Category Archives: Tyrimai

Tyrimas: ar tikrai LED lemputės tokios taupios?

Posted on by
33

Neseniai gavau dovanų 4,4 vato LED lemputę „Panasonic LDAHV4L27CG“. Įsisukau salione, va, galvoju, dabar tai sutaupysiu. Deja, iš karto teko nusivilti: lemputė šviečia per tamsiai. Ant jos dėžutės parašyta, kad ji atstoja 20 vatų energijos lemputę, ko gero, liuminescencinę (tokią ankščiau ir naudojau). Deja, LED lemputė švietė žymiai tamsiau. Kad išsiaiškinčiau, ar čia mano ne gliukai, išsitraukiau energijos matuoklį, fotoaparatą (šviesos matavimui), stalinį šviestuvą, keturias skirtingas lemputes ir padariau savotišką testą. Jo metu išsiaiškinau, kiek energijos naudoja kiekviena lemputė ir kokiu šviesumu jos šviečia:

Kaitrinė lemputė (100 vatų):

Tokių lempučių nebenaudoju. Pasirodo, ne be reikalo. Jei įsisukčiau tokią lemputę ir deginčiau visą mėnesį, tai man kainuotų net 32 litus. Džiugu, kad kaitrinių lempučių parduotuvėse beveik nebėra. O jei ir yra, jos kainuoja po 4 litus. Liuminescencinės kainuoja du-tris kartus brangiau, tačiau yra žymiai taupesnės, todėl atsiperka labai greitai. Todėl kaitrinių lempučių pirkti paprasčiausiai nebeapsimoka.

Kaina: 4 Lt
Realios sąnaudos: 94 vatai.
Elektros kaina per mėn.: 32 Lt (jei šviečia visą laiką)
Realus šviesumas: labai didelis (pamatuotas fotoaparatu*)
Deklaruojamas tarnavimo laikas: 1000 val. (1,34 mėn.)

Liuminescencinė lemputė (7 vatų):

Tokią lemputę esu įsidėjęs į šviestuvą prie lovos. Dviejų vienetų komplektas kainuoja maždaug 10 Lt, vienos lemputės kaina – 5 Lt, truputį brangiau už kaitrinę. Tokia lemputė (lyginant su kaitrine) atsiperka vos per vieną parą darbo, o per visą tarnavimo laiką sutaupo 235 litus. Tiesa, ji šviečia net tris kartus silpniau už 100 vatų kaitrinę lemputę.

Kaina: 5 Lt
Realios sąnaudos: 8,2 vato.
Elektros kaina per mėn.: 2,8 Lt (jei šviečia visą laiką)
Realus šviesumas: vidutinis (pamatuotas fotoaparatu*)
Deklaruojamas tarnavimo laikas: 6000 val. (8 mėn.)
Atsipirkimas (lyginant su kaitrine lempute)˜: 1 diena (jei šviečia visą laiką)
Sutaupyti pinigai per visą tarnavimo laiką (lyginant su kaitrine lempute): 235 Lt

Liuministencinė lemputė (21 vato):

Tokia lemputė šviečia truputį tamsiau už 100 vatų kaitrinę bei kainuoja 2-3 kartus brangiau. Nepaisant to, ji atsiperka vos per 7 dienas nepertraukiamo darbo. Per visą savo tarnavimo laiką ši lemputė sutaupo (lyginant su kaitrine lempute) truputį mažiau pinigų, nei 7 vatų lemputė – 201 litą.

Kaina: 10 Lt
Realios sąnaudos: 19 vatų.
Elektros kaina per mėn.: 6,5 Lt (jei šviečia visą laiką)
Realus šviesumas: didelis (pamatuotas fotoaparatu*)
Deklaruojamas tarnavimo laikas: 6000 val. (8 mėn.)
Atsipirkimas (lyginant su kaitrine lempute)˜: 7 dienos (jei šviečia visą laiką)
Sutaupyti pinigai per visą tarnavimo laiką (lyginant su kaitrine lempute): 201 Lt

LED lemputė „Panasonic LDAHV4L27CG“ (4,4 vato):
Ši LED lemputė labai taupi. Deja, ir kainuoja žiauriai brangiai. Lyginant su kaitrine lempute, ji atsiperka pakankamai greitai – per 3,5 mėnesio, tačiau lyginant su liuminescencine – tik po beveik dviejų metų nenutraukiamo veikimo. Arba po aštuonių metų, apsišviečiant maždaug 6 valandas per parą. Jeigu ši lemputė perdegs greičiau – turėsime nuostolių. Gamintojas deklaruoja, kad lemputė iš viso tarnauja 4,5 metų (40000 valandų). Arba net 18 metų, jei lemputę naudosime vidutiniškai 6 valandas per parą. Tuomet, lyginant su liuminescencine lempute, naudodami LED sutaupysime 60 litų. Bet ar tikrai verta dėl šios sumos taip rizikuoti?

Kaina: 110 Lt
Realios sąnaudos: 4,8 vato.
Elektros kaina per mėn.: 1,64 Lt (jei šviečia visą laiką)
Realus šviesumas: vidutinis (pamatuotas fotoaparatu*)
Deklaruojamas tarnavimo laikas: 40000 val. (4,5 metų)
Atsipirkimas: lyginant su kaitrine lempute – 3,5 mėn., lyginant su liuminescencine lempute – 20,5 mėn.
Sutaupyti pinigai per visą tarnavimo laiką: lyginant su kaitrine lempute - 1535 Lt, lyginant su liuminescencine lempute – 60 Lt (jei šviečia visą laiką)

Išvados:
Bandyta LED lemputė naudoja beveik du kartus mažiau energijos už to paties šviesumo liuminescencinę lemputę ir net 12 kartų mažiau energijos už 60 vatų kaitrinę lemputę. Deja, ji kainuoja net 22 kartus brangiau už tokio pat šviesumo liuminescencinę lemputę (7 vatų). Užtat ji tarnauja beveik septynis kartus ilgiau (40000 valandų vietoje 6000), todėl galiausiai vistiek atsiperka. Mano skaičiavimais, maždaug per beveik 2 metus nenutraukiamo veikimo (per pusę viso tarnavimo laiko). Jei įsigyta LED lemputė ištarnaus visą numatytą laiką (18 metų naudojant maždaug 6 val. per parą), lyginant su liuminiscencine lempute, sutaupysime maždaug 60 litų. Vis dėlto aš planuoju ir toliau naudoti liuminescencines lemputes. Jos perdega beveik 7 kartus dažniau už LED ir teoriškai sutaupo mažiau pinigų. Tačiau liuminiscencinėms lemputėms nereikia tokių didelių pradinių investicijų, kurias galime apskritai prarasti, jei įsigyta LED lemputė suges ankščiau laiko.

*Lempučių šviesumo rezultatus pateikiau labai lakoniškai (vidutinis, didelis, labai didelis). Tačiau susidomėjusiems parašysiu, kaip buvo atlikti matavimai ir kokie yra jų rezultatai. Šviesumo matavimus dariau tamsiame kambaryje (vonios) pastatęs šviestuvą su testuojama lempute ir veidrodiniu fotoaparatu matuodamas šviesą nuo apšviestos sienos. Fotoaparate pasirinkau rankinius nustatymus (M), jautrumą ISO100 bei diafragmą F22. Ne iki galo spustelėjęs fotografavimo mygtuką, užsirašiau fotoaparato parinktą išlaikymą. Po to pakartojau tą patį bandymą nustatęs diafragmą F1.8. Štai šių bandymų rezultatai:

Prie jautrumo ISO100, diafragmos F22:
LED lemputė: 30 sek.
7 vatų liuminescencinė lemputė: 30 sek.
21 vato liuminescencinė lemputė: 15 sek.
94 vatų kaitrinė lemputė: 10 sek.

Prie jautrumo ISO100, diafragmos F1,8:
LED lemputė: 1/5 sek.
7 vatų liuminescencinė lemputė: 1/5 sek.
21 vato liuminescencinė lemputė: 1/8 sek.
94 vatų kaitrinė lemputė: 1/15 sek.

Gerbiamieji, jei šiame teste radote klaidų, netikslumų arba neaiškumų, parašykite prašau apie tai komentaruose arba man asmeniškai.

Energijos tyrimas 2

Posted on by
2

Jau gyriausi, kad populiariausias „..tykiai.lt“ įrašas yra apie elektros energijos suvartojimą. Jį parašiau 2009 metais, tuomet dar archaiškomis priemonėmis išmatavęs namuose veikiančius elektros prietaisus. Dabar turiu specialų įrenginį galingumui bei elektros suvartojimui matuoti. Deja, jis jau porą metų voliojasi spintelėje be darbo. Voliojosi :) Dabar turiu naujų elektros prietaisų, kurių energijos suvartojimą (ypač budėjimo režimu) jau seniai reikėjo pamatuoti. Pirmojo straipsnio šlovės netikiu susilaukti, tačiau galbūt ši informacija kam nors bus naudinga:

Elektros suvartojimą pateikiu vatais, skliausteliuose – kaina, jei tuo režimu įrenginys veiktų visą mėnesį ištisai. Pastarasis skaičius – daugiau orientacijai. Juk, pavyzdžiui, ištisai visą mėnesį televizoriaus nelaikysime įjungto. Šio įrašo gale – energijos matavimų rezultatai iš praeito tyrimo. Gal kam pravers.

 

32 colių televizorius „Samsung LE32D550″

Šį televizorių pirkau per kalėdinį išpardavimą „Senukuose“ už 1100 Lt:) Jis nėra LED technologijos, todėl naudoja gana daug energijos: žiūrint televiziją ˜˜˜- net 75 vatus. Gerai bent, kad išjungus naudojama tik 0,9 vato. Nors galėtų būti ir 0.

Budėjimo režimas: 0,9 vato (0,3 Lt per mėn.).
TV žiūrėjimas: 76 vatai (26 Lt per mėn.).

 

Skaitmeninės televizijos imtuvas „Motorola VP1003“

Tokius skaitmeninės televizijos imtuvus dalina „Teo“, „Skynet“ ir kiti televizijos tiekėjai. Šitas daiktas dirbdamas naudoja nedaug energijos. Tačiau jo išjungimas pulteliu beveik nieko nekeičia, jis ir toliau naudoja beveik tiek pat energijos. Todėl rekomenduoju šį daiktą visiškai išjungti iš elektros tinklo, kai nenaudojate.

Budėjimo režimas: 5,2 vato (1,7 Lt per mėn.).
TV žiūrėjimas: 5,9 vato (2 Lt per mėn.).

 

Šaldytuvas „Samsung RL23THCTS“

Šis šaldytuvas nedidelis, tačiau beveik du kartus aukštesnis už bandytą ankščiau. Užtat yra A+ klasės, todėl naudoja praktiškai dvigubai mažiau energijos.

Budėjimo režimas: 1 vatas (0,35 Lt per mėn.)
Atidarytos durelės: 2 vatai (0,7 Lt per mėn.)
Šaldymas: 85 vatai (29 Lt per mėn.)

 

Nešiojamasis 14 colių kompiuteris „HP Pavilion dv2000“

Senas trantas vis dar veikia, nors ir stipriai kaista (kaip ir daugelis HP). Užtat naudoja gerokai mažiau energijos už stalinį kompiuterį. Įdomus faktas, kad budėjimo režimu šis noutbukas naudoja mažiau energijos, nei išjungtas. Be to, jo įkroviklis, paliktas elektros lizde, taip pat valgo energiją. Kompiuteris turi silpną vaizdo posistemę, todėl net žaidžiant žaidimą eikvoja vos 50 vatų.

Budėjimo režimu: 1,5 vato (0,5 Lt per mėn.)
Išjungtas: 2,4 vato (0,8 Lt per mėn.)
Nieko nedarant: 30 vatų (10 Lt per mėn.)
Tik įkroviklis: 0,5 vato (0.17 Lt per mėn.)
Žaidžiant: 50 vatų (17 Lt per mėn.)

 

21,5 colio monitorius „Benq G2222HDL“

Šis nedidelis LED monitorius labai taupus. Bėda, kad jis naudoja energiją išjungtas bei budėjimo režimu, todėl jį taip pat reikia išjunginėti iš elektros tinklo. Mano namuose ši problema išspręsta, nes ekranas su kompiuteriu prijungtas į išjungiamą elektros šakotuvą.

Išjungtas: 0,6 vato (0,2 Lt per mėn.)
Budėjimo režimas: 1,4 vato (0,5 Lt per mėn.)
Įjungtas: 17 vatų (6 Lt per mėn.)

 

IŠVADOS
Šias išvadas visų pirmą darau sau: apleidau elektros taupymą, todėl nežinojau, kiek naudoja svetainėje stovintis televizorius su prijungtu TV imtuvu ir kompiuterinėmis kolonėlėmis. Pasirodo, budėjimo režimu – 3,5 lito per mėnesį arba 42 litus per metus. Todėl mano atveju verta įsigyti elektros lizdų šakotuvą su išjungimo mygtuku ˜˜- jis man atsipirktų vos per pusę metų.

Pasirodo, naujus taupius šaldytuvus apsimoka pirkti: manasis dvigubai didesnis už senąjį, o naudoja du kartus mažiau energijos. Dar kartą įsitikinau, kad nešiojamieji kompiuteriai gerokai taupesni už stalinius, o nedideli LED monitoriai naudoja tiek energijos, kiek viena elektros lemputė.

 

Senesni energijos matavimai:

„Netbukas“ „Asus Eee PC 4G Surf“:
Išjungtas: 0 vatų
Išjungtas, kraunamas akumuliatorius: 2 vatai (0,7 Lt per mėn.)
Budėjimo režimas: 2 vatai (0,7 Lt per mėn.)
Įjungtas, dirba: 11 vatų (3,8 Lt per mėn.)
Įjungtas, kraunamas akumuliatorius: 18 vatų (6,2 Lt)

Kineskopinis televizorius „Samsung“
Išjungtas: 0 vatų
Budėjimo režimas: 7 vatai (2,4 Lt)
Įjungtas: 43 vatai (14,7 Lt)

DVD leistuvas „Philips“
Išjungtas: 0 vatų
Įjungtas: 2 vatai (0,7 Lt)
Žiūrint filmą: 4 vatai (1,4 Lt)

Stalinis kompiuteris (AMD Athlon 64 X2 2,6 GHz, 2GB RAM, 250GB HDD, GeForce 8600 GT, be monitoriaus)
Visiškai išjungtas (mygtuku gale): vatų
Išjungtas: 9 vatai (3,1 Lt)
Budėjimo režimas: 9 vatai (3,1 Lt)
Įjungtas: 90 vatų (30,8 Lt)
Žiūrint filmą: 100 vatų (34,2 Lt)
Žaidžiant žaidimą: 200 vatų (68,4 Lt)

Kineskopinis monitorius
Išjungtas: 5 vatai (1,7 Lt)
Budėjimo režimas: 8 vatai (2,7 Lt)
Įjungtas: 75 vatai (24 Lt)

Lazerinis spausdintuvas „Samsung ML-1015“
Išjungtas: 0 vatų
Budėjimo režimas: 15 vatų (5,1 Lt)
Būgno pakaitinimas (automatinis, kas kelias minutes): 600 vatų (205 Lt)
Spausdinimas: 600 vatų (205 Lt)

Belaidis maršrutizatorius „D-Link Dir-320“
Įjungtas: 2 vatai (0,7 Lt)

Lygintuvas
Išjungtas, budėjimo režimas: 0 vatų
Kaitinimas (šviečia lemputė): 1800 vatų

Elektrinis virdulys
Išjungtas: 0 vatų
Įjungtas: 1320 vatų (452 Lt)

Senas mažas šaldytuvas „Snaigė Softline“
Budėjimo režimas: 0 vatų:
Atidarytos durelės:  7 vatai (2,4 Lt)
Šaldymas: 190 vatų (65 Lt)

Elektrinė orkaitė
Išjungta: 0 vatų
Bendras kaitinimas: 1750 vatų (600 Lt)
Viršutinis kaitinimas: 750 vatų (257 Lt)
Apatinis kaitinimas: 1050 vatų (400 Lt)

Skalbyklė „Samsung WF-F862“ 
Išjungta: 2 vatai (0,7 Lt)
Sukimas su kaitinimu: 2000 vatų
Sukimas be kaitinimo: 350 vatų
Skalavimas: 200 vatų
Gręžimas (800 aps. per min.): 200 vatų

Klausimas: ar galima rūkyti daugiabučio namo balkone?

Posted on by
27

Phill MV nuotrauka iš Flickr

Problema:
Gyvenu daugiabutyje name, penktame aukšte iš penkių. Vasarą būna pakankamai karšta, todėl neatsidarius langų būti namie, miegoti neįmanoma. Kai žemiau gyvenantis kaimynas pradeda rūkyti, kambarys prasmirsta taip, lyg pats jame rūkyčiau (dūmai juk kyla aukštyn). Tuomet tenka staigiai stotis ir uždaryti visus langus. Deja, taip dar blogiau, nes dūmai jau yra kambaryje ir neišsivėdina (juk langai tuo metu uždaryti), todėl tenka jais kvėpuoti tol, kol kaimynas parūkys. Vėliau išsivėdinti taip pat retai pavyksta, nes apačioje gyvena du rūkantys kaimynai, kurie tai daro pakaitomis. Beje, abu jie mėgsta rūkyti skirtinguose balkonuose, esančiuose abejose namo pusėse. Taigi, bute nėra nei vieno lango, kurio atidarius, niekada nesmirdėtų dūmais. Blogiausia, kai tai vyksta vėlai vakare arba naktį, juk nesikelsi kiekvieną kartą iš lovos ir lango neuždarinėti.

Ką Jūs manote, ar galima rūkyti daugiabučio namo balkone? Už rūkymą laiptinėje policija jau baudžia. Ar reikėtų, kad baustų ir už rūkymą balkone ar vonios kambaryje (kai per ventiliaciją prasmirsta aukščiau esančio kaimyno patalpos)? Jei taip, kaip tai įgyvendinti? Ir kur tada tai daryti rūkantiems?

Laukiu Jūsų atsakymų, pamąstymų, pasiūlymų! Nepabijokite savo nuomonės parašyti ir tie, kas patys rūko balkone.

Dviračio “Strida” išbandymas

Posted on by
8

Jei ieškote dviračio važinėtis mieste, siūlau pasidomėti “Strida”.  Tokį dviratį buvau pasiskolinęs kelioms dienoms. Taigi, papasakosiu, kuo ypatinga ši transporto priemonė ir ką atradau ją bandydamas.

“Strida” (tariama “Straida”, bet galima vadinti ir Strida arba Trida :) – tai mažas, lengvas, paprastai sudedamas miesto dviratis. “Stridą” sukūrė britų inžinierius ir dizaineris Mark Sanders, jis parduodamas nuo 1987 metų. Iš pradžių šie dviračiai buvo gaminami Didžiojoje Britanijoje, vėliau – JAV. Galiausiai gamyba buvo perkelta į Taivanį, kur jie gaminami iki šiol.

Standartine “Strida” gali patogiai važiuoti 145-193 cm ūgio žmogus, sveriantis iki 100 kilogramų. Pats dviratis sveria vos 10 kg. Sudėjus, jį galima patogiai transportuoti abiem ratais atrėmus į žemę. Jei norime pastatyti dviratį, pavyzdžiui, į kampą, jo ratus galime užfiksuoti, užspaudę stabdžių rankenėles ant vairo esančiomis virvutėmis. Į automobilio bagažinę galima sutalpinti net kelis tokius dviračius. “Strida”  turi diskinius stabdžius, vietoje įprastos grandinės, ant žvaigždučių uždėtas guminis dantytasis diržas. “Strida” yra ko gero lengviausiai sudedamas dviratis. Tuo galime įsitikinti pažiūrėję šį filmuką:

Kokios būna “Stridos”

Mano bandytas modelis vadinasi “Strida LT” (toks, kaip viršutinėje nuotraukoje). Jis sveria 9,6 kilogramo, turi 16 colių ratlankius ir pasiekia 19 kilometrų per valandą greitį. Nuo pagrindinio “Strida 5″” modelio jis skiriasi kitokiais ratų stipinais ir truputį mažesniu svoriu. Norintiems daugiau komforto, turėtų patikti “Strida SX”. Jis turi didesnius 18 colių ratai ir pasiekia didesnį, 24 kilometrų per valandą greitį. Dar ekstremalesnis modelis – STRIDA MAS. Jis ne tik gali važiuoti 25 kilometrų per valandą greičiu, bet ir turi dvi vidines pavaras. Deja, šis dviratis labai brangus, o pavaras turi ir pigesnis “STRIDA SD”. Vaikams skirtas “Strida Mini” turi vos 14 colių ratlankius ir sveria 9 kilogramus. Juo gali važiuoti 140-160 centimetrų ūgio, net iki 80 kilogramų sveriantys vaikai. Yra ir labai egzotiškų modelių. Pavyzdžiui, “Strida Glow in The Dark”. Šio dviračio rėmas tamsoje šviečia. Jis skirtas gąsdinti žmones naktimis :)

Kiek kainuoja “Strida”, kur ją įsigyti

Lietuvoje yra vienintelis oficialus “Strida” dviračių distributorius – tai kompanija ERP. Jos interneto svetainėje jokių dviračių nerasite. Tačiau susidomėję, galite drąsiai kreiptis į juos šiais kontaktais. “Stridas” mielai aprodys (pats tuo įsitikinau) ir parduos. Mano bandytasis “Strida LT” ERP kainuoja 1400 litų. Vaikiška “Strida Mini” – 1650 Lt. Tamsoje šviečianti “Glow in The Dark” – 1800 Lt. Taip, kainos išties nemažos. Tačiau pigiau “Stridų” man nepavyko rasti net užsienyje. Tiesa, per skelbimus Lietuvoje galima įsigyti maždaug dvigubai pigesnių “Stridų” kopijų iš Kinijos. Žinoma, tuomet jokių garantijų dėl patvarumo ir patikimumo, neturėsime.

O dabar papasakosiu, kaip gi man sekėsi bandyti šį dviratį:

1 išbandymas (~10 min. ) - “Stridos” atsivežimas

Pirmasis išbandymas buvo labai keistas. “Stridą” gavau su nepripūstomis padangomis, todėl teko ją persivesti per Baltąjį tiltą pėsčiomis. Sudėtas dviratis tvarkingai dviem ratais remiasi į žemę, todėl tereikėjo jį truputį pakelti ir stumti kaip kokį vežimėlį. Tai gana patogu. Tiesa, į kelionės pabaigą ranka vis dėl to truputį pavargo. Todėl taip vestis “Stridos” kelis kilometrus nenorėčiau. Štai ką dar pastebėjau: net sudėta “Strida” susilaukia labai daug dėmesio, aplinkinių žvilgsnių.

2 išbandymas (~10 min. ) – važiavimas nuo darbo iki automobilio

Užlipęs pirmą kartą ant dviračio iš karto supratau, kad važiuojant lėtai, jo vairas yra labai jautrus . Be to, reikia stebėti ir apvažiuoti didesnes duobes ant grindinio. Dėl mažų ratų dviratis užvažiuoja tik ant nedidelių bortų. Užtat, kol išėjau iš darbo, gal trys bendradarbiai klausė, kas čia per dviratis, prašė pademonstruoti, kaip jis susideda. Žodžiu, norintiems išsiskirti ir atkreipti dėmesį, šis dviratis – pats tas.

3 išbandymas ( ~30 min.) – pasivažinėjimas prie namų

Nuo Valakupių tilto Žirmūnų gatve važiavau iki Šilo tilto. Gale šio maršruto yra gana didelė nuokalnė, į kurią pabandymui įvažiavau. Įsitikinau, kad įvažiuoti į įkalnę su “Strida” įmanoma, tačiau, žinoma, sunkiau nei įprastu bėginiu. Lekiant nuo kalno, diskiniai stabdžiai labai efektyviai stabdė dviratį. Apvažiuodamas žmones, lėtindavau greitį, o tuomet gerokai pablogėdavo valdomumas. Tačiau važiuojant greitai, vairas pradėdavo klausyti. Net sakyčiau, kad šis dviratis tiesiog sukurtas važiuoti didžiausiu greičiu. Dėl mažų ratų, važiuojant sutrupėjusiomis plytelėmis, reikėjo nuolatos stebėti kelią ir koreguoti važiavimo trajektoriją vairu. Atgal grįžau paupyje įrengtu asfaltuotu dviračių taku. Juo važiuoti labai malonu, tačiau aplenkdamas juo einančius žmones, pasigedau skambučio ant vairo (jį galima užsisakyti papildomai). Užtat labai patiko, kad dėl mažo svorio lygioje vietoje dviratį labai lengva ir malonu minti. Lipdamas į penktą aukštą (lifto laiptinėje nėra), atradau patogų “Stridos” nešimo būdą:

Lipdamas laiptais atradau tokį gana patogų "Stridos" nešimo būdą

4 išbandymas ( ~10 min.) – rytinis pasivažinėjimas aplink darbą

Šį kartą, ištraukęs dviratį iš automobilio, jį sudėjau labai greitai. Važiuoti “Strida” buvo patogu, tačiau vis reikėjo ieškoti nedidelio borto, kuriuo galima užvažiuoti ant šaligatvio.  Dar kartą įsitikinau, kad šiuo dviračiu reikia važiuoti greitai. Dviratį sulanksčiau ir atsivežęs pasistačiau prie darbo stalo. Vietos jis užima tikrai nedaug:

5 išbandymas ( ~15 min.) – pasivažinėjimas dviese

Atvažiavau pas brolį, o jis, kaip tyčia, tik ką naują kalnų dviratį nusipirko. Tai išvažiavome kartu pasivažinėti. Buvo įdomu “Stridą” palyginti su įprastu dviračiu. Kaip nekeista, iš vietos “Strida” “rauna” geriau, nei didelis. Žinoma, įprastas dviratis pasiekia didesnį greitį ir tuomet nereikia sukti pedalų kaip išprotėjus (juk yra pavaros). Be to, “Stridai” reikėjo apvažiuoti kiekvieną didesnę duobę, su kuria didysis dviratis lengvai susidorojo. Dar pastebėjau, kad nors “Strida” ir “gaudo” kelio nelygumus, patogi sėdynė juos puikiai amortizuoja. O brolis pamatė, kad ant “Stridos” sėdžiu patogiai, visiškai tiesia nugara. Norėdamas galėjau net truputį atsilošti. Žodžiu – pliusas labai kokybiškai dviračio sėdynei ir patogiai sėdėsenai ant jos. Veždamas dviratį atgal automobiliu, jį patogiai “pasisodinau” ant priekinės keleivio sėdynės:

6 išbandymas ( ~30 min.) – vėl aplink namus

Telefone  įsirašiau programėlę “Endomondo”, kuri fiksuoja kelionės maršrutą, įveiktą atstumą, sugaištą laiką, vidutinį greitį. Taip gavau daugiau statistikos keliaujant “Strida”. Vėl važiavau paupiu nuo Kareivių iki Minties gatvės ir atgal, Žirmūnų gatve. Iš viso įveikiau 5,61 kilometro. Važiuodamas greitai, kilometrą įveikiau per 3-4 minutes, vidutiniu 17 kilometrų per valandą greičiu. Atsipalaidavus galima važiuoti maždaug 15 kilometrų per valandą greičiu. Grįžęs namo radau, kur saugiai pasidėti “Stridą”, kad netrukdytų:

7 išbandymas ( ~70 min.) – į darbą ir atgal

Šis išbandymas man pats svarbiausias. Juk dviračio man reikia važiavimui į darbą. Atstumas nedidelis – maždaug 6 kilometrai. Įdomu, kaip su juo susidoroja “Strida”.

Sekmadienis, septinta valanda ryto. Temperatūra – maždaug penki laipsniai šilumos, todėl dėl visa pikto užsidėjau gana šiltą striukę. Važiavau tuo pačiu dviračių taku Neries pakrante nuo Kareivių gatvės Žirmūnuose iki Baltojo tilto centre. Įsitikinau, kad “Strida” labai malonu važiuoti nuo kalno. O štai važiuojant įkalnėn, kurios šiame maršrute buvo gal dvi, reikėjo truputį pavargti. Nenutrūkstamas važiavimas, beveik nematant automobilių, baigėsi ties Mindaugo tiltu. Čia teko pereiti pirmąją gatvę su šviesoforu, po kurios kokybišką dviračio takelį pakeitė senų išdaužytų plytelių šaligatvis su viduryje kelio išdygusiais medžiais. Maža to, privažiavus Žaliąjį tiltą, kirsti kelio tiesiai negalima. Tai teko persivesti dviratį dar per dvi perėjas. Galiausiai Baltuoju tiltu, gerokai sušilęs (galbūt dėl tos šiltos striukės), pasiekiau darbą. Šį 6,21 kilometro atstumą įveikiau per 25 minutes ir 39 sekundes vidutiniu 14,5 kilometro per valandą greičiu. Palyginimui, vėliau dideliu dviračiu su trimis vidinėmis pavaromis tą patį atstumą nuvažiavau maždaug per 20 minučių.

Atgal važiavau gudriau. Žaliąjį tiltą įveikiau pervažiavęs į kitą upės krantą. Taip dviratį reikėjo persivesti tik per vieną perėją. Čia pastebėjau, kad nuo dviračio labai lengva nulipti ar tiesiog sėdėti ant jo nevažiuojant. Blogo kelio šį kartą išvengiau važiuodamas Neries krantine. Čia ir vaizdas gražus ir važiuoti patogu. Privažiavus krantinės pabaigą, teko užsinešti dviratį laiptais. Taip atradau patogų nesudėtos “Stridos” nešimo būdą:

Namo grįžau dar labiau sušilęs, bet laimingas :) Juk su “Strida” galima nesunkiai nuvažiuoti iki darbo ir atgal. 6,39 kilometro vėl įveikiau maždaug per 25 minutes.

8 išbandymas ( ~90 min.) – pasivažinėjimas miške, pietūs picerijoje

Išsiruošėme pasivaikščioti Kalvarijų parke. Iki vietos privažiavome mašina, tai į bagažinę įsimečiau ir “Stridą”. Pasirodo, gana lygiais miško takeliais dviratis važiuoja taip pat lengvai. Bėdos prasideda tik kalvotesnėse vietose. Po pasivaikščiojimo užsukome pavalgyti picerijoje. Žinoma, “Stridos” nenorėjau palikti automobilyje, todėl pasiėmiau su savimi. Jokių pastabų iš picerijos darbuotojų “Strida” nesusilaukė. Užtat, kaip visada, gavo daug dėmesio iš aplinkinių.

9 išbandymas ( ~10 min.) – “Stridos” gražinimas

Pirmadienio ryte išvažiavau gražinti “Stridos”. Pervažiavimas per Baltąjį tiltą užtruko vos kelias minutes. Jausmas buvo labai malonus ir kartu truputį liūdnas. Juk gali būti, kad “Strida” važiuoju paskutinį kartą. O gal ne?…

Išvados

“Strida” – puikus miesto dviratis. Taip, juo nepasieksime didelio greičio, sunkiau įvažiuosime įkalnėn. Tačiau viską atperka mobilumas. Juk pasiekę kelionės tikslą, “Stridą” galime per kelias sekundes sulankstyti ir drąsiai neštis į patalpą ir pasidėti, pavyzdžiui, prie savo darbo stalo. Sudėtas dviratis ” telpa į bet kokį automobilį, net ant priekinės keleivio sėdynės. Standartinė “Strida” sveria vos 10 kilogramų, todėl ją lengvai užsinešime laiptais. Ją lengva vestis stumiant ant dviejų ratų. Ant “Stridos”  labai patogu sėdėti, nuo jos lengva nulipti. Dėl mažo svorio dviratis puikiai greitėja ir svarbiausia – juo malonu važiuoti.  Deja, palyginus su įprastais dviračiais, “Strida” brangiai kainuoja. Kita vertus, įsigijus tokį dviratį, nebereikės pirkti užrakinimo mechanizmo. Ir apskritai nereikės baimintis, kad dviratį kas nors pavogs – juk jį visada turėsime su savimi. Žinoma, “Strida” netinka ilgoms užmiesčio kelionėms, kalvotoms vietovėms, juo nepasieksime didelio greičio. Jei tai mums svarbu, geriau pirkime įprastą dviratį su pavaromis. O štai važiuojant mažus atstumus mieste, mano nuomone, pranašesnė “Strida”.

Jei norite dar daugiau sužinoti apie “Stridas”, siūlau pasižiūrėti šį filmą. Jame linksmas vyrukas bando “Strida”, duoda juo važiuoti gatvėje sutiktiems žmonėms ir klausia jų nuomonės apie dviratį. Perspėju, kad filmas trunka beveik valandą:

SĮ “Susisiekimo paslaugos” atsako į aktualius klausimus

Posted on by
13

ebilietas

Vis dar naudojuosi visuomeniniu transportu Vilniaus mieste ir jau metus turiu elektroniinį bilietą kurį kas mėnesį pildau spaudos kioske. Ir štai šio mėnesio pradžioje pagaliau nusprendžiau jį papildyti internetu. Deja, labai nusivyliau – už pildymą internetu sumokėjau papildomus 3 litus (neskaitant banko mokesčių). Man toks mokestis atrodo visiškai nelogiškas. Kadangi SĮ “Susisiekimo paslaugos” turiu ir daugiau klausimų, juos tiesiog surašiau ir jiems išsiunčiau. Pakankamai operatyviai, per tris darbo dienas, gavau atsakymus. Klausimus, atsakymus ir mano komentarus ir išvadas pateikiu žemiau:

1. Kodėl mokesčius už viešąjį transportą nusprendėte didinti būtent
tokiu Lietuvai sunkiu laikotarpiu? Be to, kodėl tie mokesčiai buvo
pakelti taip drąstiškai (apie 70 proc.)? Ar nebijote, kad po tokių
žingsnių Vilniaus viešasis transportas bus dar nepatrauklesniu ir
paskatins dar daugiau žmonių persėsti į nuosavus automobilius, kas
galutinai užkimš Vilniaus gatves?

Blogėjant ekonominei padėčiai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama pagerinti visų sostinės vežėjų finansinę padėtį, priėmė sprendimą nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pakelti miesto autobusų ir troleibusų bilietų kainas, nes 2008 metais pajamos iš keleivių dengė vos 36 % visų viešojo transporto išlaidų, likusią dalį – 64 % finansavo savivaldybė, tuo tarpu daugumoje ES miestų savivaldybės kompensuoja iki 50 % pervežimo kaštų.

Didinant Vilniuje bilietų kainas gruodžio mėnesį, buvo tikėtasi stabilizuoti vežėjų finansinę padėtį, kuri pastaraisiais metais buvo kritiška. Viešojo transporto kainų pakėlimas turėjo padidinti vežėjų pajamas bei užtikrinti bent minimalų pinigų srautą reikalingą viešojo transporto sistemos palaikymui.

Praėjusių metų pabaigoje LR Seimas panaikino 5 % PVM mokesčio lengvatą keleivių vežimui vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais bei nustatė beveik 4 kartus didesnį, t.y. 19 % PVM tarifą šiai paslaugai. Tai verčia kainas peržiūrėti dar kartą, nes pasikeitus PVM tarifui, vežėjai 2009 m. į valstybės biudžetą turės papildomai sumokėti apie 20 mln. Lt.

Nors savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama nustatyti lengvatinį 5 – 10 proc. dydžio PVM mokestį susisiekimo autobusais ir troleibusais paslaugai, Vyriausybė tokiam tarifui nepritarė.

Palyginimui, mūsų kaimynių sostinėse bilietų kainos jau seniai siekia tik dabar Vilniuje įsigaliojusias. Taline, jau nuo 2005 m. vienkartinis (1 valandos) bilietas kainavo 3,3 Lt, o nuo 2008 sausio apie 4 Lt. Rygoje nuo 2008 sausio vienkartinio bilieto kaina 2 Lt. (PVM tarifas Latvijoje 10%).

Mano komentaras:
Deja, atsakymai nieko gero nerodo. Panašu ekonominė krizė gerokai “užsmaugė” ir “Susisiekimo paslaugas”. Kaip matome, jie kaltina vyriausybės sprendimus. Jų pateiktas faktas, kad iki 64 procentų šios įstaigos išlaidų dengia valstybė, iš tiesų nieko gero nesako. Keista, o aš galvojau, kad “Susisiekimo paslaugos” iš tiesų turi iš ko papildomai užsidirbti: iš reklamos, transporte įmontuotų ekranų, kitų papildomų paslaugų. Deja, “Susisiekimo paslaugos”, kaip ir daugelis darbdavių, didelę dalį savo problemų užmeta ant žemiausios grandies: paprasto žmogaus, kliento. Čia, mano nuomonė, “Susisiekimo paslaugos” pati sau kasa duobę. Jau dabar paskaičiavę matome, kad automobiliu daugeliu atveju važiuoti pigiau. Taigi neišvengsime to, kad vis daugiau vilniečių persės į asmeninį transportą ir taip tik dar labiau didins “Susisiekimo paslaugų” problemas ir transporto kamščius mieste. Kita vertus, paskutiniu metu stebėjome, kad “Susisiekimo paslaugos” aktyviai atnaujina transporto parką, diegia įvairias naujoves. Gal pernelyg didelės investicijos ir privedė šią įmonę prie tokios situacijos?

2. Paaiškinkite, kodėl Vilniaus visuomeniniame transporte vis dar
taikoma jėgos politika kontrolės metu? Ar nemanote, kad kovoti su
“zuikiais” galima taikesniais būdais? Jei taip, tai kokias? Kaip
manote, ar esama kontolės sistema negadina viešojo transporto
įvaizdžio tiek Vilniečių, tiek miesto svečių akyse?

Atliekant keleivių kontrolę yra taikomi tik LR įstatymų nustatyta tvarka keleivių kontrolės būdai. Nėra gauta skundų ar blogų atsiliepimų iš keleivių, sumokėjusių už kelionę, dėl kontrolierių elgesio. Viešuoju transportu važiuojantys „zuikiai“ labai dažnai nepripažįsta savo kaltės ir sukelia konfliktą.

Kontrolierius pažeidėjui išrašo baudos kvitą (jei bauda sumokama vietoje) arba pažeidimo protokolą. Pažeidėjui, nesutikusiam mokėti baudos vietoje, visada yra paliekama galimybė įvykio aplinkybes išaiškinti atvykus į įmonę. Koks dar taikesnis būdas gali būti?

Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių kontrolieriai nuolat yra apmokomi, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose bendraujant su keleiviais, kaip išvengti bereikalingų konfliktinių situacijų.

Mano komentaras:
Gražus atsakymas. Taip gaunasi, kad jei niekam nesiskundžiam, tai viskas gerai. Taigi, mielieji piliečiai – skųskimės. Juk mažai kam patinka kontrolierių terorizmas, vykdomas viešajame transporte. Mano nuomone, tai yra paprasčiausias žmogaus teisių pažeidimas. Ir jis vykdomas tik todėl, kad mes patys leidžiamės. Manau, kontrolieriai tiesiog neturi teisės mūsų liesti, sulaikyti, žeminti. Kreipkimės į teismus dėl tokios žalos atlyginimo, netylėkime, jei matome, kad kito žmogaus teisės yra pažeidžiamos. Juk tai visiškai nepriimtina. Įsivaizduokime, kad važiuodami nevalstybiniu maršrutiniu mikroautobusu gaunate baudą už tai, kad iškart nesusimokėjote. Arba kad privačios įmonės skolininkus, nesumokėjusius laiku už reklamą, galėtume sulaikyti, pritaikyti jiems baudas ir panašiai. Tai neįmanoma, nes nevalstybines įmones veikia rinkos dėsniai, kas neleidžia taip elgtis su klientais. Deja, visuomeninis transportas yra daugiau mažiau monopolija, be to už nugaros turi visą valstybės aparatą, todėl tai sau ir leidžia.

3. Paaiškinkite, kodėl papildant elektroninį bilietą internetu, prie
kainos pridedamas 3 litų mokestis? Suprantu, kad pardavimo internetu
sistemą sukurti kainavo, bet spaudos kioske dirbanti žmogus, manau,
kainuoja daugiau. Tuo tarpu “Vilniaus spaudos” pelno dalis perkant
spaudos įtraukiama į bilieto kainą, o perkant internetu verčiamas
susimokėti perkantysis. Ar taip tik neatbaidysite internetu perkančius
klientus?

Elektroninio bilieto kortelės pildymas internetu (kaip ir dauguma internetinių paslaugų) yra papildoma paslauga, už kurią yra taikomas aptarnavimo mokestis (mokesčio dydis priklauso nuo bilieto rūšies). Elektroninio bilieto kortelė yra papildoma iš karto – tą patį momentą kai baigiate pildymo procesą.

Jeigu norite bilietą nupirkti internetu be aptarnavimo mokesčio, Jūs turite užsiregistruoti portale www.transportobilietas.lt. Bilietas bus aktyvuotas per 24 val. po to kai į reikiamą sąskaitą bus gauti pinigai.

Registruoti vartotojai taip pat gali:
susikurti savo e-bilietų kortelių sąrašą iš anksto;
suteikti e-bilieto kortelėms naudotojų vardus (pvz.: šeimos narių vardus);
pildyti sąraše esančias e-bilieto korteles vienu metu;
matyti pildytų e-bilietų istoriją;
gauti apskaitos dokumentus.

Daugiau informacijos apie elektroninio bilieto papildymą internete www.transportobilietas.lt

Mano komentaras:
Visų pirma kiek paveluotai noriu pasveikinti “Susisiekimo paslaugas” už elektroninio bilieto įvedimą. Nors kol kas iš jo nėra daug naudos, manau ateityje jos bus vis daugia ir daugiau. Labai nudžiugau, kad radau galimybę susimokėti už šio bilieto papildymą internetu (tikrai nemėgstu stovėti eilėse prie kioskų). Galimybę susimokėti už bilietą be aptarnavimo mokesčio atradau tik išsiuntęs šiuos klausimus. Taigi, kaip jie rašo, aptarnavimo mokesčio galima ir nemokėti, tam tiesiog reikia prisiregistruoti www.transportobilietas.lt svetainėje. Kaip pats išbandžiau, pildymas vyksta greitai, o papildomos paslaugos tikrai patogios. Taigi, vienintelis nepatogumas čia tame, kad reikia registruotis. Daugiau priekaištų kaip ir neturiu.

Išvados:
Patys persėdę iš visuomeninio transporto į nuosavus automobilius, nieko neišspręsime. Turime turėti kokybišką visuomeninį visuomeninį transportą, kuriuo naudosis jei ne mes, tai mūsų vaikai, tėvai, draugai ir kiti asmenys, kurie patys negali ar tiesiog nenori vairuoti. Todėl SĮ “Susisiekimo paslaugos” nuoširdžiai linkiu sėkmės sprendžiant šias ir kitas problemas.

Elektros energijos suvartojimo tyrimas

Posted on by
45

Ar norėtumėte sužinoti, kiekvienas įrenginys Jūsų namuose vartoja elektros energijos? Gaila, bet gamintojai retai pateikia tokius duomenis. O juk jie tokie svarbūs, kai norime sužinoti, už ką kas mėnesį mokame apmokėdami elektros sąskaitas ir kurie daiktai yra patys “ėdriausi” elektrai.
Taigi, atsiradus daugiau laisvo laiko (atostogaujant) prisiruošiau atlikti tyrimą: išmatuoti visų pagrindinių namų įrenginių energijos suvartojimą įvairiais režimais. Detalios testo rezultatų lentelės čia nebus, tačiau pateiksiu pagrindinius tyrimo duomenis, išvadas, pastabas, į ką reikia atkreipti dėmesį naudojant tam tikrus įrenginius ir kaip neeikvoti energijos veltui bei jos sutaupyti.

Tyrimo įranga
Šiam tyrimui atlikti man prireikė:
1. multimetro, dar vadinamo “testeriu” su srovės matavimo funkcija
2. “sugadinto” elektros šakotuvo
3. kompiuteryje paruoštos lentelės tyrimo duomenims suvesti ir apdoroti.

Testavimo metodika
Tam, kad paskaičiuotume elektros suvartojimą, turime sužinoti įrenginio vartojamą galią. Tiesiogiai galios nepamatuosime, ją galime pasiskaičiuoti pagal Omo dėsnį (nesigilinsiu čia apie tai, kaip). Tam mums reikia žinoti įtampą (standartinė įtampa Lietuvoje – 220 voltų) bei įrenginio srovę. Srovė matuojama matuoklį nuosekliai prijungus prie elektros grandinės. Grubiai tai reiškia, kad matuodami srovę turime atjungti vieną įrenginio elektros kištuko laidą. Po to vieną matuoklio laidą prijungti prie atjungto laido, kitą – prie laisvo kontakto elektros lizde sienoje. Jei tai darysime tiesiogiai, liks pliki laidai, kurie gali būti pavojingi. Todėl šiam tyrimui aš perdariau seną elektros šakotuvą taip, kad prie į vieną lizdą galėčiau prijungti tiriamąjį įrenginį, prie kito – multimetrą. Tam man reikėjo atsukti šakotuvą ir šiek tiek pakaitalioti viduje esančius kontaktus. Kaip tai tiksliai padaryti, neaprašinėsiu, nes nenoriu būti atsakingas už vėliau sugadintus įrenginius, sudegintas elektros linijas, ar dar blogiau – sugadintas sveikatas. Tiesa girdėjau, kad yra pirkti specialiai tam skirtų elektros energijos suvartojimo matavimo įrenginių. Deja, pačiam dar tokio naudoti neteko (gal reikės paieškoti kur).
Kiekvienas įrenginys turi kelius darbo režimus, todėl buvo tikslinga matuoti elektros suvartojimą kiekvienu jų. Darbo režimai priklauso nuo konkretaus įrenginio, tačiau pagrindiniai yra šie: išjungtas, budėjimo režimas, įjungtas, pilnai apkrautas. Gautus duomenis įvedinėjau į lentelę, kuri automatiškai paskaičiavo įrenginio vartojamą galią konkrečiu režimu, bei elektros kainą valandai, mėnesiui, metams. Kad tyrimas būtų dar aiškesnis, į lentelę įtraukiau skaičiavimus, kiek kainuoja įrenginio suvartojama elektros energija, kai dirbama skirtingais režimais. Pavyzdžiui, kai per parą kelias valandas dirbama vienu režimu, po to kelias – kitu ir taip toliau.

Kaip suprasti tyrimo rezultatus
Visi matavimai buvo atlikti skaičiuojant, kad elektros kilovatvalandės (kWh) kaina – 33 centai. Tai reiškia, kad jei įrenginys veikdamas vartoja 1000 vatų energijos, per valandą jo sunaudota energija kainuos 33 centus. Pagal tai galime orentuotis ir skaitydami šio tyrimo rezultatus skirtingais darbo režimais. Pvz. jei turime 100 vatų lemputę, reiškia ji veikdama per valandą sunaudos 100/1000=1/10 arba 0,1 kWh. Ir tai kainuos 33 сento*0,1 kWh=3,3 cento. Deja, skaičiuojant labai mažas sroves, neužteko turėto multimetro tikslumo, todėl pateikti mažo eikvojimo duomenys yra tik apytiksliai.

Toliau pateikiu šio tyrimo rezultatus ir išvadas kiekvienam testuotam įrenginiui (pateikti kiekvieno darbo režimo galios vidurkiai, skliausteliuose – maksimumai). Po visais matavimo duomenimis pateikta mėnesio energijos kaina. Tai paskaičiuota pasirinkus visų režimų numatomą veikimo laiką per parą.

Internetinis kompiuteris “Asus Eee PC 4G Surf”
eeepc
Išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas, kraunamas akumuliatorius – 2 W (2 W)
Įjungtas, budėjimas – 0 W (2 W)
Įjungtas, dirba – 11 w (13 W)
Įjungtas, kraunamas akum. – 15 W (18 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,26 Lt

Šis kompiuteris labai taupus. Budėjimo režimas taip pat eikvoja labai mažai energijos. Todėl jį naudinga naudoti kuo dažniau. Be to supratau, kad palikti maitinimo blokelį prijungtą neįjungus kompiuterio nepavojinga, nes jis visiškai neeikvoja energijos, nebent tuomet, kai įkraunamas kompiuterio akumuliatorius.

Kineskopinis televizorius
tv
Išjungtas – 0 (0)
Budėjimas – 4 W (7 W)
Įjungtas – 42 W (44 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,69 Lt

Kineskopinis televizorius naudoja nemažai energijos. Veikdamas – kaip vidutinės galios kaitrinė lemputė. Tyrimas taip pat parodė, kad išjungti televizoriaus pulteliu neužtenka. Jis vistiek eikvoja energiją. Todėl išeinant ilgesniam laikui naudinga išjungti televizorių paspaudus mygtuką jo priekyje.

DVD leistuvas
dvd
Budėjimas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 2 W (2 W)
Žiūrimas filmas – 2 W (4 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,11 Lt

Deja, mano testuoto DVD leistuvo nepavyko visiškai išjungti. Tačiau matavimai parodė, kad ir budėjimo režimu įrenginys praktiškai neeikvoja energijos. Tiesa, kažkiek jos vis dėl to naudoja, nes šviesos diodas ant įrenginio visuomet šviečia. Džiugu, kad DVD leistuvas tikrai nepasirodė “ėdrus” elektrai.

Asmeninis kompiuteris
(AMD Athlon 64 X2 2,6 GHz, 2GB RAM, 250GB HDD, GeForce 8600 GT, be monitoriaus)
deze
Visiškai išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas – 9 W (11 W)
Budėjimas – 9 W (11 W)
Įjungtas, nieko neveikiama – 86 W (95 W)
Įjungtas, žiūrimas filmas – 99 W (99 W)
Įjungtas, žaidžiamas žaidimas – 154 W (196 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,34 Lt

Asmeninio kompiuterio tyrimas buvo ko gero pats įdomiausias. Visų pirma negalvokime, kad kai išjungiame kompiuterį, jis nebeeikvoja energijos. Jis ir toliau ją eikvoja, beje visai nemažai: panašiai tiek, kiek reikia veikiančiam “Asus Eee PC”. Todėl išeidami kur nors ar eidami miegoti geriau išjunkime kompiuterį mygtuku, esančiu jo gale, ant maitinimo bloko. Tolimesni tyrimai taip pat nenudžiugino. Kompiuteris tiek nieko neveikdamas, tiek dirbdamas eikvoja daug energijos. Paleidus daug resursų reikalaujantį kompiuterinį žaidimą energijos suvartojimas pašoko net iki 200 vatų. Taigi, žaisti taip pat ne taip jau pigu. Kita vertus, maloniai nudžiugino testuotame kompiuteryje veikiantis budėjimo režimas: jis beveik visiškai išjungia kompiuterį. Tuo metu jam reikia tiek pat energijos, kiek ir iš tiesų išjungus kompiuterį. Tuo tarpu “pažadinti” jį ir vėl dirbti galima per kelias sekundes (tam reikia spustelėti kompiuterio įjungimo mygtuką). Deja, seniau atlikti stalinių kompiuterių testai parodė, kad ne visi staliniai modeliai turi tokius efektyvius budėjimo režimus.

Kineskopinis monitorius
monitor
Išjungtas – 4 W (7 W)
Budėjimas (išjungtas kompiuteris) – 7 W (9 W)
Veikia (tamsus režimas) – 66 W (75 W)
Veikia (šviesus režimas) – 73 W (77 W)
Energijos kaina per mėnesį – 7,83 Lt

Šį kartą testavau ne LCD, o senuką kineskopinį 19 colių ekraną. O jis iš tiesų “ėdrus”. Bjauriausia, kad išjungti jo visiškai nepavyks. Tai galima padaryti tik fiziškai atjungus maitinimą. Mygtukas priekyje tik šiek tiek sumažina dideles budėjimo išlaidas. Testuotas monitorius turi du darbo režimus darbui (tamsusis) ir filmams žiūrėti, žaidimams žaisti (šviesusis). Normalu, kad antrasis eikvoja daugiausiai energijos.

Lazerinis spausdintuvas
spausdintuvas
Išjungtas – 0 W (0 W)
Budėjimas 13 W (15 W)
Kaitinimas 594 W (616 W)
Spausdinimas 594 W (616 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,61 Lt

Lazerinis spausdintuvas – labai “ėdrus” daiktas. Todėl su juo reikėtų elgtis labai atsargiai. Netikėkime aklai budėjimo režimo duomenimis, nes įjungtas spausdintuvas nuolatos pakaitina spausdinimo būgną, o tai reikalauja tiek pat energijos, kaip ir spausdinant. Patarimas naudojant lazerinį spausdintuvą labai paprastas: atsispausdinkime ką reikia ir tuoj pat jį išjunkime. Jau nekalbu apie tai, kad daugelis spausdintuvų tiek spausdindami tiek budėdami į aplinką išskiria įvairias žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas (apie tai kitąkart).

Maršrutizatorius
marsrutizatorius
Įjungtas – 2 W (2 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,54 Lt

Matuodamas šį įrenginį šiek tiek nerimavau. Juk maršrutizatorius turi būti įjungtas nuolatos. Neprijunginėsi juk jo kas kartą įjungęs stalinį ar nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau tyrimas nuramino – darbo režimu maršrutizatorius sunaudoja labai nedaug energijos. Ir bent jau man nepavyko pastebėti suvartojimo pokyčių esant skirtingam tinklo apkrovimui. Tiesa, testavimo metu prie jo buvo prijungtas vienas stalinis (LAN) ir vienas nešiojamas (WLAN) kompiuteris. Galbūt situacija pasikeistų prijungus daugiau įrenginių.

Lygintuvas
lygintuvas
Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1782 W (1804 W)
Energijos kaina per mėnesį – 9,11 Lt

Lygintuvas? O kodėl gi ne? Ne visi jį dažnai naudojame, bet pasidomėti verta. Paprastai lygintuvas turi du režimus: išjungtas ir įjungtas. Įjungtas jis būna tuomet, kai kaista, išjungtas – kai kaitinimas baigiasi. Kaitinimo trukmė priklauso nuo kaitinimo elemento galios ir nustatytos programos (grubiai – temperatūros). Taigi, lyginti taip pat yra labai brangu. Krizės metu apskritai geriau vaikščioti susiglamžius. Visi supras.

Elektrinis virdulys
virdulys
Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1320 W (1320 W)
Energijos kaina per mėnesį – 4,05 Lt

Virdulys maksimalia galia veikia tol, kol šildo vandenį. Kai baigia, išsijungia ir nieko nebeeikvoja. Kuo daugiau įpilta vandens – tuo ilgesnis kaitinimo procesas. Pamąstykime apie tai naudodami elektrinį virdulį ir pasistenkime įsipilti vandens tiksliai tiek, kiek tuo metu naudosime.

Nedidelis šaldytuvas
saldytuvas
Budėjimas – 0 W (0 W)
Budėjimas (atidarytos durelės) – 7 W (7 W)
Šaldymas 183 W (187 W)
Šaldymas (atidarytos durelės) – 191W (194 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,24 Lt

Testuotas šaldytuvas nedidelis, bet ir nenaujas. Taigi, ir energijos jis netaupo. Darbo režimai persijungia gana paprastai: šaldytuvas šaldo tol, kol pasiekia nustytą vidinę temperatūrą ir nustoja šaldyti (tuo metu visiškai nenaudoja energijos). Po kurio laiko procesas kartojasi. Atkreipkime dėmesį, kad energijos suvartojimas gerokai pakyla atidarius šaldytuvo dureles, tai yra įjungus jame esantį apšvietimą. Be to, tuo metu iš jo išleidžiame šaltį, todėl šaldytuvas turės ilgiau šaldyti kol pasieks reikiamą vidinę temperatūrą, todėl sueikvos daugiau energijos. Todėl norint sutaupyti šaldytuvo dureles geriau atidarinėti kuo rečiau, o atidarius kuo greičiau uždaryti. Beje, taip galima ir an maisto ir lieknėjimo programų sutaupyti.

Elektrinė orkaitė
orkaite
Išjungta – 0 (0)
Bendras kaitinimas – 1738 W (1738 W)
Viršutinis kaitinimas – 748 W (748 W)
Apatinis kaitinimas – 1054 W (1054 W)
Energijos kaina per mėnesį – 8,89 Lt

Tyriamoji orkaitė turi du kaitinimo elementus – viršuje ir apačioje. Juos galima įjungti kiekvieną atskirai arba abu kartu (tuomet reguliuojama ir temperatūra). Reguliujant bendrojo kaitinimo temperatūrą, suvartojama tiek pat energijos, tačiau ji naudojama ilgiau (iki tol, kad bus pasiekta reikiama temperatūra ir kaitinimas atsijungs). Taupant galima naudoti tik apatinį arba viršutinį kaitinimo elementą. Pvz. kepant sumuštinius galima juos įdėti kuo arčiau orkaitės viršaus ir įjungti tik viršutinį kaitinimą.

Skalbyklė
skalbykle
Išjungta – 2 W (13 W)
Įjungta, pilamas vanduo – 110 W (220 W)
Sukimas su kaitinimu – 1870 W (2090 W)
Sustojimas su kaitinimu – 1650 W(1650 W)
Sukimas be kaitinimo – 330 W (387 W)
Sustojimas be kaitinimo – 9 W (11 W)
Skalavimas – 110 W (330 W)
Gręžimas (800 aps. per min.) – 198 W (273 W)

Įdomus daiktas ta skalbyklė. Tyrimą atlikau skalbiant greituoju režimu 30 laipsnių temperatūroje ir gręžiant 800 apsukų per minutę greičiu. Visas darbas vyko vonioje apsikarsčius laidais ir stebint gražujį vaizdą per skalbyklės “iliuminatorių”. Deja, tas pilnai skalbyklės veikimo nepadėjo perprasti. Joje daug įvairių darbo režimų, kartais keli jie veikia vienu metu, todėl juos išties sunku išmatuoti. Testuota skalbyklė įjungta į elektros tinklą, bet nieko neveikdama taip pat eikvoja energiją. O daugiausiai galios jai reikia tuomet, kai įjungtas kaitinimo elementas. Kiek laiko ir kiek kartų jis bus įjungtas priklauso nuo skalbimo režimo ir nustatytos temperatūros. Aišku, kuo mažesnė temperatūra – tuo taupesnis skalbimas. Beje gręžimas, kai visa skalbyklė baisiai vibruoja, nenaudoja tiek daug energijos, kiek gali pasirodyti iš pradžių.

Tyrimo rezultatai, išvados, patarimai
Šis tyrimas leido daug sužinoti ir pasidaryti naudingų išvadų, kurios sumažintų energijos vartojimą. Jei purtomės nuo žodžio ekologija – velniop ją! Taupykime elektrą tam, kad išdurtume išpampusius monopolininkus “Skirtomuosius tinklus”. Tuo pačiu sutaupysime pinigų, kuriuos galima panaudoti tikrai naudingiau, nei energijos deginimas veltui.
Rezultatai parodė, kad daugiausiai energijos naudoja įrenginiai, turintys kaitinimo elementus: lygintuvai, elektrinės orkaitės, skalbyklės, jau nekalbu apie elektrinius šildytuvus. Beje, jį turi net lazerinis spausdintuvas. Naudokime juos labai atsargiai. Dulkių siurblys taip pat eikvoja daug energijos, tačiau jo nematavau, nes gamintojai ir taip pateikia naudojamą galią, kuri paprastai siekia 2000 vatų. Be to visą dieną juk siurblio nepaliksime įjungto: ir mes ir kaimynai (jei tokie yra) išprotės. Džiugu, kad pavyzdžiui šaldytuvas nėra toks jau labai “ėdrus”: energijos jis naudoja panašiai, kaip ir netaupus asmeninis kompiuteris. Beje apie stalinį kompiuterį: nepalikime jo likimo valiai visai dienai. Arba ne: palikime jį ir nesistebėkime, kodėl energijos suvartojame tiek daug. Beje rekomenduoju vietoje stalinių kompiuterių kuo daugiau naudoti “noutbukus” ar “netbukus”, nes jie pritaikyti kuo ilgiau dirbti iš akumuliatoriaus, todėl yra labai taupūs. Jei vis dar turime televizorių, kurio beveik nežiūrime, nepalikime jo veikti budėjimo režimu (kai neišjungtas mygtukas priekyje): taip jis irgi eikvoja energiją. Tačiau laidinio ir belaidžio ryšio maršrutizatorių galime drąsiai palikti visam laikui (kol “nenulūš” arba nereiks jo perstatyti į kitą vietą) – per mėnesį jis sueikvos vos pusę lito, o naudos atneš išties nemažai.
Pagrindinis šio tyrimo patarimas paprastas – nepalikime elektros prietaisų be priežiūros. Net jei juos tariamai išjungėme, jie vis tiek grobia elektros energiją. Todėl patariu naudoti specialius šakotuvus su išjungimo mygtuku. Tuomet visus į jį sujungtus įrenginius, pavyzdžiui, kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, kolonėles galėsime visiškai atjungti vienu to mygtuko paspaudimu. Aišku, kompiuterį prieš tai vistiek reikia išjungti programiniu būdu (start, shut down ir tr. t.t.), nes sutaupytus pinigus kitaip gali tekti išleisti kompiuterio taisymui.

Kiek už ką mes mokame kas mėnesį?
Atsakymas paprastas peržiūrėjus šio tyrimo rezultatus. Atkreipkime dėmesį, kad tai yra mėnesiniai energijos suvartojimai mano nustatyti pagal tai, kiek valandų per dieną kiekvienas įrenginys yra naudojamas (grubus valandų skaičius nurodytas skliausteliuose). Pvz. aš televizorių įsijungiu tris valandas per parą ir tai tik filmą per DVD leistuvą pažiūrėt, o kitas gal kiaurą parą žiūri. Tuomet energijos kaina jau kita.

“Asus Eee PC 4G Surf” – 1,26 Lt (10 val.)
Kineskopinis televizorius – 1,69 Lt (3 val.)
DVD leistuvas – 0,11 Lt (4 val.)
Asmeninis kompiuteris – 11,34 Lt (10 val.)
Kineskopinis monitorius – 7,83 Lt (10 val.)
Lazerinis spausdintuvas – 0,61 Lt (0,1 val.)
Maršrutizatorius – 0,54 Lt (24 val.)
Lygintuvas – 9,11 Lt (0,5 val.)
Elektrinis virdulys – 4,05 Lt (0,3 val.)
Nedidelis šaldytuvas – 11,24 Lt (neišjungiu, nebijokit)
Elektrinė orkaitė – 8,89 Lt (0,5 val.)
Skalbyklė – velnias žino

Taigi, mano atveju reikėtų labiausiai susirūpinti stalinio kompiuterio ir monitoriaus naudojimu. Nemažai energijos “lupa” ir lygintuvas, elektrinis virdulys ir orkaitė. Bet negi nevalgysi? Labiausiai esu ramus dėl taupaus DVD leistuvo, maršrutizatoriaus ir mažylio “Eee PC”.

Pastabos Jei kas nors pastebėjote klaidų mano matavimų ar skaičiavimo metodikoje ar rezultatuose, praneškite. Taip pat praneškite, jei norite gauti išsamesnių šio tyrimo duomenų, ar sužinoti, kaip pasimatuoti energijos suvartojimą patiems (tačiau už pasekmės kaip jau minėjau tuomet neatsakau). Informuoju, kad nuotraukose nebūtinai pateikti konkretūs tyriamieji įrenginiai.