Category Archives: Muzika

Trumpai apie „Euroviziją 2013“

Posted on by
3

Na vat, baigėsi „Eurovizija 2013“, tad kaip ir praeitais metais, dedu apie visai tai savo komentarą. Tiesa, šį kartą žymiai trumpesnį.

Apie nugalėtoją

Apie danų nugalėtoją Emmelie de Forest galiu pasakyti nedaug. Na taip, ji gerai atrodo ir bent man scenoje buvo labai įtartinai panaši į Borato (Sacha Noam Baron Cohen) žmoną Isla Fisher (žr. palyginimą žemiau). O daina gal ir nebloga, tačiau manęs visiškai neužkabino. Popsas ir tiek.

dane

„Eurovizijos 2013“ nugalėtoja

Isla Fisher

O čia ne „Eurovizijos 2013“ nugalėtoja, o Isla Fisher

Apie Andrių

Nors Andriaus Pojavio daina manęs nesužavėjo, o žodžių prasmės (su tais batais) taip ir nesupratau, tačiau šis atlikėjas išties turi charizmos. Dar Lietuvos atrankoje pamaniau, kad jis gali paimti Europą tiesiog savo paprastumu kaip koks popieDžius (ypač jei būtų buvęs su tuo fraku, cilindru ir raudonais kedais (man tas kvailas įvaizdis išties patiko). Bet gal tiesiog Europai reikėjo visai ne to.

Kaip laimėti „Euroviziją“?

Prieš „Eurovizijos“ transliaciją Lietuvos muzikos ekspertai diskutavo, ką reikia daryti, kad laimėtum Eurovizijoje. Ne, aš atsakymo nežinau, bet peržiūrėjęs visus šių metų dalyvius galiu pateikti rekomenduojamus atributus:

1 Pasirodymo centre turi būti graži mergina. Tai ypač pastebėjau pirmame pusfinalyje: absoliuti dauguma dalyvių buvo viena už kitą gražesnės moterys. Manau, kad danei laimėti taip pat stipriai padėjo išvaizda.

2 Dainos žodžiai turi būti arba apie meilę, muziką ir šokius (šokam šokam, judink kūną ir t.t.) arba taiką. Pavyzdžiui, apie meilę dainavo mūsų Andrius Pojavis, apie taiką – rusė Dina Garipova ir ta pati danė.

3 Ant scenos turi groti būgnais. Tai šiais metais matėme vos ne kas trečiame pasirodyme. Būgnus į pagalbą pasitelkė ir nugalėtoja. Beje mane, kaip būgnininką, šis būgnų fetišas labai nervuoja, nes akivaizdžiai matosi, kad jais scenoje niekas negroja. Būgnai, mano manymu, pasiteisino tik bulgarų Elitsa Todorova ir Stoyan Yankulov pasirodyme. Pasigūglinau, akurat – pasirodo, Stoyan Yankulov iš tiesų yra būgnininkas, perkusistas.

Dupstepas…

Mažiausiai penkiuose kūriniuose girdėjau turbūt labiausiai išprievartauto muzikinio stiliaus Dubstep fragmentus. Kai kuriuose jie skambėjo ypač juokingai. Pilnavertį Dubstep kūrinį, mano nuomone, sukūrė tik į finalą nepatekę Montenegro atstovai. Na tie repuojantys teletabiai (kaip juos išvadino dr. Užkalnis) ir man nepadarė įspūdžio, bet sprogstantis priedainis su įspūdingu moterišku vokalu tikrai užvežė.

Mano atradimai

Turbūt nėra prasmės žiūrėti „Eurovizijos“, jei kažko neatrandi ir sau. Atradau ir aš. Tai visų pirmą jau mano jau ankščiau skelbta Prancūzijos atstovė Amandine Bourgeois ir jos daina L’enfer Et Moi. Į Courtney Love jaunystėje panaši dainininkė, Tarantino filmui tinkanti muzika, super!:

Vėliau atradau ir dar vieną mane sudominusį kūrinį. Tai olandų atlikėjos Anouk daina Birds. Ją klausydamas jaučiuosi, lyg plaukčiau laivu ramia jūra gilioje senovėje. Taip pat 10 balų!:

Naujausias kūrinys: Pilnuva

Posted on by
1

Šiame kūrinyje bandžiau nemokamos “debesinės” muzikos kūrimo programos “Audiotool” galimybes. Geras daiktas, tik kai kuriuos dalykus daryti per daug sudėtinga, pavyzdžiui, bosą dėlioti. Šis kūrinys ilgai gulėjo numestas, bet kai netikėtai gavau kritikos (kad šis kūrinys neturi nei pradžios, nei pabaigos), nusprendžiau jį paskelbti visiems:) Vistiek jau pusmetį netobulinu:

Pilnuva (2012 06 21)

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Naujas „How To Destroy Angels“ albumas

Posted on by
Reply

Apie grupę „How To Destroy Angels“ jau rašiau. Primenu, kad šią grupę sukūrė buvusios „Nine Inch Nails“ grupės lyderis Trent Reznor su savo žmona Mariqueen Maandig. Prieš porą dienų HTDA išleido antrąjį albumą (arba tiksliau, EP) – „An omen“. Už beveik 15 litų atsisiunčiamą albumo versiją galima įsigyti čia. Jei norite jo tiesiog paklausyti, spauskite čia.

Vasara baigiasi, rubrika „Gera muzika“ irgi

Posted on by
Reply

Simboliška, kad rubriką „Gera muzika“ pradėjau skelbti birželio 1 dieną, o baigiu – rugpjūčio 31-ą. Gavosi vasaros projektas. Tai nereiškia, kad daugiau neberašysiu apie mėgstamiausias grupes, tačiau to nežadu daryti periodiškai, kiekvieną penktadienį. Per vasarą aprašiau 14 mėgstamiausių grupių, lygiagrečiai gimė konkuruojanti rubrikėlė „Negera muzika“. Štai visos grupės ir atlikėjai (norėdami skaityti – spauskite ant pavadinimo):

Orbital (elektronika, ambient)

Air (alternatyvus rokas)

Type O Negative (gotikinis rokas, doom)

Aphex Twin (elektronika, ambient, drill and bass)

Primus (primus, funk metal)

Amon Tobin (elektronika, ambient, drum and bass)

How To Destroy Angels (industrinis rokas, elektronika)

Boards Of Canada (elektronika, ambient)

Peter Gabriel (alternatyvus pop)

Jojo Mayer ir The Nerve (elektronika, drum and bass gyvai)

The Knife ir Fever Ray (alternatyvus pop)

Björk (alternatyvus pop)

Massive Attack (trip hop)

NOISIΛ (drum and bass, Breakbeat, Electro house, Neurofunk)

Gera muzika 14: NOISIΛ

Posted on by
5

Albumo „Split The Atom“ viršelis

NOISIΛ ˜˜- tai apverstas žodis VISION, todėl ir ta „Λ“ raidė tokia keista. Ši grupė man primena The Prodigy savo geriausiais laikais.

Apie: NOISIΛ – tai Drum and Bass, Electronic, Breakbeat, Electro house, Neurofunk grupė iš Olandijos, kuriai priklauso Nik Roos, Thijs de Vlieger ir Martijn van Sonderen. Kartais jie dar slepiasi po pavadinimais „Drifter“ ar „Hustle Athletics“. NOISIΛ susikūrė 2002-ais metais ir iš karto pradėjo dirbti su žinomomis grupėmis ir atlikėjais, miksuoti jų kūrinius. Tai Robbie Williams, Moby, Foreign Beggars, Prodigy, Skrillex ir t.t. Grupės muzikos galima išgirsti žaidimuose „Midnight Club 3: Dub Edition“, „Wipeout Pulse“, „Wipeout HD“. „Wipeout HD Fury“, „Dance Dance Revolution Universe 2“, „Gran Turismo PSP“, „DJ Hero“, „MotorStorm: Pacific Rift“, naujausią „Far Cry 3“ šaudyklę pristatančiame filmuke. Olandų trio taip pat sukūrė garso takelį žaidimui „DmC: Devil May Cry“, kuris turėtų pasirodyti 2013-ais metais. NOISIΛ turi ir savo internetinį žaidimą, kurį laimėjus galima gauti realių prizų (žaisti). Grupė yra įkūrusi net tris leidybines kompanijas: „Vision Recordings“ (skirta Drum and Bass muzikai), „Division Recordings“ (kitiems stiliams) ir „Invisible Recordings“ (eksperimentinei Drum and Bass). 2010-ais NOISIΛ išleido savo pirmąjį pilną albumą „Split The Atom“, o 2012-ais ˜- mini albumą (EP) „Imperial“.

Kuo man patinka: NOISIΛ man primena jau senstančius Prodigy. Jų kūriniai taip pat įdomus, energingi. Man patinka jų gebėjimas kurti įvairiausio žanro muziką ir daryti tai tikrai kokybiškai. Tiesa, jų kūriniuose dažniausiai atkartojamos naujausios muzikos mados, todėl NOISIΛ man neatrodo labai originalūs. Užtat jie labai gerai moka sukurti energiją.

Mėgstamiausias kūrinys: Tai „Shellshock“, įrašytas kartu su Foreign Beggars. Nors repavimo ne ypač mėgstu, čia jis visai vietoje. O didžiausia pliusą dedu už įspūdingą Drum and Bass ritmą ir šiurpą keliantį klipą (žr. žemiau).

Klipai:

Jau minėtas „Shellshock“. Gal kiek banalus, bet įspūdingas, o vaizdas puikiai dera su muzika:

Gražūs vaizdai ir įspūdingas robotas:

Tobulai derantis Drum and bass ritmas su veiksmu žaidime:

Pagrindinis 2010-ųjų albumo gabalas:

Gera muzika 13: Massive Attack

Posted on by
Reply

Massive Attack mane išmokė klausyti supratingi kolegos. Tiesa, gana vėlai, tik prieš kelis metus. Užtat taip, kad pusę metų klausiau praktiškai tik Massive Attack, tiksliau – vieno jų albumo. Bet apie viską nuo pradžių:

Apie: Massive Attack – tai britų duetas, kuriam priklauso Robert Del Naja („3D“) ir Grant Marshall („Daddy G“). Tiesa, pradžioje grupėje buvo ir Andy Vowles („Mushroom“), taip daug prie jų kūrybos prisidėjo Adrian Thaws („Tricky“). Massive Attack visuomet bendradarbiavo su įvairiais prodiuseriais ir dainininkais: Neneh Cherry, Horace Andy, Martina Topley-Bird, Sinéad O’Connor, Guy Garvey iš Elbow ir t.t. Massive Attack susikūrė 1988-ais metais ir yra laikomi Trip Hop stiliaus pradininkais. Pirmąjį pilną albumą „Blue Lines“ įrašė 1991-ais. Nuo to laiko išleisti penki studijiniai darbai, naujausias jų – 2010-ųjų „Heligoland“.

Kuo man patinka: Massive Attack mane žavi gilia, atmosferine muzika, o ypač patinka beveik šnibždantis Robert Del Naja vokalas. Puikiai į grupės kūrybą įsikomponuoja ir kviestinės žvaigždės.

Mėgstamiausias albumas: Pradžioje buvo 1998-ųjų „Mezzanine“. Tačiau kai paklausiau 2003-ųjų „100th Window“, labiausiai pamėgau jį. Albume puikiai atsiskleidė mano mėgstamas Robert Del Naja, kuris dabar jau nebe repavo, o dainavo. Bet taip pat įtaigiai ir šnibždančiai. „100th Window“ albume iš naujo atradau dainininkę Sinéad O’Connor, kuri sudainavo net trijuose kūriniuose. Ypač noriu išskirti jos dainą „Special Cases“ (yra ir vaizdo klipas žemiau). Super atmosfera ir melodija!

Mėgstamiausia daina: „Risingson“ iš 1998-ųjų „Mezzanine“ (vaizdo klipas – žemiau). Jame man patinka viskas: paslaptinga pradžia ir pabaiga su kaukiančiais vilkais, monotiniškai, bet tobulai repuojantis Robert Del Naja, bei garsas, lyg iš požemio pasigirstantis nuo 2:35. Šį kūrinį klausydavau kiekvieną rytą eidamas į darbą kažkur pusę metų.

Muzikiniai klipai:

Vienas pirmųjų Massive Attack klipų. Jausmas, lyg viskas kažkur ramiai plauktų:

Čia jaukiausias mano matytas klipas:

O tai jau mano favoritas. Paslaptingo Robert Del Naja vokalo dėka iš naujo pamėgau repavimą:

Ko gero žinomiausias ir gražiausias Massive Attack kūrinys:

Super gabalas iš „100th Window“, kurį įdainavo Sinéad O’Connor:

Paskutinis naujausio albumo „Heligoland“ kūrinys. Ypač gera pabaiga:

Gera muzika 12: Björk

Posted on by
1


Björk – tai dainininkė, apie kurią kalbama arba gerai arba labai blogai. Ypač skaudžiai reaguoja popsuko klausytojai, kurie Björk dažnai išvadina psichine ligone, o pamatę jos klipą pradeda purtytis. Galiu prisipažinti, kad ir aš ilgai tik prijaučiau Björk, o kartais jos dainavimas mane netgi erzino. Galutinai jos kūrybą pamėgau tik pasirodžius naujausiam albumui „Biophilia“. Siūlau artimiau susipažinti su Björk kūryba, galbūt ir jums taip nutiks..

Apie: Björk Guðmundsdóttir gimė 1965-ais metais Islandijos sostinėje Reikjavike. Nuo 11 metų pradėjo mokytis groti pianinu. Vienas jos mokytojų įrašė Björk atliekamą dainą „I Love To Love“ (ją sukūrė britų disko dainininkė Tina Charles) ir nusiuntė į tuo metu vienintelę Islandijos radijo stotį RÚV. Tada ją išgirdo ne tik visa Islandija, bet ir įrašų studija Fálkinn, kuri 1977-ais metais išleido pirmąjį Björk albumą (viena iš albumo dainų). Vėliau keturiolikmetė Björk pradėjo pankuoti ir sukūrė savo pirmąją grupę Spit and Snot. Matyt jai nelabai sekėsi, nes 1981-ais Björk sukūrė kitą grupę Jam-80, vėliau pervadintą į Tappi Tíkarrass. 1983-ais jie išleido savo vienintelį albumą „Miranda“ (viena iš albumo dainų). Galiausiai buvo sukurta dar viena grupė KUKL, kuri 1984-ais ir 1986-ais išleido du albumus, o 1986-ais buvo performuota ir galiausiai pervadinta į Sugarcubes. Ji išleido tris albumus („Life’s Too Good“, „Here Today, Tomorrow Next Week!“ ir „Stick Around for Joy“) ir tapo populiari ne tik Islandijoje, bet ir visame pasaulyje. Iširus Sugarcubes, 1992-ais metais Björk pradėjo, tiksliau pratęsė savo solinę karjerą ir 1993-ais išleido labai sėkmingą albumą Debut. Nuo to laiko Björk įrašė devynis studijinius albumus bei vieną garso takelį „Selmasongs“, sukurtą 2000-ųjų režisieriaus Lars von Trier filmui „Dancer in the Dark“ filmui, kuriame ji pati vaidiną pagrindinę heroję Selmą.

Kuo man patinka: Björk balsas toks unikalus, jos dainavimo maniera tokia natūrali, nestandartinė… Be to, mane žavi jos gebėjimas dainuoti kažkur tarp kūrinio taktų. Net man, būgnininkui, sunku suskaičiuoti jos dainavimo ritmiką. Džiugu, kad Björk aktyviai bendradarbiauja su įvairiais muzikantais, išbando vis naujus instrumentus bei muzikinius stilius. Todėl kiekviena jos daina skamba visiškai naujai. Tiesa, kartais atrodo, kad kai kuriuos Björk kūrinius groja darželinukai. Bet tai tik suteikia dar daugiau žavesio. Beje, turėjau progą pasiklausyti Björk muzikos gyvai, kai ji pristatinėjo savo 2007-ųjų metų albumą „Volta“.

Mėgstamiausias albumas: 2011-ųjų „Biophilia“. Jame man patinka praktiškai viskas. Pradedant užliūliuojančiu „Moon“, „Thunderbolt“, kurios boso partiją atlieka Nikolos Teslos išradimas Tesla coil, „Crystalline“ su įspūdinga pabaiga, „Cosmogony“ su tobulu perėjimu iš teigiamos nuotaikos į neigiamą, „Dark Matter“ ir „Hollow“, atskleidžiančius įspūdingas Björk balso galimybes bei parodančius, kaip jį galima tobulai suderinti su pritariančiais balsais.

Mėgstamiausia daina: „Crystalline“. Ir tikrai ne vien dėl tos įspūdingos pabaigos, glostančios elektroninės muzikos gerbėjo širdį. Šiame kūrinyje tobulai girdisi tas mano minėtas Björk dainavimas tarp taktų ir šiaip pagrindinė instrumentinė tema super.

Muzikiniai klipai: Björk turi daug klipų, visi jie išskirtiniai ir savaip įdomus, pradedam nuo pradžių:

Viena populiariausių dainų iš pirmojo albumo „Debut“:

Šitas irgi geras:

Čia iš antrojo albumo „Post“:

Vienas mano mėgstamiausių klipų iš „Homogenic“:

O šį sukūrė jau seniau mano paminėtas režisierius Chris Cunningham. Gražu :)

Pirmas gabalas iš naujausio albumo:

O šitą būtina išklausyti iki pabaigos:)

Negera muzika 2: Išjunk šviesą

Posted on by
Reply

Debiutinio grupės „Išjunk Šviesą“ albumo viršelis. Smagus, ar ne?

Ką galvojate apie grupę „Išjunk šviesą“? Greičiausiai tą patį, ką ir aš: tai vieno žmogaus POP grupė, kurios galima klausyti tik gerokai prisigėrus per kokį balių. Tačiau kai ji susikūrė 1993-iais metais ir išleido pirmąjį albumą „Dėjom“, „Išjunk šviesą“ aš lyginau su tokiomis grupėmis, kaip „Bix“ ir „Antis“. Juk tuo metu „Išjunk šviesą“ buvo pakankamai profesionalūs ir alternatyvūs, grojo ne tik būgnais ir gitaromis, bet ir pučiamaisiais instrumentais bei linksmai dainavo. Gaila, kad iš tos gerosios grupės liko tik Vladas su akordeonu, dainuojantis apie alkoholį ir balius. Siūlau patiems paklausyti, kokie ankščiau geri buvo „Išjunk šviesą“, paspaudus čia.

O Vladas ir toliau karts nuo karto sukuria kokią dainelę ar išleidžia albumą. Štai visai neseniai nufilmavo ir vaizdo klipą. Daina jau kažkur šimtąkart girdėta, bet klipo idėja man visai patiko, ypač finalas:

Gera muzika 11: The Knife ir Fever Ray

Posted on by
3


Fever Ray išmokau klausyti iš kolegės Lauros po štai tokio dialogo:
- Ką klausai?
- Ai, tau nepatiks.
- Tai duok paklausyti.
Ir patiko, net labai. Matyt dėl to, kad sakė, kad nepatiks :) Vėliau pasidomėjau ir The Knife.

Apie: The Knife – tai švedų duetas, kurį sudaro vokalistė Karin Dreijer Andersson ir jos brolis Olof Dreijer. Grupė susikūrė 1999-ais, tačiau pasauliniu mastu tapo žinomais tik 2006-ais, išpopuliarėjus jų dainai Heartbeats. Debiutinis albumas „The Knife“ buvo išleistas 2001-ais. Vėliau jis 2004-ais buvo perleistas Didžiojoje Britanijoje. 2003-ais The Knife sukūrė garso takelį filmui „Hanna med H“, o 2010-ais su dar pora kūrėjų įrašė muzikinę operą „Tomorrow, in a Year“ pagal Čarlso Darvino knygą „On Origin of Species“. 2009-ais nuo grupės trumpam atsiskyrė vokalistė Karin Dreijer Andersson ir įrašė savo solinį albumą „Fever Ray“.

Kuo man patinka: Daugelis The Knife ir Fever Ray dainų skamba popsiškai. Tad kodėl tokios muzikos mėgėjai raukosi išgirdę The Knife? Manau dėl nestandartinio Karin Dreijer Andersson vokalo. Jos balso išskirtinumą lyginčiau su Björk. Be to, ilgiau paklausius, The Knife muzika neatrodo tokia jau popsinė.

Mėgstamiausias albumas: Labiausiai man patinka debiutinis albumas „The Knife“. Na ir žinoma, primygtinai rekomenduoju paklausyti „Fever Ray“.

Mėgstamiausias kūrinys: „The Captain“ (iš 2006-ųjų „Silent Shout“). Iš „Fever Ray“ - „I’m Not Done“. Šiame kūrinyje man ypač patinka Flamenko primenantis foninis ritmas.

Muzikiniai klipai:
Čia tas gabalas, kurio dėka The Knife išpopuliarėjo:

Šitas irgi geras:

Šia daina prasideda „Fever Ray“ albumas:

O čia antra „Fever Ray“ daina:

O čia prieš miegą gerai paklausyti: