykių)
įveikta: 2002.04.31 23:53
Pamenu, kad tai buvo gana įdomi fantastinė šaudyklė, kurioje taip pat reikėjo nemažai pamąstyti. Jį galima praeiti vienu iš trijų herojų: aš įveikiau su moterimi “Kira” (buvo paprasčiausia).

24 Heavy Metal: F.A.K.K.
(šaudyklė, nuotykių)


Žiūrėjau filmą šiuo pavadinimu, kažkas minėjo apie komiksą. O žaidimas labai geras. Tuo metu grafika, padaryta “Quake 3 Arena” varikliu, buvo labai spalvinga ir gana detali. Nors mąstyti žaidžiant daug nereikėjo, tik daug vikrumo naudojantis įvairiais ginklais įvairiose gražiose vietovėse. Pagrindinė herojė – taip pat moteris.

25 Target
(šaudyklė)
įveikta: 2002.05.04
Vis bandžiau atsiminti, kad čia tokio. Kiek pamenu, tai paprastesnis “Quake III Arena” analogas.

26 Kelyje-II
(lentynės, pervežimų simuliatorius)

Pavadinimas lietuviškas dėl to, kad žaidžiau sulietuvintą versiją, jį pagamino rusai. Visai įdomu buvo pristatinėti tuos krovinius sunkvežimiu greičiau už konkurentus.

27 Harry Potter 2
(nuotykių)

Na taip, siužetas kaip ir vaikiškas. Bet žaidimas mane tikrai sudomino. Buvo įdomu savotiškai prisiminti mokyklos laikus, įsijausti į pasakišką pasaulį.

28 Unreal II
(šaudyklė)

Kaip mes laukėm šio žaidimo.. Kaip kiekviename žurnale ir internete ieškojome “screenshot’ų” iš šio žaidimo. Deja, greitai pasklido faktas, kad šis žaidimas gerokai silpnesnis už pirmtaką “Unreal I”, nors ir kai kur vaizdingesnis. Greitai liūdnai įsitikinau, kad tai – teisybė. Visas siužetas vystosi labai nuobodžiai, į lygius patenkama labai primityviai, kaip ir išeinama iš jų, viskas paversta į kažkokį fantastinį karinį žaidimą. Gal pirmosios dalies nežaidus būtų visai ir nieko, bet …. Pirmos dalies gerbėjus tikrai nuvylė.

29 GTA III Vice City
(lenktynės, nuotykių, “smėlio dėžė”)

įveiktas: 2003.12.20
Taip, pagaliau senas geras GTA tapo trimačiu. Būtent šį “GTA III” pratęsimą praėjau ankščiau už patį GTA III. Juk jis net ir kompiuteryje veikė truputį sparčiau. O žaisti tikrai buvo ką: gana didelis pasaulis, unikalus garso takelis, veiksmų laisvė (be to po “GTA III” atsirado ir motociklai, straigtasparniai).

30 Serious Sam
(šaudyklė)

įveiktas: 2003.12.27
Turbūt nieko neįžeisiu pasakęs, kad tai bukiausias žaidimas su gana neprasta grafika. Tiesiog mėgaujies vaizdais, o būriai priešų patys tuntais atbėga pas tave. Reikia tik kantrybės juos visus iššaudyti.

31 Serious Sam 2
(šaudyklė)

įveiktas: 2003.12.28
Be komentarų – 2

32 Postal 2
(šaudyklė)

įveiktas: 2004.02.29
Juodojo humoro šaudyklė. Tikrai yra iš ko pasijuokti, jei nestokojame humoro. Pavyzdžiui, žaidime yra protestuotojai dėl smurto tame pačiame žaidime, kuriuos reikia išžudyti. Galima tiesiog pasisioti panorėjus, arba katę užsinerti ant šautuvo, kad “geriau” šaudytų. Šį gana sunkų žaidimą įveikiau, tačiau gale pagrindinis herojus vis dėl to žūsta: jį grįžus į gyvenamą priekabą užmuša žmona už tai, kad kažko neparneša ir parduotuvės.

33 Conflict Desert Storm
(šaudyklė)

įveiktas: 2004.03.17
Atsimenu tik kad šaudyklė ir kad nieko ypatingo.

34 Need for speed: Underground
(lenktynės)

Iš tiesų, kaip lenktynių simuliatorių gerbėjas, iš “Need for Speed” serijos iki šiol gerbiu tik penktąją versiją “Porsche Unleached” arba “Porsche 2000″. Tačiau “Underground” vis dėl to sudomino dėl vienos pirmųjų galimybių žaidimo metu keisti tiek automobilio vidų, tiek išorę. Vadinamas gatvės tiuningas.

35 Splinter cell
(šnipo nuotyklių)

įveiktas: 2004.05.31
Žaidimas lyg ir gana monotoniškas, beje, didžiają laiko dalį reikia būti užsidėjus naktinio matymo prietaisą, todėl ir gana neblogos grafikos visiškai nesimato. Bet kas gali pakeisti tą jausmą, kai žaidžiant sėlini tamsoje prie priešo ir net pats suėmi kvapą, kad tik jis nieko neišgirsų. Labai malonu pasijusti tiesiog nematomu… Todėl šis žaidimas man vienas mėgstamiausių.

36 Max Payne 2
(šaudyklė)

įveiktas: 2004.06.24
Naujoji keistojo “Max Payne” žaidimo dalis. Dar įdomesnė istorija, dar daugiau efektų, dar gražesnė grafika.

37 The Simpsons Hit & Run
(lentynės, nuotykių)

įveiktas: 2004.08.01
Iš esmės tai supaprastintas GTA žaidimas, pritaikytas “Simpsons” serijai. Ir gavosi tikrai gana smagus: grafika spalvinga, bajerių daug. Nors siužetas galėtų būtų idomesnis ir ne toks linijinis.

38 NEED FOR SPEED IV High Stakes
(lenktynės)

įveiktas: 2004.09.19
NFS IV tai visos NFS 3 trasos ir dar daug naujų. Todėl nors ir labai pavėluotai, žaidimą įveikiau. Nors gale buvo gana nuobodu: kartojosi vis tos pačios, tik vis kitaip pasuktos trasos.

39 Doom III
(šaudyklė)

įveiktas: 2004.09.26 08.15
Senojo gerojo “Doom” pratęsimas. Deja, tai visiškai kitas žaidimas. Jį galima pagirti nebent už tai, kad truputį pažaidęs (ypač naktį su ausinėmis), pradedi visko aplink bijoti. Žaidimo garsai tikrai kraupūs, monstrai lenda tiesiog iš niekur. Vos spėji žibintuvėliu pasišviesti ir pasikeisti į ginklą, kad nukalti. Be to, pirmųjų serijų įtraukiančio garso takelio nebeliko. Taigi, viską įvertinus, tai visai kitas žaidimas.

40 GTA III
(lentynės, nuotykių)

įveiktas: 2004.10.09 12.00
Šį žaidimą įveikiau gana pavėluotai. Bet vis dėl to įveikiau. O jis tikrai neprastas. Kaip ir visos šio žaidimo dalys.

41 Far Cry
(šaudyklė)

įveiktas: 2004.11.14 15.00
Mano nuomone, šis žaidimas tai dar viena revoliucija po “Unreal”. Grafika tam laikotarpiui labai reali, taip ir norisi pasilikti tose džiunglėse. Tiesa, pats žaidimas gana sudėtingas.

42 Need for speed: Underground 2
(lentynės)

įveiktas: 2005.01.09 14.00
Antroji “Underground” dalis. Dar daugiau tiuningo, be to, žaidime yra miestas, kuriame galima laisvai važinėti. Mano nuomone, po šio žaidimo daugiau tiuningavimo NFS žaidimų serijai jau ir nebereikėjo.

43 Splinter cell 2: Pandora tomorrow
(šnipo nuotykių)

įveiktas: 2005.01.20 19.00
Antroji nematomojo kario žaidimo dalis. Dar vienas žaidimas, įveiktas beveik nekvepuojant…

44 Air Strike 3D
(skraidyklė)

įveiktas: 2005.05.21 19.00
Šį žaidimą praėjau turbūt netyčia, nes nieko nepamenu. Dar betrūktų, kad visus “online” žaidimėlius pradėčiau čia rašyti…

45 Michael Schumacher Kart 2002
(lenktynės)

įveiktas: 2005.10.01
Taip, prieš kelis metus aistringai susirgau kartingo sportu. O kartų simuliatoriai man net padėjo laimėti vieną taurę darbovietės čempionate. Tiesa, būtent šis žaidimas labiausiai “arkadinis”. Turiu ir rimtesnių simuliatorių.

46 GTA: San Andreas
(lenktynės, nuotykių)

įveiktas: 2006 06 17 10:00
Šis žaidimas beveik tobulas: milžiniškas žaidimo pasaulis, kuriame galima labai daug ką nuveikti, įtraukiantis siužetas, daug humoro, unikalus garso takelis ir dar daug daug.. Iš kitų GTA serijų, šį išskirčiau šį žaidimą dėl galimybės skraidyti įvairiomis priemonėmis. Praėjau šį žaidimą du kartus. Bet net dabar dar yra ką žaisti: kazino, biliardas, skridimas, laisvas kritimas iš lėktuvo bei leidimasis parašiutu ant savo namo stogo. Lenktynės, šokimas klubuose, sportavimas, drabužių pirkimas, tatuiruočių bei šukuosenų darymas ir taip toliau…

47 F1 Pole Position (Nintendo 64 emulator)
(lenktynės)

įveiktas: 2007 03 24 21:30
Ne paslaptis, kad esu “Formulės 1″ fanas. Todėl nenuostabu, kad žaidžiu tokius simuliatorius. Nors žaidimu čia net nelabai ir pavadinsi. Būdavo laikas, kai prie savo mėgstamo “F1 Challenge” simuliatoriaus praleisdavau po kelias valandas per dieną (kaip tikros treniruotės). O “F1 Pole Position” praėjau tuomet, kai ieškojau senų F1 žaidimų ir ant kitų kompiuterių (šiuo atveju “Nintendo 64″). Aišku, grafika ne ypatinga, bet trasos atkurtos pakankamai detaliai.

48 Cars [RU]
(lenktynės)

įveiktas: 2007 04 08 00:40
Tiek animacinis filmas, tiek žaidimas skirtas vaikams. Bet ir didesniems vaikams, nes man buvo gana įdomu. Žaidimas taip pat turi pasaulį šiek tiek primenantį GTA serijos pasaulius. Todėl veikti tikrai yra ką.

49 Dune 2 (Atreides) (Sega Mega Drive emulator)
(strategija)

įveiktas: 2007 04 12 08:00
Taip, čia ta pati pirmoji “real time” strategija, kuri davė startą kalnui kitų panašių produktų. Šiaip šį žaidimą jau buvau praėjęs prieš kokius 8 metus dar ant senuko “386″ kompiuterio. Bet suėmus nostalgijai padariau tai dar kartą. “Dune 2″ – tai klasika.

50 Dreamfall: The Longest Journey
(nuotykių)

įveiktas: 2007 11 18-24 16:00
“Dreamfall” – labai daug jausmų suteikęs žaidimas. Pradžioje žaidimo – jaudinantis detektyvas su lengvais siaubo elementais. Ir staiga, lyg ir visai netyčia, patenki į stebuklingą mūsų pasauliui lygiagretų pasaulį. Vaizdai – pasakiški ir užvaldantys, nuotykiai – labai įdomūs. Tiesa, žaidimo pasaulio norėtusi didesnio. Tačiau, kiek girdėjau, bus šio žaidimo pratesimas. Taigi – laukiam.

51 Fahrenheit
(nuotykių)

įveiktas: 2007 12 18 22:00
“Fahrenheit” man gana stipriai panašus į tą patį “Dreamfall”. Tik tai daugiau kriminalinis fantastinis detektyvas, pateiktas daugiau kaip filmas, o ne žaidimas. Jo metu pakaitomis valdome net kelis herojus. Labai labai įtraukiantis siužetas, kelios žaidimo pabaigos. Tiesa, veiksmų laisvė čia labai ribota.

52 Tomb Raider: Legend
(nuotykių)

įveiktas: 2008 02 05 07:30
“Tomb Raider” aišku žaidžiau ir seniau, tačiau niekada nebuvau taip įsitraukęs. “Legend” pratęsimas mane sužavėjo labai supaprastėjusiu Laros valdymu ir labai gražia grafika. Praėjau net kelis kartus.

53 Need for Speed: Carbon
(lenktynės)

įveiktas: 2008 02 23 04:30
Šį žaidimą žaidžiau praktiškai tik dėl to, kad atsinaujinau kompiuterį ir norėjau pasigrožėti grafika. Nors žaidimas ir gana išvaizdus, bet pažaidus abi “Underground” serijas jau gana nuobodus. Bent jau man.

54 Tomb Raider: Anniversary
(nuotykių)

įveiktas: 2008 03 08 21:40
“Anniversary” – tai pačios pirmos “Tomb Raider” serijos atnaujinta versija su tuo supaprastintu “Legend” valdymu. Tikrai unikalus žaidimas. Jame reikia nemažai pamąstyti. Be to, žaidime gausu labai išvaizdžių vietų. Kaip malonu jį palyginti su pirmąja “Tomb Raider” dalimi, nes lygiai tie patys, tik gerokai patobūlinti. “Anniversary” ilgas ir labai įtraukiantis. Net nebežinau, kaip čia jį dar pagirti. Tai tiesiog reikia patirti.

55 Bus Simulator
(autobuso simuliatorius)

įveiktas: 2008 05 12 22:44
Jau rašiau, kad norėčiau padirbėti troleibuso vairuotoju. “Bus Simulator” – autobuso simuliatorius, todėl esmė ta pati. Reikia nei per anksti nei per vėlai atvažiuoti į stoteles, atidaryti autobuso duris, pranešti stotelės pavadinimą. Galima važiuoti ekskursijose, nuomotis vis talpesnius ir geresnius autobusus. Tačiau iš esmės žaidimas labai nuobodus. Praėjau jį tik dėl to, kad tikslas ir tobulėjimo sistema buvo labai aiški ir tiesiog pasiskaičiavau, kad man tai truks užims laiko.

Komentaras:
Į šį sarašą nepateko daug kitų gerų žaidimų, kurių neįveikiau. Tačiau apie visus juos gal kitą kartą. Be to, galbūt šį sarašą dar papildysiu, nes gali būti, kad dar kažką praleidau. Taip pat nepateko kitų kompiuterių žaidimai: iš vadinamos “vasmibitkės” – “Ninja Gaiden”, “Double Dragon”, “Contra”, “Super Contra”, iš “Seda Mega Drive” – “Sonic” įvairūs.

Linkėjimai visiems žaidėjams!!