Jau kokius šešis metus kas 2-3 savaites apsikerpu plikai. Kaip pasirinkau tokią šukuoseną? Visų pirma taip teko kirptis kariuomenėje. Nors grįžęs į civilinį gyvenimą bandžiau ir kitas šukuosenas, galiausiai vėl grįžau prie to paties. Tiesa, tada kirptis nuėjau į kirpyklą ir labai nusivyliau, nes už tokį paprastą darbą sumokėjau nemažai, o kirpėja vistiek paliko “gaidžių”. Būtent tuomet ir sumąsčiau, kad visai nieko būtų išmokti pačiam taip apsikirpti. Taigi persilaužiau, pramokau ir tai darau iki šiol. Taip sutaupau pinigų, be to iki šiol niekas už mane patį geriau taip nenukerpa :) Tad nusprendžiau šia patirtimi pasidalinti ir su Jumis. Čia pasistengsiu patarti, kaip išsirinkti, paruošti, prižiūrėti kirpimo mašinėlę, perlaužti baimę apsikirpti pirmąjį kartą ir kaip tai padaryti greitai ir kokybiškai.

Tiems, kurie negali apsispręsti
Mačiau žmonių, kurie apsikirpti plikai norėtų, bet nedrįsta. O kodėl? Juk kvaili stereotipai praktiškai išsisklaidė: jei vaikštai “basa” galva, tai dar nereiškia, kad tik ką grįžai iš kalėjimo, kariuomenės, esi urlaganas ar skinhead’as. Tad jei kažkur giliai kyla noras tai pabandyti, rekomenduoju tiesiog imti ir tai padaryti. Taip, ši šukuosena ne visiems gali tikti (nestandartinė galvos forma, atlėpusios ausys) ar patikti (Jums patiems, ar artimiesiems). Net jei taip nutiks, per 3 savaites plaukai vėl ataugs. Tiesa, jei pradžioje norite šią šukuoseną tik išbandyti, geriausiai kirpimą patikėti kirpėjai ar draugui (ypač jei jis jau tai yra daręs). Bus mažiau streso.

Kirpimosi trumpai privalumai ir trūkumai
Kirpimas plikai – ko gero pati praktiškiausia šukuosena. Ją galima nesunkiai išmokti pasidaryti pačiam. Tam nereikia trukdyti aplinkinių, leisti pinigų. Ši šukuosena yra labai tvarkinga: nusikirpus maždaug dvi savaites nereikia šukuotis, naudoti jokių priemonių (išskyrus šampūną). Trumpus plaukus labai paprasta išplauti, o išdžiūsta jie praktiškai momentaliai. Prie trūkumų galima paminėti nebent tai, kad ne visiems ši šukuosena atrodo priimtina. Be to, žiemą plikai galvai tikrai vėsiau, nei plaukuotai.

Kirpimo mašinėlės pirkimas, priežiūra
Žirklėmis plikai kirpti tikrai neverta. Tam reikia apsirūpinti gera plaukų kirpimo mašinėle. Iš karto siūlau net nežiūrėti į kiniškus modelius, kainuojančius iki 20 litų, o pasirinkti kokybišką daiktą (jis gali kainuoti 100 litų ir daugiau). Pats turiu nebrangią, bet gerą vokišką mašinėlę, kuri man tarnauja nuo pat pradžių. Kirpimasis plikai yra gana asmeniškas dalykas, todėl rekomenduoju turėti ir asmeninę mašinėlę, kuria nieko daugiau nekirpsite. Iš karto perspėju, kad šį įrenginį būtina nuolatos sutepti. Esu matęs žmonių, kurie galvojo, kad jų mašinėlė sugedo. O kad ji veiktų toliau, tereikėjo užtepti truputį tepalo. Jo būna komplekte, deja, mažokai. Tepalui pasibaigus galima naudoti universalujį purškiamąjį WD-40, kurį rasite praktiškai kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Aišku, mašinėlę po kiekvieno kirpimo reikėtų išvalyti nuo plaukų. Tai galima daryti šepetėliu, prapučiant, o kas kelis kirpimus rekomenduoju atsukti kirpimo peilius, išvalyti visus tarp jų susikaupusius plaukus, viską sutepti, susukti ir suderinti. Taip prižiūrimas kokybiškas daiktas turėtų tarnauti šimtą metų.

Pasiruošimas
Kirptis rekomenduoju priešais didesnį veidrodį. Šalia turėtų būti ir elektros lizdas tam, kad mašinėlės laidas neribotų judėsių kerpantis. Geriausiai kirptis virš kokio nors lengvai nuvalomo paviršiaus, pavyzdžiui laminuotos dangos, ar plytelių. Prieš kirpimą reikėtų šalia pasidėti šluotą ar siurblį, kad po to nenešioti plaukų po visą būstą. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar mašinėlė gerai veikia, uždėti ar nustatyti norimo numerio adapterį.

Kirpimasis
Kad nusikirpti teisingai, reikia braukti mašinėlę tiek į priekį (nuo galinės galvos dalies link veido), tiek atgal. Beje, jei kerpatės nuliniu numeriu (be jokių antgalių), rekomenduoju kerpant atgal braukti ir per kaklą, tuomet jo nebereikės papildomai skusti. Ypatingą dėmesį reikia skirti plotui aplink ausis, ypač viršuje jų. Čia dažniausiai lieka “gaidžiai”. Iš karto galiu pasakyti, kad vieno karto perbraukti per kiekvieną vietą neužtenka. Kiek tai reikia daryti? Tiek, kol visi galvos plaukai bus apkirpti tolygiai. Tai suprasite pagal kirpimo garsą, kuris braukiant per plaukus nebebus girdimas. Daugelis mašinėlių turi reguliuojamus kirpimo peilius. Juos reikėtų maksimaliai sustumti, kai norime kuo didesnio kirpimo efektyvumo, ir atitraukti – jei norime saugumo. Saugumo prireikia kai kerpame aplink apgamus, ar kitas jautrias vietas. Beje, jei turime asmeninę mašinėlę, ja galime skusti ir pažastis (jei aišku tai Jums nėra tabu), ar gerokai apžėlusią barzdą (tuomet likusius barzdos plaukus bus nuskusti žymiai paprasčiau). Po kirpimo mašinėlę reikėtų nuvalyti nuo plaukų ir sutepti. Jei norite, kad ką tik trumpai apkirpta galva blizgėtų ir nebūtų tokia jautri, patepkite ją kremu.

Moralas ir šiek tiek apie skutimąsį peiliukais
Kirpimąsį plikai sąmoningai taip vadinu, nes skutame plaukus tik su skutimo peiliukais. Aš asmeniškai tai esu daręs tik vieną kartą, ir tai ne pats, tad patarti nelabai ką ir galiu. Todėl jei kas turite galvos skutimosi peiliukais patirties – pasidalinkite, mielai išbandysiu. Pamenu tik tą keistą jausmą, kai visiškai pliką galvą padedi ant pagalvės. Taigi, linkiu sėkmės visiems, kurie išdrįs pirmą kartą išbandyti nusikirpti plikai, bei tiems, kurie taip kerpasi seniai, tačiau niekada nedrįso padaryti tai savarankiškai. Tikiuosi šis įrašas bus naudingas ir tiems, kurie patys kerpasi jau seniai.

Turbūt ne vienas mūsų susiduria su problema, kad atsibudus ryte pavyksta labai mažai nuveikti. Vieni spėja tik greitai apsiprausti ir įšokti į automobilį, antri – dar randa laiko normaliai išsimaudyti, pavalgyti ir dar atlikti smulkius darbus, o treti be to dar pasportuoja, paskaito, pavaikšto gamtoje ir dar ką nors naudingo nuveikia. Aš priklausau pastariesiems. Pavyzdžiui šiandien atsikėlęs ryte parašiau ir paskelbiau įrašą apie “Rock Band”, pasportavau, apsikirpau plikai, nusiskutau barzdą, išsimaudžiau, susiradau ir įsidėjau maisto į darbą, susikroviau reikiamus daiktus į kuprinę, pavalgiau pusryčius ir aštuntą valandą buvau darbe. Taigi, atėjo laikas pasidalinti patirtimi, kurią kaupiau visą gyvenimą. Šį įrašą perskaitę sužinosite, kaip atsikėlus ryte padaryti labai daug darbų ir dar liks laiko atsipalaiduoti pasivaikščiojant gamtoje, paskaityti ar nuveikti dar kažką malonaus.
Read more

Užvakar išbandžiau tai, ką seniai norėjau – “xbox” konsolės žaidimą “Rock Band”. Kas nežino kas ta konsolė ir kas čia per žaidimas tuoj paaiškinsiu. /Konsolė – tai žaidimų kompiuteris, o “Rock Band” – kompiuterinis žaidimas su priedais (instrumentais), kuriame įmituojamas grojimas roko grupėje.

Technika, instrumentai
Žaidimas pateikiamas kartu su visu komplektu instrumentų (aišku galima įsigyti ir tik žaidimą, o instrumentus pirkti atskirai). Žaidžian naudojamas mikrofonas (panašiai, kaip karaoke), gitaros, būgnai. Gitara turi penkis mytukus, kurie įmituoja tikro instrumento stygų užspaudimą ir specialų atšokantį mygtuką-jungiklį, per kurį braukiant atkartojamas tikrų stygų perbraukimas. Būgnai turi keturis atskirus padus (panašius į įprastų elektroninių būgnų) ir bosinį pedalą. Groti galima įprastomis medinėmis lazdelėmis.

Kaip tai vyksta
Pats procesas vyksta gana įdomiai. Pradžioje pasirenkame norimą roko dainą, instrumentą (galima groti ar dainuoti tik vienam, dviese, tryse ar net keturiese): vokalą (na balsas irgi savotiškas instrumentas), gitarą, bosinę gitarą arba būgnus, ir sunkumą. Lengviausiu lygiu dainą pasitreniravęs turėtų pagroti ir naujokas, o “expert” lygiu teks pavargti net ne vienus metus grojančiam profesionalui.
Viską pasirinkus veiksmas vyksta kaip koncerte: scenoje pasirodo grupė, pradeda groti. Tuo metu ekrane atsiranda gitaros grifai (tiek, kiek yra muzikantų be vokalo) su penkiomis dalimis (stygomis), kuriomis eina natos (arba garsai jei būgnais). Jas reikia laiku atkartoti prijungta gitara arba būgnais. Fone matoma kažkas panašaus į klipą, filmuotą gyvame koncerte. Vokalo neišbandėme, nes kai kas (:)) pamiršo mikrofoną namie. Tarp dainų sunkiojo roko, metalo čia praktiškai nėra, visi kūriniai populiarieji. Kita vertus tai gerai, nes dainą, kurios visiškai nežinai, groti sunku. O daugelį šiame žaidime esančių kūrinių turėtų žinoti net ir tie, kurie roko apskritai neklauso (tiesa dėl tos pačios priežasties aš daugelio nežinojau). Grupės: “Nirvana”, “Foo Fighters”, “Faith No More”, “Black Sabbath”, R.E.M ir t.t.. Kiek žinau, šiame žaidime yra apie 60 įvairių kūrinių, beje jų dar galima įsigyti ir internete, o ten peržiūrėjęs radau net savo mėgstamųjų “Cannibal Corpse” vieną kūrinį.

Išvada
“..tykiai” skaitytojai turbūt žino, kad esu šiek tiek (iš kur tas kuklumas) susijęs su muzika. Todėl man ypač buvo įdomu išbandyti ir įvertinti šią pramogą. Nors būgnai nėra tokie patogūs, kaip tikrieji, jais grojant iš tiesų galima pramokti jausti ritmą. O gitara su penkiomis natomis (juk tiek daugelyje dainų ir tereikia) pramoko išlaikyti ritmą, pajusti dainos melodiją. Pažaidęs šį žaidimą ne vienas žaidėjas persės prie tikros gitaros ar tikrų būgnų, o gal pradės dainuoti. Šią pramogą rekomenduoju atsipalaidavimui išbandyti net tikriems rokeriams ir metalistams, net jei iki šiol nuomonė apie tokius žaidimus buvo skeptiška. Ir svarbiausia – “Rock Band” pradeda per trumpą laiko tarpą bent dalinai pajusti tai, ką patiria tikri muzikantai – grojimo džiaugsmą. Man asmeniškai tai vienas geriausių jausmų: kai groji ir jauti, kad sudėtingą kūrinį atlieki praktiškai tobūlai, idealiai susiderinęs su kitais grupės nariais, o žiūrovai šaukia iš pasitenkinimo. Dabar, kai manęs koks nors ne muzikantas paklaus, ką jaučiu grodamas, pasakysiu: “pažaisk “Rock Band” ir suprasi”.

Paskaičiau vieno kolegos blogerio (nors aš ir ne blogeris (bent teigiu tokiu nesantis)) įrašą apie baseinus ir apie tai, kad visi į juos sisioja, o chlorkė, reaguodama į tai, mus nuodija. Autorius teigia, kad kas penktas baseino lankytojas yra bent kartą pasišlapinęs vandenyje. Baisu, ane? Tai labai susirūpinęs sukūriau apklausą (kairėje). Visus “..tykiai” lankytojus prašau sąžiningai balsuoti (asmeniniai balsuotojų duomenys tikrai nebus skelbiami, pažadu). Nesvarbu, ar darote tai dažnai, ar tik kartais, spauskite “Taip”, jei niekada nedarote, spauskite “Ne”.

Užužvakar buvo toks bajeris:
Važiuodamas iš darbo pastebėjau, kad už automobilio valytuvo kažkas užkišta (čia dar ne bajeris, nes kažkas užkišta būna gana dažnai). Stovėdamas sankryžoje staiga susidomėjau, kas tame popierėlyje parašyta. Deja, kelis kartus pakraipęs galvą supratau, kad neperskaitysiu, nes jis visas persuktas. Tuomet pradėjau ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Intuityviai čiupau už valytuvo įjungimo svirtelės, po to dar kartą, ir pagaliau valytuvas man jį paslaugiai padavė per atidarytą šoninį priekinį stiklą. Deja, skaityti nebenorėjau*, nes “lūžau” iš juoko dėl tokios savo išmonės.
*(beje lankstinuke nieko ypatingo – kažkokio automobilių aukciono populiariausių prekių dešimtukas su pradinėmis ir galutinėmis kainomis).

dn

Sėdžiu dabar ir galvoju. Kas juokingiau? Ugniagesys su stringais (tiksliau, kad apie jį rašoma interneto portaluose, atliekami tarnybiniai tyrimai), ar policininkas an triedžio (atsiprašau, ant riedžio)?

dn