Šian labai stebėjau vaizdą iš savo akių ir supratau, kad jis labai panašus į tą, kur žaidimuose būna, pirmojo asmens šaudyklėse. Ypač tada, kai ginklą į ranką pasiėmi ar benzopjūklą (kaip “Doom”e). Įdomu, jei galima būtų persijungti į trečiojo asmens regėjimą. Sako žmonės, kad galima. Kai miršti.
No related posts.
Turi omeny stebėjimą nedalyvaujant? Tai kad man rodos, dabar daugelis taip gyvena.. nelabai dalyvauja savo gyvenime- ir mirt nereikia, kad tai pajustum :)
Šiaip turėjau omeny tiesioginę prasme. Bet jei apie tokį stebėjimą kalbant, tai gal kaip tik problemos kyla dėl to, kad žmonės savęs iš šono nemato?
Savęs- ne, tik kitus :)
Taigi nusifilmuot galima :)
Aha, yra tokia psichoterapijos forma: žmogų savaitę filmuoja įvairiose gyvenimo situacijose.. Rezultatas kartais šokiruoja, nes visi mes, kaip ir sakai- nematom savęs iš šalies, o dėl ir galvojam truputį geriau apie save :))
Na, bet aš čia ne į temą :))
Jo, gera mintis. Reikės kada pabandyt butą kamerom išsikabint ir pafilmuot save.
Aš tik pokalbį telefonu įrašiau į diktofoną ir nustėrau paskui, klausydama savo kalbos.. :( Filmuotis kolkas nedrįstu :)
Na… pasakymas “pažiūrėt į save iš šalies” nereiškia, kad reikia žiūrėt tiesiogiai (kaip krapštai nosį, užpakalį ir pan.)
:))