Netyčinis fotoreportažas

Vakar gavau išbandyti veidrodinį fotoaparatą „Sony A77“ su „DT 16-50mm F2.8 SSM“ objektyvu. Geras aparatas, super objektyvas. Bet apie juos nerašysiu, tai jau puikiai atliko Originalas. Nuo savęs tik pridėčiau, kad mano rankai fotoaparatas truputį per masyvus ir man jame vistiek trūksta optinio ieškiklio. Ta proga išėjau pafotografuoti degančio Lukiškių kalėjimo (užuojauta nukentėjusiems):

Į įvykio vietą atvykau tikrai ne pirmas. Stoviniuojančių buvo daugiau, nei kažką gelbėjančių

Atvykęs puoliau fotografuoti pro pravirus kalėjimo vartus. Deja, nieko įdomaus nepagavau

Kiekvienas dirba savo darbą

Pagautas judėsy

O čia jau minantis ant stabdžių

Medikai išlipo gelbėti sužeistųjų

Tačiau gavo leidimą įvažiuoti į teritoriją, todėl grįžo prie automobilio

Labiausiai iš dalyvaujančių man patiko šunys

Pagaliau įvažiavo

Pareigūnai ir prašalaitis

Pirmyn-atgal

Va, pasirodo, iš kur tas vanduo imamas

Policija buvo apsupusi visą kalėjimą. Ten toli matoma viena jų grupelė

Čia kita kalėjimo pusė, kuri nedegė

Dar viena grupelė policininkų pasislėpus

Čia laukiau, kol kaliniai pradės per tvorą lipt. Nepradėjo..

Ši mašina (ne, ne taksi, ta kita) greičiausiai evakavo nenukentėjusius kalinius

Triukšmingasis karavanas

Pavėlavęs operatorius

Čia taip pat gaisro tema. Tačiau šis automobilis greičiausiai degė ne čia

Kadras įdomesniu kampu. Nors į autopliusą dėk

Taip pat išbandžiau fotoaparato filmavimo galimybes, tačiau nieko labai įdomaus nenufilmavau:

Ištvėrėte iki pabaigos? Tuomet kaip prizą už kantrybę siūlau paskaityti du įdomius pokalbius iš šio įvykio:

Nr. 1:

Priėjęs prie Lukiškių kalėjimo, sutikau kažkokį vaikiną su mergina. Jis manęs klausia:

- Kas čia vyksta.

- Dega Lukiškių kalėjimo rūsys, – sakau.

- Aaa, aš čia atėjau draugo aplankyti, bet neįleidžia.

- Na jo, turbūt greitai ir neįleis, – sakau.

 

Nr. 1:

Befotografuodamas nugirdau dviejų žurnalistų pokalbį, tiksliau vieno iš jų monologą (tekstas atkurtas netiksliai):

- Varau iš pat ryto į pokalbį, bet pašnekovas pasirodo negali. Skambinu vadovui, sakau: interviu nebus, bet čia Lukiškių kalėjimas dega, tai gal pafotografuoti? Jo, sako, žinoma pafotografuok.

Nutikimas aikštelėje

Prigąsdino mane ugniagesiai ir meteorologai, kad bus uraganas šiąnakt. Galvoju: perstatysiu automobilį, kad ne taip po medžiais ir prie šiukšlių konteinerių stovėtų. Pasižiūriu pro langą: kaip tik viena laisva vieta tinkamoje vietoje.

Išeinu į lauką, žiūriu: du kaimynai automobiliuose krapštosi užstatę išvažiavimą iš kiemo. Sėdu aš į mašiną, važiuoju atbulas, žvilgteliu pro galinio vaizdo veidrodėlį – o ten kaimynas stato automobilį į tą vietą, kurioje aš norėjau statyti. Tipo išleidžia iš kiemo jis mane. Pastatau automobilį į tą pačią vietą, uždarau dureles, pagalvoju: na, nors šiukšles išnešiau.

„Gyvas“

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Sukurta „iPad 2“, programa „GarageBand“. Visi virtualūs instrumentai įgroti gyvai.

DN 2011 05 22

Jei norite šį kūrinį atsisiųsti kaip MP3 failą – spauskite čia

Vėjo bajeris

Privažiuoju šiandien prie sankryžos, pasižiūriu į šviesoforą – pasirodo nėra į ką žiūrėti:

Sakiau vakar, kad toks vėjo siautėjimas geruoju nesibaigs… Kita vertus, šioje sankryžoje šviesoforo galėtų išvis nebūti. Tik sukantiems į kairę būtų sunkiau.

Su nemelagių diena!!!

Šiandien švenčiame Tarptautinę melagių ir juokų dieną. Tačiau aš ją siūlau paminėti atvirkščiai – nemeluojant. Kodėl? Todėl, kad mes ir taip visus metus tai darome. Nesutinkate? Tuomet pagalvokite ne tik apie tiesioginį melavimą, bet ir apie tiesos nutylėjimą ir, mano nuomone, baisiausią dalyką, – manipuliavimą. Tai labai gudrus įrankis, nepastebimai priverčiantis žmones elgtis taip, kaip norime. Šia melavimo rūšimi aktyviai naudojasi politikai, prekybininkai, darbdaviai ir net artimi žmonės (kartais net to nesuvokdami). Pamąstykime, kas mumis manipuliuoja, ir jei tai nepatinka – tokius ryšius nutraukime. Ir svarbiausia – nemeluokime ir nemanipuliuokime patys.

Beje, šiandien neskatinu atsisakyti mažų linksmų apgavysčių. Tai praskaidrina nuotaiką ir tikrai yra palyginti nekalta.
Su tarptautine nemelagių diena!!!

Karalius nuogas!!

Vakar buvau įstaigoje, kur daug vaikų. O aš toks pliktelėjęs (savo noru), su akiniais (jų man reikia vairuojant), juodu paltu. Staiga vienas neūžauga parodo į mane pirštu ir per visą pastatą šukteli: “Ooo, Valinskas!!”. Gimdytojai dar bandė sudrausminti savo atžalą sakydami kažką panašaus į: “taip negražu”, ar “tai ne Valinskas”, bet jau buvo vėlu. Visų aplink esančių dėmesys buvo atkreiptas į mane. Pasijutau kaip toje H.K.Anderseno pasakoje: “išrišo!”. O ką aš? Nusišypsojau ir nuėjau. Juk visai smagu, kad nuo dainorėlio (kolegos kartais pajuokaudami mane pavadina Kučinsku) pakilau iki politiko.

Šiandien mano gimtadienis

Na vat, rašau įrašą, kuriame visi mane pažįstantys ir ne galėtų mane su gimtadieniu pasveikinti. Taip, šiandien iš tiesų mano gimtadienis, jau antras šiais metais. Nors tokį švęsti ko gero maloniau, nes daugiau žmonių jį pripažįsta. Ankščiau švęsdavau ir dienas, pvz. 6000 dienų, 6666 dienas. Nors suprantu, kad aplinkiniams mane tokiom progom sunkoka būtų dar sunkiau pasveikinti, nes ir pats sunkokai susiskaičiuoju, kiek man dabar dienų (reikės tuo pasirūpinti). O kiek man metų jokia paslaptis – 29. Jaučiuosi praktiškai taip pat kaip prieš metus, akivaizdžių permainų kol kas nėra (tik viduje, kurių nedaug kas mato), na gal tik kad į darbą automobiliu atvažiavau :)