Ar ne per garsiai pasakiau? Manau, kad ne. Tokią nuomonę susidariau paklausęs naujausio “Metallic’os” albumo “Death Magnetic”. Tačiau apie viską iš pradžių:
“Metallica” dar ankstyvoje man paauglystėje buvo antra po “King Diamond” “kietesnio” stiliaus grupė. Buvo gal poros metų etapas, kai buvau susirinkęs visus “Metallic’os” albumus (dar kasetėse, tuomet juos gauti buvo gerokai sunkiau, nei šiandien) ir klausydavau vien jų. Net sportuodamas atsimenu kilodavau svarsčius ir dainuodavau “Metallic’os” klausydamas. O kokia man buvo gili depresija, kai po 1991 metų albumo, “Metallica” kažkur dingo. Jau, galvojau iširo, mirė.
Na, vat “pamyžčiojau” ir užteks. Visa romantika baigėsi, kai 1996 metais “Metallica” išleido albumą “Load”. Aišku, iš karto jį įsigyjau ir išgirdau daug baladžių, koverių ir net country stiliaus gabalų. Taip, visi “Metallic’os” nariai nusikirpo ir kartu su plaukais prarado savo kietumą ir išskirtinumą. Po “Load” sekė “Reload” ir tr. t. t. O “Metallica” vis toliau kūrė popsinius gabalus ir klipus paauglėms ir bobutėms (nieko prieš paaugles ir bobutes šiaip neturiu. Nuo tuomet jų ir nebeklausiau.
Na ir kada gi, dabar galvoja skaitovas, DNR pradės pagaliau rašyti apie esmę neraitydamas čia kelių pastraipų įžangos. Tai vat, pradedu – paklausiau naujausią “Metallic’os” albumą “Death Magnetic” ir labai maloniai nustebau. Tuomet dar kartą perklausiau, ir dar kartą, ir dar …. Ir iš tiesų, “Metallica” jei ne pilnai (albume nerasime tokių gabalų, kaip geruosiuose “Master of Puppets” ar “..and Justice for all”), tai bent iš dalies grįžo prie senojo stiliaus. Jie vėl labai kieti, gabaluose vėl kalnai įdomių intarpų ir perėjimų. Beveik nieko neliko iš tos populiariosios “Metallic’os”, o tik tikra “Metallica”. Tai lyg atsakas visiems seniesiems gerbėjams, kuriems “Metallica” buvo supopsėjusi, sugranžėjusi ir apskritai sušūdėjusi.
Taigi, AČIŪ JUMS, “Metallica” už tai, kad esate, kad vėl grojate taip, kad galiu ir noriu JŪSŲ klausyti. Reikės JUS vėl įtraukti į pageidaujamų aplankyti koncertų sąrašą.

Kai kas skaitydamas jau žino, apie ką rašysiu, todėl neužpykit, kad visko tekste neišduosiu iš karto. Pradėsiu nuo pradžių:

Jau maždaug 10 metų esu “death metal” grupės “Cannibal Corpse” gerbėjas. Iš pradžių klausiau dėl to, kad juokinga buvo, o po truputį šią grupę tiesiog pamilau. Jų grojimo technika, stilius ir greitis turbūt labiausiai atitinka mane. Ir štai netyčia gaunu naujausią 2008 metų “kanibalų” albumą “Tube Of The Resonated”. Pavadinimo nelabai ir supratau, viršelis pasirodė gana įprastas, muzika taip pat stilistiškai daug nepasikeitus. Yra ir įdomių naujovių, todėl šį naujausią “kanibalų” albumą labai gerai įvertinau ir aktyviai klausau jau kelis mėnesius.

Tiesa, pastebėjau, kad grupės pavadinimas albume yra ne “Cannibal Corpse”, o “Cannabis Corpse”. Na, galvoju, klaida gal kokia. Tik šiandien susimąsčiau, ar negali tai būti kita grupė. Pasidomėjau, ir pasirodo – TAIP. Tai 2006 metais susikūrusi savotiška “Cannibal Corpse” parodijų grupė, vietoje kanibalistinių idėjų propaguojanti svaigalines :)

Beje, kaip tokio stiliaus gerbėjas, galiu pasakyti, kad “Cannabis Corpse” groja labai kokybiškai. Nuo “Cannibal Corpse” muzika skiriasi antru spiegiančiu vokalistu (beje pirmojo balso visiškai neskiriu nuo tikrojo Corpsegrinder’io), truputį daugiau melodiškumo, įdomiais būgnų perėjimais ir aišku tekstais. O šiaip viskas tiesiog SUPER.

Įdomu, kad “Cannabis Corpse” turi ne tik labai panašų pavadinimą, viršelius, muziką, kaip tikrieji “Cannibal Corpse”, bet ir labai panašų internetinį adresą. Palyginkime: www.cannibalcorpse.net ir www.cannabiscorpse.net. Abi grupės turi ir puslapius MySpace erdvėje. Joje “Cannibal Corpse” yra įtraukti į “Cannabis Corpse” draugus :)

O štai abiejų grupių albumų viršeliai, palyginkime:

Taigi, viskas prasidėjo nuo idėjos, kad nepaisant to, kad Lavono studijoje yra būgnai, kuriais grojame Dzjavalo gabalus, man, kaip rimtam būgninkui, reikia turėti savo techniką. 2008 metų balandžio pradžioje aš nusprendžiau įsigyti savo elektroninius būgnus ir pradėjau rinkti informaciją, pinigus, bei tam ruoštis. Kodėl pasirinkau būtent elektroninius būgnus? Įdomu, kad daugelis pažįstamų muzikantų bei būgnininkų, išgirdę, kad groju elektroniniais, arba labai susidomėdavo, arba sukritikuodavo: “ai, tipo, šūdas, netikras garsas, jausmas ir panašiai” (tačiau praktiškai niekas iš jų nėra bandę tokiais groti). Bet aišku, jei žinai, ko nori, ir kryptingai to sieki, jokie pašaliniai tau negali sutrukdyti. Todėl išvardinsiu pasirinktų elektroninių būgnų privalumus:

1. Jie groja tyliai (galima net su ausinėmis), todėl puikiai tinka groti namuose netrukdant jokiems kaimynams.

2. Juos labai paprasta įrašyti (palyginimui norint įrašyti akustinius būgnus, reikia komplekto specialių kokybiškų mikrofonų, specialios izoliuotos patalpos ir papildomos aparatūros). Elektroninius tereikia laidu prijungti prie kompiuterio, ar mikšerinio pulto ir viskas.

3. Plačios įrašymo galimybės. Nepaisant to, kad net paprasčiausias elektroninių būgnų procesorius turi nemažai įvairių būgnų garsų, prijungus elektroninius būgnus per MIDI jungtį, galimybės dar prasiplečia. Tuomet muzikinėje programoje grojimas matomas iš karto natomis, sugrojus jas galima pakoreguoti, uždėti norimus garsus, efektus. Tai labai supaprastina įrašymo procesą.

4. Juos paprasta transportuoti. Mano užsakytas būgnų komplektas sveria apie 50 kilogramų (tai tikrai nėra daug), be to, labai patogiai susipakuoja. Todėl juos net lengvuoju automobiliu galima nesunkiai pervežti į kitą grojimo vietą, ar koncertą.

O dabar toliau apie patį rinkimosi ir pirkimo procesą, kuriuo man reikėjo nemažai pabendrauti su vokiečiais, SEB banku ir galiausiai pašto kurjerių tarnyba:

Taigi, pradėjau ieškoti, kur gi čia galima būtų tuos būgnus nusipirkti. Pradžioje perėjau lietuviškas parduotuves: “Muzikos Faktorius”, “Tamsta”, dar ten kažkokias. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad ten pasirinkimas, ypač tokių elektroninių būgnų, yra labai skurdus, be to kainos – nelogiškos. Pavyzdžiui, Vilniuje yra kokios trys rimtesnės muzikinių prekių parduotuvės, kuriame radau vos šešis tokių būgnų komplektus, iš kurių man iš bėdos tiktų gal tik kokie du. Tai pradžioje tiesiog nusprendžiau neskirti tam daug pinigų ir nusipirkti nebrangų komplektą už maždaug 2000 Lt, o po to po truputį susipirkti reikiamas dalis.

Laimė, kad kolega-grojikas Lavonas (taip, tas pats) man parodė internetinę vokiečių parduotuvę www.thomann.de, kurioje iš karto susirinkau preliminarų komplektą iš atskirų kokybiškų “Roland” dalių (“Roland” pasirinkau todėl, kad jau buvau išbandęs jų kokybę ir jais pasitikėjau). Džiugu, kad idėjos ir svajonės pildosi taip greitai: jau balandžio viduryje (apie 15 dieną) turėjau beveik visą reikiamą pinigų sumą. Tačiau čia visa pirkimo istorija dar tik prasidėjo.

Tą pačią dieną iš thomann.de parduotuvės dingo svarbiausia būgnų dalis – stovas (buvo parašyta, kad atsargas papildys po daugiau nei mėnesio). Aišku, tiek aš nenorėjau laukti, todėl pasirinkau kitą, brangesnį (apie 150 Lt) ir truputį didesnį stovą, kurio taip pat nebuvo, bet turėjo atvažiuoti gerokai greičiau – balandžio 25 dieną. Taigi nusprendžiau palaukti. Įdomu, kad per tą laiką, savaitę ankščiau, atsirado tas stovas, kurio pradžioje norėjau, bet jau nusprendžiau laukti brangesniojo.

Turėjau maždaug dvi savaites, per kurias kaip norėjau susitvarkyti bankinius reikalus. www.thomann.de parduotuvėje galima atsiskaityti VISA kortele, todėl užsisakiau virtualią “VISA Virtuon” kortelę iš SEB banko. Ją padarė maždaug per savaitę.

Pagaliau, dviem dienom vėliau, nei parašyta (balandžio 28), thomann.de atsirado norimas stovas, todėl nieko nelaukęs padariau internetu užsakymą. Tą pačią dieną jį priėmė, tačiau dar paprašė patvirtinti duomenis: t.y. atsiųsti savo asmens dokumento ir VISA kortelės kopijas. Skeneris buvo po ranka, todėl čia nebuvo problema. Tą pačią dieną patikrino mano dokumentus ir jau galėjo tęsti užsakymą.
Užsakęs pamačiau, kad kainos puslapyje pateiktos paskaičiavus Didžiosios Britanijos PVM, todėl užsąkant bus perskaičiuotas į lietuvišką pridėtinės vertės mokestį. Na ne bėda, tai maždaug 0,5 procento daugiau. Be to, dar reikėjo sumokėti už pristatymą 25 eurus. Na nieko, tuos pinigus greitai įtraukiau į sąskaitą ir laukiau tolimesnio užsakymo.

Balandžio 29 rytą atstovas thomann.de paštu pranešė, kad negali rezervuoti pinigų iš mano kortelės. Iš karto kreipiausi į banką (skambinau 1528). Ten man pasakė, kad pasirodo mano “VISA Virtuon” yra neaktyvuota (labai įdomu, kodėl kai užsakinėjau kortelę to nepaminėjo), todėl man reikia parašyti prašymą internetu (tuomet per dieną aktyvuos), arba atvykti į banką (tuomet aktyvuos iš karto). Be to pasakė, kad nemato jokių bandymų nuskaityti pinigų iš užsienio (čia keista) Aš aišku iš karto nuėjau į banką, kur kita teta (:) man pasakė, kad mano kortelė yra ir taip aktyvuota (!!??), o bandymų nuskaityti pinigų iš užsienio ji negali matyti. Kai paaiškinau, ką man sakė to pačio banko atstovai paskambinus, ji pasiteisino: “aaa, tai gal jie ten geriau žino”. Dar kartą pasitikslinau paskambinęs 1528 ir nusprendžiau nebekovoti ir aktyvuoti kortelę internetu.

Balandžio 30 rytą gavau patvirtinimą, kad mano kortelė aktyvuota, iš karto parašiau vokiečiams, kad pakartotų bandymą nuskaityti pinigus. Per šią dieną jie tai bandė gal dar du kartus, bet nepavyko. Dar kartą paskambinau į banką, niekas negalėjo pasakyti priežasties. Tiesa, buvo viena išeitis – daryti tiesioginį pavedimą, bet jis papildomai kainuoja 90 Lt. Taigi, tiesiog nusiunčiau dar vieną prašymą išsiaiškinti problemą internetu ir laukiau, kas bus toliau.

Gegužės 1 – tarptautinė darbo nedarbo diena, todėl aišku jokių reikalų netvarkiau. Tačiau galvojau, ar nepasirinkti man vis dėl to tarptautinio pervedimo (nepaisant to, kad sunaudojau pinigų ir vaikščiojimo “VISA” kortelei).

Gegužės 2 – taip pat ne darbo diena, tačiau bankas turėtų dirbti, todėl nusprendžiau atlikti tarptautinį pavedimą. Jis man nepavyko, tiesiog rašė: “jūs neturite reikiamos sąskaitos šiai operacijai atlikto”. Džiugu, kad 1528 tarnyba dirbo, todėl paskambinau ir išsiaiškinau kas yra: pasirodo internetu tarptautinį pavedimą galima daryti tik tada, kai turi elektroninį kodų generatorių (na nežinojau, ką padarysi), kurį dar už 40 Lt galima užsisakyti banke. Tačiau darbuotoja pasakė, kad nors diena pusiau nedarbo, vienas skyrius Akropolyje vis dėl to dirba, todėl nusprendžiau netempti gumos ir važiuoti tiesiai ten ir padaryti tarptautinį pavedimą iš karto per banką. Tiesa, tai man vistiek nepavyko, nes banko darbuotojas pranešė, kad šiandien vistiek mano pavedimo neįvykdys, todėl man geriau tiesiog ateiti tiesiai į banką po ilgojo savaitgalio – antradienį.

Gegužės 3, 4, 5 – taip pat nedarbo dienos, todėl nieko nenuveikiau.

Gegužės 6 (antradienį), iš pat ryto (8 val.), nuėjau į centrinį SEB banką. Man paaiškino, kad tarptautiniam pavedimui sąskaitoje turi būti ir pinigai už patį pavedimą (90 litų). Na tai nieko nelaukiau ir prie kito langelio įdėjau dar 100 litų dėl ramybės. Tiesa, nors minėjo, kad tie pinigai į sąskaitą patenka greit, jie ten nepateko. Be to, mano pinigai buvo “VISA Virtuon” kortelėje, o tarptautinį pavedimą galėjo daryti tik iš “VISA Electron”. Taigi, man pasakė palaukti, kol sąskaita pasipildys tais 100 litų, tuomet pervesti tuos pinigus į “Visa Elektron” sąskaitą ir vėl ateiti į banką. Na tai nuėjau į darbą, ten gal po valandos pamačiau, kad gavau tuos 100 litų, juos pervedžiau, dar po valandos jie jau buvo mano sąskaitoj, taigi vėl nuėjau į banką ir čia, užpildęs pavedimo blanką, pagaliau tuos pinigus sėkmingai pervedžiau.

Nors banke minėjo, kad pavedimas padaromas per 4 dienas, vokiečiai jį gavo jau gegužės 8 dieną (ketvirtadienį) ir pranešė man, kad mano užsakymas jau išskirstytas į du siuntinius (nes viename siuntinyje gali būti iki 31 kilogramo) ir išsiųstas. Taigi, jau pradėjau laukti skambučio iš kurjerių.

Gegužės 14 dieną, grižęs iš darbo, pašto dėžutėje radau vieno mano siuntinio pristatymo lapelį. Iš karto paskambinau jame nurodytu numeriu. Pasirodo, kurjeris jau buvo mano namuose dieną, tačiau manęs nerado, todėl išvažiavo (!!??). Na taip, darbo diena, darbo valandos, todėl natūralu, kad nieko, išskyrus bedarbę katę, namie nėra. Negi paskambinti negalėjo? Na nieko (gal numerio neturėjo, ar tiesiog patinka važinėti be reikalo). Paprašiau tiesioginio kurjerio telefono, jam pasiskambinau ir susitariau, kad rytoj lauksiu jo tam tikrą valandą (prieš tai dar paskambinęs) jau su abiem siuntiniais (nes antrasis siuntinys tuo metu dar buvo oro uoste). Beje įdomu, kad vokiečiai siuntė ne per jų puslapyje minimą DHL, o per paštą, greitąsias verslo siuntas (EMS). Tai dėl to, kad krovinys buvo paskirstytas į dvi dalis, jų puslapyje taip pat taip parašyta.

Gegužės 15 dieną, kaip ir tarėmės, pusę dešimt paskambinau kurjeriui. Sutarėm, kad pusę dvylikos būsiu namie. Kai atvažiavau, dviese jau laukė prie laiptinės durų. Užnešė dvi dėžes (tai tie siuntiniai, išskirsyti į du). Pagrindines dėžes atidaręs patikrinau. Viskas buvo gerai, todėl pasirašiau kur reikia ir paleidau juos. Po to iš karto viską susistačiau, kad pažiūrėti, ar viskas tinka.

Tai štai tokia trumputė, gal kam ir neįdomi įstorija apie visą būgnų įsigįjimą iš užsienio. Turėjau daug pamokų, vis dar yra klausimų, tačiau kitą kartą viskas turėtų vykti gerokai paprasčiau.

O čia atmintinė tiems, kurie nori ką nors pirkti iš www.thomann.de parduotuvės:

1. Prie visų kainų reikia pridėti maždaug 0,5 procento, nes jos nurodytos su Didžiosios Britanijos PVM (17,5 procento).

2. Siuntimas, nepriklausomai nuo sumos, kainuoja 25 eurus.

3. Siuntinys turi būti iki 31 kilogramo. Jei daugiau – skirstomas į du ar daugiau siuntinių (bet tai bent man nekainavo). Tiesa dar nežinau, kaip siunčiama, jei vienas daiktas siuntinyje sveria daugiau, nei 31 kilogramą. Beje gaila, kad svetainėje nėra nurodytų prekių svorių.

4. Į Lietuvą prekes atsiunčia per 4-6 dienas. Mano atveju buvo šešios.

5. Man “VISA Virtuon” kortele nepavyko atsiskaityti. Gal padėtų tikra “VISA” arba “MasterCard” kreditinė kortelė, bet abejoju, nes bankas apskritai nematė thomann.de bandymų nuskaityti pinigus. Visada yra atsarginis variantas – tiesioginis pavedimas.

6. Priklausomai nuo to, ar krovinys bus atsiųstas vienu, ar keliais siuntiniais, siunčiama per DHL arba tiesiog per paštą. Gaunant per paštą reikia nusiteikti, kad jie gali bandyti atvežti krovinį ir nepasiskambinę prieš tai, be to, ypač malonūs jie nebus. Na, tikiuosi, čia laikina Lietuvos pašto problema.

Mano naujieji būgnai labai panašūs į šiuos, tik stovi dvigubas pedalas, pakabinta dar viena lėkštė dešinėje, kitoks procesorius ir vietoje Hi-Hat lėkštės paprastas padas (man taip patogiau):