Tradicinis klausimas – o kaip jis atrodytų, jei jį būtų sukūrę arkliai? ;)
Kodėl ne antys?
Taip, kiekvienas turime dievo vaizdinį, Ir kiekvieno jisai kitoks. Kiti sako, kad jo – tikrasis. :))
Čia pritiktų pasakojimas apie žmogaus ir gyvūnų ginčą, kai kiekvienas pasakoja apie savo Dievą pagal jo paties atvaizdą: žmogui Dievas – žmogaus pavidalu, žilas ir su barzda, drambliui – didžiulis dramblys-Dievas su keliais straubliais, skruzdelei – Dievas-skruzdelė, paukščiui – galingas erelis-Dievas ir t.t..
Žodžiu, ginčijasi jie, kieno Dievas galingesnis, o Kūrėjas stebi visą šią sceną ir galvoja: “naivūs, mieli vaikai, juk visi esate Kūrėjai, tik nenorite tuo patikėti, todėl susikuriate sau dievus ir atiduodate jiems savo galią.. susikuriate tarpininkus ir kreipiatės per juos į savo pačių kūrybinę galią.. Užaugsite, suprasite, o kolkas žaidžiate savo pačių sukurtus žaidimus :) ..”
Neatpasakosiu tiksliai, bet kažkas panašaus, ir, mano manymu, labai pritinka tavo “atradimui” ;)
Šuo svarsto: “Šeimininkas mane myli, manimi rūpinasi, duoda maisto, suteikia pastogę. Mano šeimininkas – Dievas”.
Katinas: “Šeimininkas mane myli, manimi rūpinasi, duoda maisto, suteikia pastogę. Matyt, aš – Dievas”.
Labas rytas, Petrai :) , geras jūsų pasakojimas :) . Čia irgi labai pritinka :) .
Mano perpasakotoje istorijoje, pasirodo, gyvūnų dievų įvairovė yra religijų gausos alegorija. Neatradau tikslaus pasakojimo, kai atrasiu, parašysiu savo tinklapyje :)
Tradicinis klausimas – o kaip jis atrodytų, jei jį būtų sukūrę arkliai? ;)
Kodėl ne antys?
Taip, kiekvienas turime dievo vaizdinį, Ir kiekvieno jisai kitoks. Kiti sako, kad jo – tikrasis. :))
Čia pritiktų pasakojimas apie žmogaus ir gyvūnų ginčą, kai kiekvienas pasakoja apie savo Dievą pagal jo paties atvaizdą: žmogui Dievas – žmogaus pavidalu, žilas ir su barzda, drambliui – didžiulis dramblys-Dievas su keliais straubliais, skruzdelei – Dievas-skruzdelė, paukščiui – galingas erelis-Dievas ir t.t..
Žodžiu, ginčijasi jie, kieno Dievas galingesnis, o Kūrėjas stebi visą šią sceną ir galvoja: “naivūs, mieli vaikai, juk visi esate Kūrėjai, tik nenorite tuo patikėti, todėl susikuriate sau dievus ir atiduodate jiems savo galią.. susikuriate tarpininkus ir kreipiatės per juos į savo pačių kūrybinę galią.. Užaugsite, suprasite, o kolkas žaidžiate savo pačių sukurtus žaidimus :) ..”
Neatpasakosiu tiksliai, bet kažkas panašaus, ir, mano manymu, labai pritinka tavo “atradimui” ;)
Šuo svarsto: “Šeimininkas mane myli, manimi rūpinasi, duoda maisto, suteikia pastogę. Mano šeimininkas – Dievas”.
Katinas: “Šeimininkas mane myli, manimi rūpinasi, duoda maisto, suteikia pastogę. Matyt, aš – Dievas”.
Labas rytas, Petrai :) , geras jūsų pasakojimas :) . Čia irgi labai pritinka :) .
Mano perpasakotoje istorijoje, pasirodo, gyvūnų dievų įvairovė yra religijų gausos alegorija. Neatradau tikslaus pasakojimo, kai atrasiu, parašysiu savo tinklapyje :)