Jau ankščiau minėjau, kad vairuoju seną 1991 metų “Subaru Legacy” “universalo” kėbulu. Prisipažinsiu, pradžioje truputį gėdijausi šio automobilio. Tačiau dabar jaučiu jam vis didesnę pagarbą. Nors “Subaru Legacy” yra įprastas lengvasis automobilis, jis turi nuolatos varomus visus keturis ratus ir vadinamąją pažeminančiąją pavarą. Dėl to jis yra labai stabilus kelyje ir net įveikia nedidelę bekelę.

Tai patikrinau realiai: keliaujant miškais ir sunkiau pravažiuojamomis vietomis, užstrigau tik kartą. Tuomet automobilis tiesiog įklimpo purvyne ir pakibo ant dugno. Jausmas buvo nemalonus, nes aplink nebuvo nei gyvos dvasios, tik kažkoks sudegęs namas ir senos kapinės. Juokinga, kad tuomet mane ištraukė “giminaitis” “Subaru Forester”.

Dar daugiau “Subaru” privalumų atsiskleidžia iškritus sniegui. Šiais metais jo buvo išties daug ir “Legacy” nė karto nepavedė. Žinau, kad tuo nervinau kaimynus ir kitus vairuotojus, kurie tuo metu strigo pusnyse, slidinėdavo, prasukdavo ratus. Tačiau daugeliui jų, kiek galėjau, stengiausi padėti. Ypač graudu buvo žiūrėti į automobilius galiniais varomais ratais. Apie juos vienas blogeris net sukūrė labai taiklų grafikėlį. Mielieji BMW ir MB fanai, nepykite, šie automobiliai išties geri, o aš taip rašau dėl to, kad pats tokio neturiu :)

Žinoma, negaliu sakyti, kad su “Subaru Legacy” neturėjau problemų. Pavyzdžiui, dėl automobilio amžiaus gerokai prarūdijo jo kėbulas. Neišvengiau šiais metais ir problemų su generatoriumi (kurį laiką bėgiojau rytais su per naktį įkrautais akumuliatoriais). Be to, ruošiant automobilį techninei, visokioms smulkmenoms remontuoti išleidau per tūkstantį litų (daugiausiai kainavo dujų įrangos reduktorius). Turint omenyje, kad visas automobilis nedaug daugiau kainuoja, tai visai nemažai. Užtat dabar galiu dar pusantrų metų juo džiaugtis.

O dabar apie degalus. Į automobilį pilu dujas, todėl benzino kainų augimo nestebėjau. Juk jis man reikalingas tik variklio pašildymui šaltu oru. Užtat galiu paprastai palyginti, kiek per du metus pasikeitė suskystintų dujų kainos. Kai pradėjau vairuoti, litras dujų kainavo 1 litą 55 centus. Dabar jos kainuoja 2 litus 28 centus. Taigi, per du metus važiavimas dujomis pabrango net 50 procentų. Laukiu nesulaukiu, kada Lietuvoje pasirodys elektromobiliai…

Jei norite paskaityti, kaip man sekėsi pavairavus vienerius metus arba kaip aš gavau vairuotojo pažymėjimą, spauskite čia arba čia.

Žiedai, greitėjimo juostos
Turbūt kiekvienas vairuotojas pradžioje turi savo baimių. Aš nemėgau žiedinių sankryžų su keliomis eismo juostomis. Net ne dėl to, kad nežinojau taisyklių, o todėl, kad ne visi jų laikosi. Todėl žieduose dažnokai kyla netikėtų avarinių situacijų. Nors specialiai žiedais važiavau gana daug, vis dar jų nelabai mėgstu. Panašiai su greitėjimo juostomis. Ne, ne tomis, kurios ilgos ir greitos. O tomis visai trumpomis su labai prastu matomumu, pavyzdžiui kaip Vilniuje važiuojant iš Geležinio Vilko gatvės link Kuro Aparatūros. Iki šiol man šioje vietoje išvažiuoti gana sudėtinga. Bet, manau, tai tik laiko klausimas.

Parkavimas
Gavęs vairuotojo pažymėjimą, bijojau ir parkavimosi. Tačiau nuo pat pradžių tai dariau pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Dabar, nepaisant to, kad vairuoju ilgą automobilį su dideliu ratų pasukimo kampu, pasistatau automobilį net ten, kur atrodo beveik neįmanoma. Statant automobilį dažnai tenka važiuoti atbulam. Iš pradžių tai dariau atsisukdamas į galinį stiklą. “Subaru Legacy” tam ypač tinkamas automobilis, nes matomumas atgal – tiesiog puikus. Tačiau ilgainiui priimtinesnis pasirodė orientavimasis šoniniais ir salono veidrodėliais? Kodėl? Todėl, kad juose labai tiksliai matomi automobilio gabaritai ir vieta, į kurią jį statai. Aišku, vadovaujantis veidrodėliais nesunku pražiopsoti automobilio gale staiga atsiradusios kliūties, todėl reikia būti atidžiam.

Nuotykiai
Nors visus metus vairuoju gana aktyviai, apie gerą vairavimą kalbėti dar anksti. Kelyje vis dar pasitaiko siurprizų, iš kurių kiekvienas yra savotiška pamoka. Laimė, didelių nutikimų išvengiau. Tačiau turėjau ir vieną eismo įvykį. Tiesa – labai smulkų: važiuodamas iš kiemo atbulas priekiu kliudžiau stovintį automobilį.

Tai, ką sunku pastebėti
Teisingas pastebėjimas, kad “vairuojant reikia matyti viską”. Tai labai svarbu. Praktiškai visi mano nesusipratimai kelyje vyko dėl to, kad kažko nepamačiau. Taigi, vairuojant labai svarbu nuolatos žvilgtelėti, kas vyksta automobilio gale, šonuose. Žinoma, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas priekiui.

Pagalbininkai
Vairavimo pradžioje bandžiau porą GPS navigatorių ir supratau, kad kelyje jie išties naudingi. Todėl po kelių mėnesių jau turėjau savo. Galiu pasakyti, kad pradedančiam vairuotojui šis įrenginys labai naudingas. Jis greitai išmoko orientuotis, o kelionėse tiesiog išgelbėja. Tiesa, šalia sėdintis žmogus (jei ne per daug jausmingas) taip pat netrukdo, nes pastebi tai, ko nepamato pradedantysis vairuotojas. Žinoma, galiausiai reikia išmokti viską matyti pačiam.

Automobilis, gedimai
Visus metus vairuoju 1991-ųjų metų automobilį “Subaru Legacy” (“Universal”), kurį per šį laiką gerokai pamėgau. Na žinoma, nelabai ir turiu kol kas su kuo lyginti. Turbūt labiausiai šio automoblio privalumus pajutau šią žiemą, kai esant dideliems šalčiams visada užsivedžiau, pravažiavau visus slidžius kelius, pusnis ir kitas sudėtingas vietas. Be to, nė karto neteko taisyti automobilio variklio. Tiesa, kartą teko keisti galinius pusašius su granatomis (jie nepigūs – virš 300 Lt). Be to, pradžioje spyriojosi įmontuota dujų įranga: sunkiai persijungdavo, kartais užgesindavo variklį. Užteko kartą dujų servise pareguliuoti kuro mišinį ir šių problemų neliko. Kartą buvau pradūręs iš karto dvi padangas (tikrai neįsivaizduoju kaip), tačiau servise jas greitai užlopė. Viskas.

Kelionės
Kol kas automobiliu keliavau tik Lietuvoje. Toliau šiek tiek baisoka dėl automobilio amžiaus. Tolimiausia kelionė – iš Vilniaus į Nidą. Dar buvau Kaune, Druskininkuose, Varėnoje, Kernavėje, Vilniaus apylinkėse. Žinoma, neminint kasdienio važiavimo į darbą. Visos šios kelionės – be neigiamų nuotykių.

Vairuotojų kultūra
Gavęs vairuotojo pažymėjimą oficialiai tapau karo keliuose dalyviu. Nors iš tiesų viskas man atrodo gražiau, nei yra “paišoma” žiniasklaidos. Žinoma, pasitaiko užlindinėjančių ir kitokias avarines situacijas sudarančių “erelių”, tačiau daugelis vairuotojų kelyje – draugiški, supratingi. Jie įleidžia, kur tau reikia, padėkoja, kai juos įleidi. Jei kas nors neišvažiuoja iš aikštelės, ar turi kitokių problemų, – praktiškai visada atsiras pagalbininkų. Pavyzdys moko. Todėl šią žiemą pats esu išstūmęs kelis užklimpusius automobilius, o vieną (visiškai neužsivedantį) ir ištempęs. Mokydamasis vairuoti nei karto nepanaudojau garsinio signalo, o per visą vairavimo laiką – tik kelis kartus. Paprasčiausiai nereikėjo.

Motyvacija, baimės
Esu kalbėjęs su daugeliu žmonių, kurie turi vairuotojo pažymėjimą jau seniai, bet nevairuoja. Dažniausia to priežastis – savotiška baimė, nepasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais. Ir iš tiesų, gavus vairuotojo pažymėjimą ir nevairuojant, jie gana greitai sunyksta. Todėl rekomenduoju išmokus vairuoti iš karto sėsti už vairo. Na, o jei jau buvo uždelsta – visuomet galima išvažiuoti su draugu ar mokytoju ir šiuos įgūdžius atnaujinti. Tereikia vėl patikėti savo jėgomis, ir galvoti apie vairavimo suteikiamus privalumus, o ne vien pavojus kelyje. Sėkmės!

Pirmasis “..tykiai” įrašas:
“Išsprūdo pavasarėjant” 2005 01 29

Populiariausias “..tykiai.lt” įrašas:
Elektros energijos suvartojimo tyrimas 2009 02 02

Mėgstamiausių klipų dešimtukas:
Mėgstamiausių video klipų TOP 10 2008 04 06

Būgnų pirkimas:
Svajonė įvykdyta! Arba kaip aš pirkau būgnus iš thomann.de 2008 05 15

Vardinės istorijos:
MARTYNAS 2007 05 28
GIEDRIUS 2007 05 28
ALFREDAS 2007 05 28
EURELIJUS 2007 05 30
VYTAUTAS 2007 05 30
VALIUS 2007 06 10
GIEDRIUS II 2007 06 10
EDVARDAS 2007 06 10
MIŠKINIS 2007 06 21
MIŠKINIS 2 2007 06 21
VALDAS 2007 06 21
ANTANAS 2008 02 10

Alkoholio akcijos:
Niekada nevėlu 2007 09 17
Alkoholio nevartojimo akcija baigėsi!!! 2008 06 01
Pirmi metai be alkoholio 2008 09 01
Alkoholio nevartojimo akcijai – 2 metai 2009 09 01
Apklausa apie alkoholinių gėrimų vartojimą baigta 2009 10 22

Pamąstymai, projektai:
Geroji krizės pusė 2008 12 15
Mobiliojo telefono naudojimo taisyklės pagal mane 2009 01 02
SĮ “Susisiekimo paslaugos” atsako į aktualius klausimus 2009 02 11
Velniop rinkodarą! 2009 04 19
Be moralų, tik faktai 2009 06 07
Kaip pačiam apsikirpti plikai 2009 08 26

Vairavimas:
Kaip aš įgijau vairuotojo pažymėjimą 2009 02 23
Kelionė 2009 04 17
Buvo bajeris 2009 08 17

Sapnai:
Įvykis Sereikiškių parke 2009 11 23
Svečias 2009 11 24
“Tikra” mėsa 2009 12 05
Nepilnas sąmoningumas 2009 12 10
Nauji naktiniai nuotykiai 2009 12 17

Žaidimai:
55 įveikti žaidimai 2009 06 09
Crysis 2008 11 01
Crysis Warhead 2008 11 03
“Tomb Raider Underworld”: pirmas įspūdis 2008 11 09
“Tomb Raider Underworld”: įspūdžiai praėjus 2008 11 30
Mirror’s Edge 2009 02 12
The Chronicles of Riddick 2009 06 24
Išbandžiau “Rock Band” 2009 09 21

Filmai:
Drugio efektas 2005 04 06
Drugio efektas II 2008 02 24
“The Darjeeling Limited” 2008 06 26
“Tramdomieji” 2008 11 04
“Skaičius 23″ 2008 11 30
Changeling 2009 02 17

Mano muzika:
Mano kūryba: 1 etapas – “Trackeriai” 2010 01 06
Mano kūryba: 2 etapas – “Acid’as” 2010 01 17
Mano kūryba: 3 etapas – “Fruity Loops” 2010 01 24
Mano kūryba: 4 etapas – “Sintezatoriai” 2010 01 31
“Mirties grėsmė” žaidime “Frets on Fire” 2010 02 16

Tiems, kurie negali apsispręsti
Mačiau žmonių, kurie apsikirpti plikai norėtų, bet nedrįsta. O kodėl? Juk kvaili stereotipai praktiškai išsisklaidė: jei vaikštai “basa” galva, tai dar nereiškia, kad tik ką grįžai iš kalėjimo, kariuomenės, esi urlaganas ar skinhead’as. Tad jei kažkur giliai kyla noras tai pabandyti, rekomenduoju tiesiog imti ir tai padaryti. Taip, ši šukuosena ne visiems gali tikti (nestandartinė galvos forma, atlėpusios ausys) ar patikti (Jums patiems, ar artimiesiems). Net jei taip nutiks, per 3 savaites plaukai vėl ataugs. Tiesa, jei pradžioje norite šią šukuoseną tik išbandyti, geriausiai kirpimą patikėti kirpėjai ar draugui (ypač jei jis jau tai yra daręs). Bus mažiau streso.

Kirpimosi trumpai privalumai ir trūkumai
Kirpimas plikai – ko gero pati praktiškiausia šukuosena. Ją galima nesunkiai išmokti pasidaryti pačiam. Tam nereikia trukdyti aplinkinių, leisti pinigų. Ši šukuosena yra labai tvarkinga: nusikirpus maždaug dvi savaites nereikia šukuotis, naudoti jokių priemonių (išskyrus šampūną). Trumpus plaukus labai paprasta išplauti, o išdžiūsta jie praktiškai momentaliai. Prie trūkumų galima paminėti nebent tai, kad ne visiems ši šukuosena atrodo priimtina. Be to, žiemą plikai galvai tikrai vėsiau, nei plaukuotai.

Kirpimo mašinėlės pirkimas, priežiūra
Žirklėmis plikai kirpti tikrai neverta. Tam reikia apsirūpinti gera plaukų kirpimo mašinėle. Iš karto siūlau net nežiūrėti į kiniškus modelius, kainuojančius iki 20 litų, o pasirinkti kokybišką daiktą (jis gali kainuoti 100 litų ir daugiau). Pats turiu nebrangią, bet gerą vokišką mašinėlę, kuri man tarnauja nuo pat pradžių. Kirpimasis plikai yra gana asmeniškas dalykas, todėl rekomenduoju turėti ir asmeninę mašinėlę, kuria nieko daugiau nekirpsite. Iš karto perspėju, kad šį įrenginį būtina nuolatos sutepti. Esu matęs žmonių, kurie galvojo, kad jų mašinėlė sugedo. O kad ji veiktų toliau, tereikėjo užtepti truputį tepalo. Jo būna komplekte, deja, mažokai. Tepalui pasibaigus galima naudoti universalujį purškiamąjį WD-40, kurį rasite praktiškai kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Aišku, mašinėlę po kiekvieno kirpimo reikėtų išvalyti nuo plaukų. Tai galima daryti šepetėliu, prapučiant, o kas kelis kirpimus rekomenduoju atsukti kirpimo peilius, išvalyti visus tarp jų susikaupusius plaukus, viską sutepti, susukti ir suderinti. Taip prižiūrimas kokybiškas daiktas turėtų tarnauti šimtą metų.

Pasiruošimas
Kirptis rekomenduoju priešais didesnį veidrodį. Šalia turėtų būti ir elektros lizdas tam, kad mašinėlės laidas neribotų judėsių kerpantis. Geriausiai kirptis virš kokio nors lengvai nuvalomo paviršiaus, pavyzdžiui laminuotos dangos, ar plytelių. Prieš kirpimą reikėtų šalia pasidėti šluotą ar siurblį, kad po to nenešioti plaukų po visą būstą. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar mašinėlė gerai veikia, uždėti ar nustatyti norimo numerio adapterį.

Kirpimasis
Kad nusikirpti teisingai, reikia braukti mašinėlę tiek į priekį (nuo galinės galvos dalies link veido), tiek atgal. Beje, jei kerpatės nuliniu numeriu (be jokių antgalių), rekomenduoju kerpant atgal braukti ir per kaklą, tuomet jo nebereikės papildomai skusti. Ypatingą dėmesį reikia skirti plotui aplink ausis, ypač viršuje jų. Čia dažniausiai lieka “gaidžiai”. Iš karto galiu pasakyti, kad vieno karto perbraukti per kiekvieną vietą neužtenka. Kiek tai reikia daryti? Tiek, kol visi galvos plaukai bus apkirpti tolygiai. Tai suprasite pagal kirpimo garsą, kuris braukiant per plaukus nebebus girdimas. Daugelis mašinėlių turi reguliuojamus kirpimo peilius. Juos reikėtų maksimaliai sustumti, kai norime kuo didesnio kirpimo efektyvumo, ir atitraukti – jei norime saugumo. Saugumo prireikia kai kerpame aplink apgamus, ar kitas jautrias vietas. Beje, jei turime asmeninę mašinėlę, ja galime skusti ir pažastis (jei aišku tai Jums nėra tabu), ar gerokai apžėlusią barzdą (tuomet likusius barzdos plaukus bus nuskusti žymiai paprasčiau). Po kirpimo mašinėlę reikėtų nuvalyti nuo plaukų ir sutepti. Jei norite, kad ką tik trumpai apkirpta galva blizgėtų ir nebūtų tokia jautri, patepkite ją kremu.

Moralas ir šiek tiek apie skutimąsį peiliukais
Kirpimąsį plikai sąmoningai taip vadinu, nes skutame plaukus tik su skutimo peiliukais. Aš asmeniškai tai esu daręs tik vieną kartą, ir tai ne pats, tad patarti nelabai ką ir galiu. Todėl jei kas turite galvos skutimosi peiliukais patirties – pasidalinkite, mielai išbandysiu. Pamenu tik tą keistą jausmą, kai visiškai pliką galvą padedi ant pagalvės. Taigi, linkiu sėkmės visiems, kurie išdrįs pirmą kartą išbandyti nusikirpti plikai, bei tiems, kurie taip kerpasi seniai, tačiau niekada nedrįso padaryti tai savarankiškai. Tikiuosi šis įrašas bus naudingas ir tiems, kurie patys kerpasi jau seniai.

Kaip man sekėsi
Viskas prasidėjo nuo teorijos pamokų vairavimo mokykloje. Kai visas kursas baigėsi, buvo vadinamasis mokyklinis teorijos egzaminas, kurį išlaikiau šimtu procentų. Tuo pat metu vyko ir praktinio vairavimo pamokos. Kai jas baigiau, nusprendžiau eiti laikyti teorinį egzaminą “Regitroje” ir dėl viso pikto užsisakiau dar 8 papildomas vairavimo pamokas. Teorinį egzaminą išlaikiau iš karto, 97 procentų. Baigęs papildomas vairavimo pamokas, ėjau laikyti praktinio vairavimo egzamino “Regitroje”. Deja, iš pirmo karto jis nepavyko. Susimoviau ten, kur visiškai nesitikėjau – parkuodamasis aikštelėje. Po šios nesėkmės užsisakiau dar 6 valandas papildomų pamokų ir vėl užsiregistravau egzaminui “Regitroje”. Šį kartą – sėkmingai. Taigi, nuo 2009 02 23 turiu B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Kiek tai man kainavo
Gal nuskambės kvailai, tačiau kaina man buvo vienas paskutinių dalykų. Svarbu buvo išmokti vairuoti. Tačiau kam aktualu, pateikiu pilną viso mokymosi kainos ataskaitą iki pažymėjimo gavimo:

Bazinis vairavimo kursas mokykloje “Draiveris” (teorija ir 20 val. vairavimo) – 1000 Lt
Teorinis vairavimo egzaminas „Regitroje“ – 35 Lt
8 papildomos akademinės valandos (4 pamokos) – 280 Lt
praktinio vairavimo egzamino bandymas „Regitroje“ – 107 Lt
6 papildomos akademinės valandos (3 pamokos, su nuolaida) – 180 Lt
Išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas „Regitroje“ – 82,5 Lt
Vairuotojo pažymėjimo išdavimo mokestis – 49 Lt
Viso: 1733,5 Lt

Informacija planuojantiems mokytis vairuoti:
Kad galėtume laikyti egzaminus “Regitroje”, turime būti baigę mokymo kursą privačioje vairavimo mokykloje. Į jį įeina kažkiek valandų teorijos ir 20 akademinių valandų vairavimo (realiai – 15 valandų). Tiesa, jei turime vidurinį išsilavinimą, mokytis galime ir individualiai, o išmokę eiti tiesiai į egzaminus. Viską pramokę, VĮ “Regitra” turime juos išlaikyti du – teorijos ir praktikos. Teorijos egzaminas laikomas kompiuteriu, sprendžiamas testas. Teste yra 30 klausimų (kiekvienas klausimas gali turėti kelis atsakymus), iš kurių reikia atsakyti mažiausiai į 24 (80 procentų). Tik išlaikę teorinį egzaminą, galime laikyti ir praktinį. Praktinis egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmas – aikštelėje, kurioje atliekami išsibėgėjimo ir stabdymo, važiavimas į nuokalnę po sustojimo, apsisukimo riboto pločio vietoje, parkavimosi pratimai. Antroji dalis – mieste, kai kartu su egzaminuotoju važiuojame mieste. Egzaminuotojas sako, kurioje vietoje turime pasukti, apsisukti, ar atlikti kitus manevrus ir vertina mūsų klaidas. Klaidos skirtomos į kritines ir ne kritines. Jei gauname kritinę klaidą, pavyzdžiui, kertame ištisinę liniją, egzaminas stabdomas ir skelbiamas neišlaikytu. Nekritinės klaidos – smulkios, jų gali būti daugiausiai aštuonios. Tai gali būti posūkio neparodymas, kai jį reikia rodyti, ir pan. Trys kartus pakartota nekritinė klaida tampa kritine. Pvz. jei posūkį manevruodami neteisingai parodysime tris kartus, egzaminas bus neišlaikytas. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo baisoka, tačiau pramokus vairuoti daugelį veiksmų atliekame automatiškai, todėl tų klaidų nebūna tiek daug (aišku, čia individualu). Jei išlaikyti egzamino nepavyksta (o tai visai normalu, vien jau dėl jaudulio), nerekomenduoju iš karto registruotis kitam. Geriau išanalizuoti savo klaidas, užsakyti papildomų važiavimų mokykloje. Jei tai teorijos egzaminas – daugiau pasimokyti spręsti testus. Tuo labiau, kad pagal dabartines taisykles po trijų neišlaikytų egzaminų mokinys grąžinamas į mokyklą kartoti pusę kurso. Jei tai teorija, sumokame pusę teorinės dalies mokesčio ir kartojame pusę kurso. Jei tai neišlaikytas praktinis egzaminas – turime atvažinėti pusę, šiuo atveju 10 akademinių valandų pamokų. Išlaikę egzaminus gauname laikinąjį vairuotojo pažymėjimą ir turime važinėti su vadinamuoju “žaliuoju lapu” (ribojimo ženklu-lipduku ant automobilio). Po dviejų metų jis keičiamas į nuolatos galiojantį prieš tai išklausius vadinamąjį vairuotojų tobūlinimo kursą, kurį, kaip suprantu, dar neaišku, kas organizuos.

Padėkos:

Visų pirma labai dėkoju vairavimo mokyklai “Draiveris”, kurioje mokiausi. Ačiū už suteiktas sąlygas efektyviai mokytis teorijos ir už tvarkingą mokymosi automobilį. Ypač dėkoju teorijos mokytojui Egidijui, kurio dėka išmokau kelių eismo taisykles ir vairavimo mokytojui Gintarui už tai, kad išmokė vairuoti. Taip pat dėkoju VĮ “Regitra” darbuotojams: teorinio egzamino prižiūrėtojams, pirmojo praktinio egzamino egzaminuotojui už nuoširdumą. Tai žmogus, kuris pats stengėsi sumažinti mano egzamino jaudulį, tačiau jo vistiek neišlaikiau dėl realios savo klaidos, todėl tikrai neturiu jokių priekaištų. Bei paskutinio praktinio egzamino egzaminuotojui, kuris man priminė griežtą pagyvenusį mokytoją, tačiau vistiek aiškiai išdėstęs visas mano klaidas paskelbė mano egzaminą išlaikytu. Galiausiai ačiū VĮ “Regitra” darbuotojoms, kurios suorganizavo mano pirmąjį vairuotojo pažymėjimą per tris darbo dienas.

Tyrimo įranga
Šiam tyrimui atlikti man prireikė:
1. multimetro, dar vadinamo “testeriu” su srovės matavimo funkcija
2. “sugadinto” elektros šakotuvo
3. kompiuteryje paruoštos lentelės tyrimo duomenims suvesti ir apdoroti.

Testavimo metodika
Tam, kad paskaičiuotume elektros suvartojimą, turime sužinoti įrenginio vartojamą galią. Tiesiogiai galios nepamatuosime, ją galime pasiskaičiuoti pagal Omo dėsnį (nesigilinsiu čia apie tai, kaip). Tam mums reikia žinoti įtampą (standartinė įtampa Lietuvoje – 220 voltų) bei įrenginio srovę. Srovė matuojama matuoklį nuosekliai prijungus prie elektros grandinės. Grubiai tai reiškia, kad matuodami srovę turime atjungti vieną įrenginio elektros kištuko laidą. Po to vieną matuoklio laidą prijungti prie atjungto laido, kitą – prie laisvo kontakto elektros lizde sienoje. Jei tai darysime tiesiogiai, liks pliki laidai, kurie gali būti pavojingi. Todėl šiam tyrimui aš perdariau seną elektros šakotuvą taip, kad prie į vieną lizdą galėčiau prijungti tiriamąjį įrenginį, prie kito – multimetrą. Tam man reikėjo atsukti šakotuvą ir šiek tiek pakaitalioti viduje esančius kontaktus. Kaip tai tiksliai padaryti, neaprašinėsiu, nes nenoriu būti atsakingas už vėliau sugadintus įrenginius, sudegintas elektros linijas, ar dar blogiau – sugadintas sveikatas. Tiesa girdėjau, kad yra pirkti specialiai tam skirtų elektros energijos suvartojimo matavimo įrenginių. Deja, pačiam dar tokio naudoti neteko (gal reikės paieškoti kur).
Kiekvienas įrenginys turi kelius darbo režimus, todėl buvo tikslinga matuoti elektros suvartojimą kiekvienu jų. Darbo režimai priklauso nuo konkretaus įrenginio, tačiau pagrindiniai yra šie: išjungtas, budėjimo režimas, įjungtas, pilnai apkrautas. Gautus duomenis įvedinėjau į lentelę, kuri automatiškai paskaičiavo įrenginio vartojamą galią konkrečiu režimu, bei elektros kainą valandai, mėnesiui, metams. Kad tyrimas būtų dar aiškesnis, į lentelę įtraukiau skaičiavimus, kiek kainuoja įrenginio suvartojama elektros energija, kai dirbama skirtingais režimais. Pavyzdžiui, kai per parą kelias valandas dirbama vienu režimu, po to kelias – kitu ir taip toliau.

Kaip suprasti tyrimo rezultatus
Visi matavimai buvo atlikti skaičiuojant, kad elektros kilovatvalandės (kWh) kaina – 33 centai. Tai reiškia, kad jei įrenginys veikdamas vartoja 1000 vatų energijos, per valandą jo sunaudota energija kainuos 33 centus. Pagal tai galime orentuotis ir skaitydami šio tyrimo rezultatus skirtingais darbo režimais. Pvz. jei turime 100 vatų lemputę, reiškia ji veikdama per valandą sunaudos 100/1000=1/10 arba 0,1 kWh. Ir tai kainuos 33 сento*0,1 kWh=3,3 cento. Deja, skaičiuojant labai mažas sroves, neužteko turėto multimetro tikslumo, todėl pateikti mažo eikvojimo duomenys yra tik apytiksliai.

Toliau pateikiu šio tyrimo rezultatus ir išvadas kiekvienam testuotam įrenginiui (pateikti kiekvieno darbo režimo galios vidurkiai, skliausteliuose – maksimumai). Po visais matavimo duomenimis pateikta mėnesio energijos kaina. Tai paskaičiuota pasirinkus visų režimų numatomą veikimo laiką per parą.

Internetinis kompiuteris “Asus Eee PC 4G Surf”

Išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas, kraunamas akumuliatorius – 2 W (2 W)
Įjungtas, budėjimas – 0 W (2 W)
Įjungtas, dirba – 11 w (13 W)
Įjungtas, kraunamas akum. – 15 W (18 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,26 Lt

Šis kompiuteris labai taupus. Budėjimo režimas taip pat eikvoja labai mažai energijos. Todėl jį naudinga naudoti kuo dažniau. Be to supratau, kad palikti maitinimo blokelį prijungtą neįjungus kompiuterio nepavojinga, nes jis visiškai neeikvoja energijos, nebent tuomet, kai įkraunamas kompiuterio akumuliatorius.

Kineskopinis televizorius

Išjungtas – 0 (0)
Budėjimas – 4 W (7 W)
Įjungtas – 42 W (44 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,69 Lt

Kineskopinis televizorius naudoja nemažai energijos. Veikdamas – kaip vidutinės galios kaitrinė lemputė. Tyrimas taip pat parodė, kad išjungti televizoriaus pulteliu neužtenka. Jis vistiek eikvoja energiją. Todėl išeinant ilgesniam laikui naudinga išjungti televizorių paspaudus mygtuką jo priekyje.

DVD leistuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 2 W (2 W)
Žiūrimas filmas – 2 W (4 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,11 Lt

Deja, mano testuoto DVD leistuvo nepavyko visiškai išjungti. Tačiau matavimai parodė, kad ir budėjimo režimu įrenginys praktiškai neeikvoja energijos. Tiesa, kažkiek jos vis dėl to naudoja, nes šviesos diodas ant įrenginio visuomet šviečia. Džiugu, kad DVD leistuvas tikrai nepasirodė “ėdrus” elektrai.

Asmeninis kompiuteris
(AMD Athlon 64 X2 2,6 GHz, 2GB RAM, 250GB HDD, GeForce 8600 GT, be monitoriaus)

Visiškai išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas – 9 W (11 W)
Budėjimas – 9 W (11 W)
Įjungtas, nieko neveikiama – 86 W (95 W)
Įjungtas, žiūrimas filmas – 99 W (99 W)
Įjungtas, žaidžiamas žaidimas – 154 W (196 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,34 Lt

Asmeninio kompiuterio tyrimas buvo ko gero pats įdomiausias. Visų pirma negalvokime, kad kai išjungiame kompiuterį, jis nebeeikvoja energijos. Jis ir toliau ją eikvoja, beje visai nemažai: panašiai tiek, kiek reikia veikiančiam “Asus Eee PC”. Todėl išeidami kur nors ar eidami miegoti geriau išjunkime kompiuterį mygtuku, esančiu jo gale, ant maitinimo bloko. Tolimesni tyrimai taip pat nenudžiugino. Kompiuteris tiek nieko neveikdamas, tiek dirbdamas eikvoja daug energijos. Paleidus daug resursų reikalaujantį kompiuterinį žaidimą energijos suvartojimas pašoko net iki 200 vatų. Taigi, žaisti taip pat ne taip jau pigu. Kita vertus, maloniai nudžiugino testuotame kompiuteryje veikiantis budėjimo režimas: jis beveik visiškai išjungia kompiuterį. Tuo metu jam reikia tiek pat energijos, kiek ir iš tiesų išjungus kompiuterį. Tuo tarpu “pažadinti” jį ir vėl dirbti galima per kelias sekundes (tam reikia spustelėti kompiuterio įjungimo mygtuką). Deja, seniau atlikti stalinių kompiuterių testai parodė, kad ne visi staliniai modeliai turi tokius efektyvius budėjimo režimus.

Kineskopinis monitorius

Išjungtas – 4 W (7 W)
Budėjimas (išjungtas kompiuteris) – 7 W (9 W)
Veikia (tamsus režimas) – 66 W (75 W)
Veikia (šviesus režimas) – 73 W (77 W)
Energijos kaina per mėnesį – 7,83 Lt

Šį kartą testavau ne LCD, o senuką kineskopinį 19 colių ekraną. O jis iš tiesų “ėdrus”. Bjauriausia, kad išjungti jo visiškai nepavyks. Tai galima padaryti tik fiziškai atjungus maitinimą. Mygtukas priekyje tik šiek tiek sumažina dideles budėjimo išlaidas. Testuotas monitorius turi du darbo režimus darbui (tamsusis) ir filmams žiūrėti, žaidimams žaisti (šviesusis). Normalu, kad antrasis eikvoja daugiausiai energijos.

Lazerinis spausdintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Budėjimas 13 W (15 W)
Kaitinimas 594 W (616 W)
Spausdinimas 594 W (616 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,61 Lt

Lazerinis spausdintuvas – labai “ėdrus” daiktas. Todėl su juo reikėtų elgtis labai atsargiai. Netikėkime aklai budėjimo režimo duomenimis, nes įjungtas spausdintuvas nuolatos pakaitina spausdinimo būgną, o tai reikalauja tiek pat energijos, kaip ir spausdinant. Patarimas naudojant lazerinį spausdintuvą labai paprastas: atsispausdinkime ką reikia ir tuoj pat jį išjunkime. Jau nekalbu apie tai, kad daugelis spausdintuvų tiek spausdindami tiek budėdami į aplinką išskiria įvairias žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas (apie tai kitąkart).

Maršrutizatorius

Įjungtas – 2 W (2 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,54 Lt

Matuodamas šį įrenginį šiek tiek nerimavau. Juk maršrutizatorius turi būti įjungtas nuolatos. Neprijunginėsi juk jo kas kartą įjungęs stalinį ar nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau tyrimas nuramino – darbo režimu maršrutizatorius sunaudoja labai nedaug energijos. Ir bent jau man nepavyko pastebėti suvartojimo pokyčių esant skirtingam tinklo apkrovimui. Tiesa, testavimo metu prie jo buvo prijungtas vienas stalinis (LAN) ir vienas nešiojamas (WLAN) kompiuteris. Galbūt situacija pasikeistų prijungus daugiau įrenginių.

Lygintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1782 W (1804 W)
Energijos kaina per mėnesį – 9,11 Lt

Lygintuvas? O kodėl gi ne? Ne visi jį dažnai naudojame, bet pasidomėti verta. Paprastai lygintuvas turi du režimus: išjungtas ir įjungtas. Įjungtas jis būna tuomet, kai kaista, išjungtas – kai kaitinimas baigiasi. Kaitinimo trukmė priklauso nuo kaitinimo elemento galios ir nustatytos programos (grubiai – temperatūros). Taigi, lyginti taip pat yra labai brangu. Krizės metu apskritai geriau vaikščioti susiglamžius. Visi supras.

Elektrinis virdulys

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1320 W (1320 W)
Energijos kaina per mėnesį – 4,05 Lt

Virdulys maksimalia galia veikia tol, kol šildo vandenį. Kai baigia, išsijungia ir nieko nebeeikvoja. Kuo daugiau įpilta vandens – tuo ilgesnis kaitinimo procesas. Pamąstykime apie tai naudodami elektrinį virdulį ir pasistenkime įsipilti vandens tiksliai tiek, kiek tuo metu naudosime.

Nedidelis šaldytuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Budėjimas (atidarytos durelės) – 7 W (7 W)
Šaldymas 183 W (187 W)
Šaldymas (atidarytos durelės) – 191W (194 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,24 Lt

Testuotas šaldytuvas nedidelis, bet ir nenaujas. Taigi, ir energijos jis netaupo. Darbo režimai persijungia gana paprastai: šaldytuvas šaldo tol, kol pasiekia nustytą vidinę temperatūrą ir nustoja šaldyti (tuo metu visiškai nenaudoja energijos). Po kurio laiko procesas kartojasi. Atkreipkime dėmesį, kad energijos suvartojimas gerokai pakyla atidarius šaldytuvo dureles, tai yra įjungus jame esantį apšvietimą. Be to, tuo metu iš jo išleidžiame šaltį, todėl šaldytuvas turės ilgiau šaldyti kol pasieks reikiamą vidinę temperatūrą, todėl sueikvos daugiau energijos. Todėl norint sutaupyti šaldytuvo dureles geriau atidarinėti kuo rečiau, o atidarius kuo greičiau uždaryti. Beje, taip galima ir an maisto ir lieknėjimo programų sutaupyti.

Elektrinė orkaitė

Išjungta – 0 (0)
Bendras kaitinimas – 1738 W (1738 W)
Viršutinis kaitinimas – 748 W (748 W)
Apatinis kaitinimas – 1054 W (1054 W)
Energijos kaina per mėnesį – 8,89 Lt

Tyriamoji orkaitė turi du kaitinimo elementus – viršuje ir apačioje. Juos galima įjungti kiekvieną atskirai arba abu kartu (tuomet reguliuojama ir temperatūra). Reguliujant bendrojo kaitinimo temperatūrą, suvartojama tiek pat energijos, tačiau ji naudojama ilgiau (iki tol, kad bus pasiekta reikiama temperatūra ir kaitinimas atsijungs). Taupant galima naudoti tik apatinį arba viršutinį kaitinimo elementą. Pvz. kepant sumuštinius galima juos įdėti kuo arčiau orkaitės viršaus ir įjungti tik viršutinį kaitinimą.

Skalbyklė

Išjungta – 2 W (13 W)
Įjungta, pilamas vanduo – 110 W (220 W)
Sukimas su kaitinimu – 1870 W (2090 W)
Sustojimas su kaitinimu – 1650 W(1650 W)
Sukimas be kaitinimo – 330 W (387 W)
Sustojimas be kaitinimo – 9 W (11 W)
Skalavimas – 110 W (330 W)
Gręžimas (800 aps. per min.) – 198 W (273 W)

Įdomus daiktas ta skalbyklė. Tyrimą atlikau skalbiant greituoju režimu 30 laipsnių temperatūroje ir gręžiant 800 apsukų per minutę greičiu. Visas darbas vyko vonioje apsikarsčius laidais ir stebint gražujį vaizdą per skalbyklės “iliuminatorių”. Deja, tas pilnai skalbyklės veikimo nepadėjo perprasti. Joje daug įvairių darbo režimų, kartais keli jie veikia vienu metu, todėl juos išties sunku išmatuoti. Testuota skalbyklė įjungta į elektros tinklą, bet nieko neveikdama taip pat eikvoja energiją. O daugiausiai galios jai reikia tuomet, kai įjungtas kaitinimo elementas. Kiek laiko ir kiek kartų jis bus įjungtas priklauso nuo skalbimo režimo ir nustatytos temperatūros. Aišku, kuo mažesnė temperatūra – tuo taupesnis skalbimas. Beje gręžimas, kai visa skalbyklė baisiai vibruoja, nenaudoja tiek daug energijos, kiek gali pasirodyti iš pradžių.

Tyrimo rezultatai, išvados, patarimai
Šis tyrimas leido daug sužinoti ir pasidaryti naudingų išvadų, kurios sumažintų energijos vartojimą. Jei purtomės nuo žodžio ekologija – velniop ją! Taupykime elektrą tam, kad išdurtume išpampusius monopolininkus “Skirtomuosius tinklus”. Tuo pačiu sutaupysime pinigų, kuriuos galima panaudoti tikrai naudingiau, nei energijos deginimas veltui.
Rezultatai parodė, kad daugiausiai energijos naudoja įrenginiai, turintys kaitinimo elementus: lygintuvai, elektrinės orkaitės, skalbyklės, jau nekalbu apie elektrinius šildytuvus. Beje, jį turi net lazerinis spausdintuvas. Naudokime juos labai atsargiai. Dulkių siurblys taip pat eikvoja daug energijos, tačiau jo nematavau, nes gamintojai ir taip pateikia naudojamą galią, kuri paprastai siekia 2000 vatų. Be to visą dieną juk siurblio nepaliksime įjungto: ir mes ir kaimynai (jei tokie yra) išprotės. Džiugu, kad pavyzdžiui šaldytuvas nėra toks jau labai “ėdrus”: energijos jis naudoja panašiai, kaip ir netaupus asmeninis kompiuteris. Beje apie stalinį kompiuterį: nepalikime jo likimo valiai visai dienai. Arba ne: palikime jį ir nesistebėkime, kodėl energijos suvartojame tiek daug. Beje rekomenduoju vietoje stalinių kompiuterių kuo daugiau naudoti “noutbukus” ar “netbukus”, nes jie pritaikyti kuo ilgiau dirbti iš akumuliatoriaus, todėl yra labai taupūs. Jei vis dar turime televizorių, kurio beveik nežiūrime, nepalikime jo veikti budėjimo režimu (kai neišjungtas mygtukas priekyje): taip jis irgi eikvoja energiją. Tačiau laidinio ir belaidžio ryšio maršrutizatorių galime drąsiai palikti visam laikui (kol “nenulūš” arba nereiks jo perstatyti į kitą vietą) – per mėnesį jis sueikvos vos pusę lito, o naudos atneš išties nemažai.
Pagrindinis šio tyrimo patarimas paprastas – nepalikime elektros prietaisų be priežiūros. Net jei juos tariamai išjungėme, jie vis tiek grobia elektros energiją. Todėl patariu naudoti specialius šakotuvus su išjungimo mygtuku. Tuomet visus į jį sujungtus įrenginius, pavyzdžiui, kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, kolonėles galėsime visiškai atjungti vienu to mygtuko paspaudimu. Aišku, kompiuterį prieš tai vistiek reikia išjungti programiniu būdu (start, shut down ir tr. t.t.), nes sutaupytus pinigus kitaip gali tekti išleisti kompiuterio taisymui.

Kiek už ką mes mokame kas mėnesį?
Atsakymas paprastas peržiūrėjus šio tyrimo rezultatus. Atkreipkime dėmesį, kad tai yra mėnesiniai energijos suvartojimai mano nustatyti pagal tai, kiek valandų per dieną kiekvienas įrenginys yra naudojamas (grubus valandų skaičius nurodytas skliausteliuose). Pvz. aš televizorių įsijungiu tris valandas per parą ir tai tik filmą per DVD leistuvą pažiūrėt, o kitas gal kiaurą parą žiūri. Tuomet energijos kaina jau kita.

“Asus Eee PC 4G Surf” – 1,26 Lt (10 val.)
Kineskopinis televizorius – 1,69 Lt (3 val.)
DVD leistuvas – 0,11 Lt (4 val.)
Asmeninis kompiuteris – 11,34 Lt (10 val.)
Kineskopinis monitorius – 7,83 Lt (10 val.)
Lazerinis spausdintuvas – 0,61 Lt (0,1 val.)
Maršrutizatorius – 0,54 Lt (24 val.)
Lygintuvas – 9,11 Lt (0,5 val.)
Elektrinis virdulys – 4,05 Lt (0,3 val.)
Nedidelis šaldytuvas – 11,24 Lt (neišjungiu, nebijokit)
Elektrinė orkaitė – 8,89 Lt (0,5 val.)
Skalbyklė – velnias žino

Taigi, mano atveju reikėtų labiausiai susirūpinti stalinio kompiuterio ir monitoriaus naudojimu. Nemažai energijos “lupa” ir lygintuvas, elektrinis virdulys ir orkaitė. Bet negi nevalgysi? Labiausiai esu ramus dėl taupaus DVD leistuvo, maršrutizatoriaus ir mažylio “Eee PC”.

Pastabos Jei kas nors pastebėjote klaidų mano matavimų ar skaičiavimo metodikoje ar rezultatuose, praneškite. Taip pat praneškite, jei norite gauti išsamesnių šio tyrimo duomenų, ar sužinoti, kaip pasimatuoti energijos suvartojimą patiems (tačiau už pasekmės kaip jau minėjau tuomet neatsakau). Informuoju, kad nuotraukose nebūtinai pateikti konkretūs tyriamieji įrenginiai.