Ar norėtumėte sužinoti, kiekvienas įrenginys Jūsų namuose vartoja elektros energijos? Gaila, bet gamintojai retai pateikia tokius duomenis. O juk jie tokie svarbūs, kai norime sužinoti, už ką kas mėnesį mokame apmokėdami elektros sąskaitas ir kurie daiktai yra patys “ėdriausi” elektrai.
Taigi, atsiradus daugiau laisvo laiko (atostogaujant) prisiruošiau atlikti tyrimą: išmatuoti visų pagrindinių namų įrenginių energijos suvartojimą įvairiais režimais. Detalios testo rezultatų lentelės čia nebus, tačiau pateiksiu pagrindinius tyrimo duomenis, išvadas, pastabas, į ką reikia atkreipti dėmesį naudojant tam tikrus įrenginius ir kaip neeikvoti energijos veltui bei jos sutaupyti.

Tyrimo įranga
Šiam tyrimui atlikti man prireikė:
1. multimetro, dar vadinamo “testeriu” su srovės matavimo funkcija
2. “sugadinto” elektros šakotuvo
3. kompiuteryje paruoštos lentelės tyrimo duomenims suvesti ir apdoroti.

Testavimo metodika
Tam, kad paskaičiuotume elektros suvartojimą, turime sužinoti įrenginio vartojamą galią. Tiesiogiai galios nepamatuosime, ją galime pasiskaičiuoti pagal Omo dėsnį (nesigilinsiu čia apie tai, kaip). Tam mums reikia žinoti įtampą (standartinė įtampa Lietuvoje – 220 voltų) bei įrenginio srovę. Srovė matuojama matuoklį nuosekliai prijungus prie elektros grandinės. Grubiai tai reiškia, kad matuodami srovę turime atjungti vieną įrenginio elektros kištuko laidą. Po to vieną matuoklio laidą prijungti prie atjungto laido, kitą – prie laisvo kontakto elektros lizde sienoje. Jei tai darysime tiesiogiai, liks pliki laidai, kurie gali būti pavojingi. Todėl šiam tyrimui aš perdariau seną elektros šakotuvą taip, kad prie į vieną lizdą galėčiau prijungti tiriamąjį įrenginį, prie kito – multimetrą. Tam man reikėjo atsukti šakotuvą ir šiek tiek pakaitalioti viduje esančius kontaktus. Kaip tai tiksliai padaryti, neaprašinėsiu, nes nenoriu būti atsakingas už vėliau sugadintus įrenginius, sudegintas elektros linijas, ar dar blogiau – sugadintas sveikatas. Tiesa girdėjau, kad yra pirkti specialiai tam skirtų elektros energijos suvartojimo matavimo įrenginių. Deja, pačiam dar tokio naudoti neteko (gal reikės paieškoti kur).
Kiekvienas įrenginys turi kelius darbo režimus, todėl buvo tikslinga matuoti elektros suvartojimą kiekvienu jų. Darbo režimai priklauso nuo konkretaus įrenginio, tačiau pagrindiniai yra šie: išjungtas, budėjimo režimas, įjungtas, pilnai apkrautas. Gautus duomenis įvedinėjau į lentelę, kuri automatiškai paskaičiavo įrenginio vartojamą galią konkrečiu režimu, bei elektros kainą valandai, mėnesiui, metams. Kad tyrimas būtų dar aiškesnis, į lentelę įtraukiau skaičiavimus, kiek kainuoja įrenginio suvartojama elektros energija, kai dirbama skirtingais režimais. Pavyzdžiui, kai per parą kelias valandas dirbama vienu režimu, po to kelias – kitu ir taip toliau.

Kaip suprasti tyrimo rezultatus
Visi matavimai buvo atlikti skaičiuojant, kad elektros kilovatvalandės (kWh) kaina – 33 centai. Tai reiškia, kad jei įrenginys veikdamas vartoja 1000 vatų energijos, per valandą jo sunaudota energija kainuos 33 centus. Pagal tai galime orentuotis ir skaitydami šio tyrimo rezultatus skirtingais darbo režimais. Pvz. jei turime 100 vatų lemputę, reiškia ji veikdama per valandą sunaudos 100/1000=1/10 arba 0,1 kWh. Ir tai kainuos 33 сento*0,1 kWh=3,3 cento. Deja, skaičiuojant labai mažas sroves, neužteko turėto multimetro tikslumo, todėl pateikti mažo eikvojimo duomenys yra tik apytiksliai.

Toliau pateikiu šio tyrimo rezultatus ir išvadas kiekvienam testuotam įrenginiui (pateikti kiekvieno darbo režimo galios vidurkiai, skliausteliuose – maksimumai). Po visais matavimo duomenimis pateikta mėnesio energijos kaina. Tai paskaičiuota pasirinkus visų režimų numatomą veikimo laiką per parą.

Internetinis kompiuteris “Asus Eee PC 4G Surf”

Išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas, kraunamas akumuliatorius – 2 W (2 W)
Įjungtas, budėjimas – 0 W (2 W)
Įjungtas, dirba – 11 w (13 W)
Įjungtas, kraunamas akum. – 15 W (18 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,26 Lt

Šis kompiuteris labai taupus. Budėjimo režimas taip pat eikvoja labai mažai energijos. Todėl jį naudinga naudoti kuo dažniau. Be to supratau, kad palikti maitinimo blokelį prijungtą neįjungus kompiuterio nepavojinga, nes jis visiškai neeikvoja energijos, nebent tuomet, kai įkraunamas kompiuterio akumuliatorius.

Kineskopinis televizorius

Išjungtas – 0 (0)
Budėjimas – 4 W (7 W)
Įjungtas – 42 W (44 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,69 Lt

Kineskopinis televizorius naudoja nemažai energijos. Veikdamas – kaip vidutinės galios kaitrinė lemputė. Tyrimas taip pat parodė, kad išjungti televizoriaus pulteliu neužtenka. Jis vistiek eikvoja energiją. Todėl išeinant ilgesniam laikui naudinga išjungti televizorių paspaudus mygtuką jo priekyje.

DVD leistuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 2 W (2 W)
Žiūrimas filmas – 2 W (4 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,11 Lt

Deja, mano testuoto DVD leistuvo nepavyko visiškai išjungti. Tačiau matavimai parodė, kad ir budėjimo režimu įrenginys praktiškai neeikvoja energijos. Tiesa, kažkiek jos vis dėl to naudoja, nes šviesos diodas ant įrenginio visuomet šviečia. Džiugu, kad DVD leistuvas tikrai nepasirodė “ėdrus” elektrai.

Asmeninis kompiuteris
(AMD Athlon 64 X2 2,6 GHz, 2GB RAM, 250GB HDD, GeForce 8600 GT, be monitoriaus)

Visiškai išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas – 9 W (11 W)
Budėjimas – 9 W (11 W)
Įjungtas, nieko neveikiama – 86 W (95 W)
Įjungtas, žiūrimas filmas – 99 W (99 W)
Įjungtas, žaidžiamas žaidimas – 154 W (196 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,34 Lt

Asmeninio kompiuterio tyrimas buvo ko gero pats įdomiausias. Visų pirma negalvokime, kad kai išjungiame kompiuterį, jis nebeeikvoja energijos. Jis ir toliau ją eikvoja, beje visai nemažai: panašiai tiek, kiek reikia veikiančiam “Asus Eee PC”. Todėl išeidami kur nors ar eidami miegoti geriau išjunkime kompiuterį mygtuku, esančiu jo gale, ant maitinimo bloko. Tolimesni tyrimai taip pat nenudžiugino. Kompiuteris tiek nieko neveikdamas, tiek dirbdamas eikvoja daug energijos. Paleidus daug resursų reikalaujantį kompiuterinį žaidimą energijos suvartojimas pašoko net iki 200 vatų. Taigi, žaisti taip pat ne taip jau pigu. Kita vertus, maloniai nudžiugino testuotame kompiuteryje veikiantis budėjimo režimas: jis beveik visiškai išjungia kompiuterį. Tuo metu jam reikia tiek pat energijos, kiek ir iš tiesų išjungus kompiuterį. Tuo tarpu “pažadinti” jį ir vėl dirbti galima per kelias sekundes (tam reikia spustelėti kompiuterio įjungimo mygtuką). Deja, seniau atlikti stalinių kompiuterių testai parodė, kad ne visi staliniai modeliai turi tokius efektyvius budėjimo režimus.

Kineskopinis monitorius

Išjungtas – 4 W (7 W)
Budėjimas (išjungtas kompiuteris) – 7 W (9 W)
Veikia (tamsus režimas) – 66 W (75 W)
Veikia (šviesus režimas) – 73 W (77 W)
Energijos kaina per mėnesį – 7,83 Lt

Šį kartą testavau ne LCD, o senuką kineskopinį 19 colių ekraną. O jis iš tiesų “ėdrus”. Bjauriausia, kad išjungti jo visiškai nepavyks. Tai galima padaryti tik fiziškai atjungus maitinimą. Mygtukas priekyje tik šiek tiek sumažina dideles budėjimo išlaidas. Testuotas monitorius turi du darbo režimus darbui (tamsusis) ir filmams žiūrėti, žaidimams žaisti (šviesusis). Normalu, kad antrasis eikvoja daugiausiai energijos.

Lazerinis spausdintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Budėjimas 13 W (15 W)
Kaitinimas 594 W (616 W)
Spausdinimas 594 W (616 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,61 Lt

Lazerinis spausdintuvas – labai “ėdrus” daiktas. Todėl su juo reikėtų elgtis labai atsargiai. Netikėkime aklai budėjimo režimo duomenimis, nes įjungtas spausdintuvas nuolatos pakaitina spausdinimo būgną, o tai reikalauja tiek pat energijos, kaip ir spausdinant. Patarimas naudojant lazerinį spausdintuvą labai paprastas: atsispausdinkime ką reikia ir tuoj pat jį išjunkime. Jau nekalbu apie tai, kad daugelis spausdintuvų tiek spausdindami tiek budėdami į aplinką išskiria įvairias žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas (apie tai kitąkart).

Maršrutizatorius

Įjungtas – 2 W (2 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,54 Lt

Matuodamas šį įrenginį šiek tiek nerimavau. Juk maršrutizatorius turi būti įjungtas nuolatos. Neprijunginėsi juk jo kas kartą įjungęs stalinį ar nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau tyrimas nuramino – darbo režimu maršrutizatorius sunaudoja labai nedaug energijos. Ir bent jau man nepavyko pastebėti suvartojimo pokyčių esant skirtingam tinklo apkrovimui. Tiesa, testavimo metu prie jo buvo prijungtas vienas stalinis (LAN) ir vienas nešiojamas (WLAN) kompiuteris. Galbūt situacija pasikeistų prijungus daugiau įrenginių.

Lygintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1782 W (1804 W)
Energijos kaina per mėnesį – 9,11 Lt

Lygintuvas? O kodėl gi ne? Ne visi jį dažnai naudojame, bet pasidomėti verta. Paprastai lygintuvas turi du režimus: išjungtas ir įjungtas. Įjungtas jis būna tuomet, kai kaista, išjungtas – kai kaitinimas baigiasi. Kaitinimo trukmė priklauso nuo kaitinimo elemento galios ir nustatytos programos (grubiai – temperatūros). Taigi, lyginti taip pat yra labai brangu. Krizės metu apskritai geriau vaikščioti susiglamžius. Visi supras.

Elektrinis virdulys

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1320 W (1320 W)
Energijos kaina per mėnesį – 4,05 Lt

Virdulys maksimalia galia veikia tol, kol šildo vandenį. Kai baigia, išsijungia ir nieko nebeeikvoja. Kuo daugiau įpilta vandens – tuo ilgesnis kaitinimo procesas. Pamąstykime apie tai naudodami elektrinį virdulį ir pasistenkime įsipilti vandens tiksliai tiek, kiek tuo metu naudosime.

Nedidelis šaldytuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Budėjimas (atidarytos durelės) – 7 W (7 W)
Šaldymas 183 W (187 W)
Šaldymas (atidarytos durelės) – 191W (194 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,24 Lt

Testuotas šaldytuvas nedidelis, bet ir nenaujas. Taigi, ir energijos jis netaupo. Darbo režimai persijungia gana paprastai: šaldytuvas šaldo tol, kol pasiekia nustytą vidinę temperatūrą ir nustoja šaldyti (tuo metu visiškai nenaudoja energijos). Po kurio laiko procesas kartojasi. Atkreipkime dėmesį, kad energijos suvartojimas gerokai pakyla atidarius šaldytuvo dureles, tai yra įjungus jame esantį apšvietimą. Be to, tuo metu iš jo išleidžiame šaltį, todėl šaldytuvas turės ilgiau šaldyti kol pasieks reikiamą vidinę temperatūrą, todėl sueikvos daugiau energijos. Todėl norint sutaupyti šaldytuvo dureles geriau atidarinėti kuo rečiau, o atidarius kuo greičiau uždaryti. Beje, taip galima ir an maisto ir lieknėjimo programų sutaupyti.

Elektrinė orkaitė

Išjungta – 0 (0)
Bendras kaitinimas – 1738 W (1738 W)
Viršutinis kaitinimas – 748 W (748 W)
Apatinis kaitinimas – 1054 W (1054 W)
Energijos kaina per mėnesį – 8,89 Lt

Tyriamoji orkaitė turi du kaitinimo elementus – viršuje ir apačioje. Juos galima įjungti kiekvieną atskirai arba abu kartu (tuomet reguliuojama ir temperatūra). Reguliujant bendrojo kaitinimo temperatūrą, suvartojama tiek pat energijos, tačiau ji naudojama ilgiau (iki tol, kad bus pasiekta reikiama temperatūra ir kaitinimas atsijungs). Taupant galima naudoti tik apatinį arba viršutinį kaitinimo elementą. Pvz. kepant sumuštinius galima juos įdėti kuo arčiau orkaitės viršaus ir įjungti tik viršutinį kaitinimą.

Skalbyklė

Išjungta – 2 W (13 W)
Įjungta, pilamas vanduo – 110 W (220 W)
Sukimas su kaitinimu – 1870 W (2090 W)
Sustojimas su kaitinimu – 1650 W(1650 W)
Sukimas be kaitinimo – 330 W (387 W)
Sustojimas be kaitinimo – 9 W (11 W)
Skalavimas – 110 W (330 W)
Gręžimas (800 aps. per min.) – 198 W (273 W)

Įdomus daiktas ta skalbyklė. Tyrimą atlikau skalbiant greituoju režimu 30 laipsnių temperatūroje ir gręžiant 800 apsukų per minutę greičiu. Visas darbas vyko vonioje apsikarsčius laidais ir stebint gražujį vaizdą per skalbyklės “iliuminatorių”. Deja, tas pilnai skalbyklės veikimo nepadėjo perprasti. Joje daug įvairių darbo režimų, kartais keli jie veikia vienu metu, todėl juos išties sunku išmatuoti. Testuota skalbyklė įjungta į elektros tinklą, bet nieko neveikdama taip pat eikvoja energiją. O daugiausiai galios jai reikia tuomet, kai įjungtas kaitinimo elementas. Kiek laiko ir kiek kartų jis bus įjungtas priklauso nuo skalbimo režimo ir nustatytos temperatūros. Aišku, kuo mažesnė temperatūra – tuo taupesnis skalbimas. Beje gręžimas, kai visa skalbyklė baisiai vibruoja, nenaudoja tiek daug energijos, kiek gali pasirodyti iš pradžių.

Tyrimo rezultatai, išvados, patarimai
Šis tyrimas leido daug sužinoti ir pasidaryti naudingų išvadų, kurios sumažintų energijos vartojimą. Jei purtomės nuo žodžio ekologija – velniop ją! Taupykime elektrą tam, kad išdurtume išpampusius monopolininkus “Skirtomuosius tinklus”. Tuo pačiu sutaupysime pinigų, kuriuos galima panaudoti tikrai naudingiau, nei energijos deginimas veltui.
Rezultatai parodė, kad daugiausiai energijos naudoja įrenginiai, turintys kaitinimo elementus: lygintuvai, elektrinės orkaitės, skalbyklės, jau nekalbu apie elektrinius šildytuvus. Beje, jį turi net lazerinis spausdintuvas. Naudokime juos labai atsargiai. Dulkių siurblys taip pat eikvoja daug energijos, tačiau jo nematavau, nes gamintojai ir taip pateikia naudojamą galią, kuri paprastai siekia 2000 vatų. Be to visą dieną juk siurblio nepaliksime įjungto: ir mes ir kaimynai (jei tokie yra) išprotės. Džiugu, kad pavyzdžiui šaldytuvas nėra toks jau labai “ėdrus”: energijos jis naudoja panašiai, kaip ir netaupus asmeninis kompiuteris. Beje apie stalinį kompiuterį: nepalikime jo likimo valiai visai dienai. Arba ne: palikime jį ir nesistebėkime, kodėl energijos suvartojame tiek daug. Beje rekomenduoju vietoje stalinių kompiuterių kuo daugiau naudoti “noutbukus” ar “netbukus”, nes jie pritaikyti kuo ilgiau dirbti iš akumuliatoriaus, todėl yra labai taupūs. Jei vis dar turime televizorių, kurio beveik nežiūrime, nepalikime jo veikti budėjimo režimu (kai neišjungtas mygtukas priekyje): taip jis irgi eikvoja energiją. Tačiau laidinio ir belaidžio ryšio maršrutizatorių galime drąsiai palikti visam laikui (kol “nenulūš” arba nereiks jo perstatyti į kitą vietą) – per mėnesį jis sueikvos vos pusę lito, o naudos atneš išties nemažai.
Pagrindinis šio tyrimo patarimas paprastas – nepalikime elektros prietaisų be priežiūros. Net jei juos tariamai išjungėme, jie vis tiek grobia elektros energiją. Todėl patariu naudoti specialius šakotuvus su išjungimo mygtuku. Tuomet visus į jį sujungtus įrenginius, pavyzdžiui, kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, kolonėles galėsime visiškai atjungti vienu to mygtuko paspaudimu. Aišku, kompiuterį prieš tai vistiek reikia išjungti programiniu būdu (start, shut down ir tr. t.t.), nes sutaupytus pinigus kitaip gali tekti išleisti kompiuterio taisymui.

Kiek už ką mes mokame kas mėnesį?
Atsakymas paprastas peržiūrėjus šio tyrimo rezultatus. Atkreipkime dėmesį, kad tai yra mėnesiniai energijos suvartojimai mano nustatyti pagal tai, kiek valandų per dieną kiekvienas įrenginys yra naudojamas (grubus valandų skaičius nurodytas skliausteliuose). Pvz. aš televizorių įsijungiu tris valandas per parą ir tai tik filmą per DVD leistuvą pažiūrėt, o kitas gal kiaurą parą žiūri. Tuomet energijos kaina jau kita.

“Asus Eee PC 4G Surf” – 1,26 Lt (10 val.)
Kineskopinis televizorius – 1,69 Lt (3 val.)
DVD leistuvas – 0,11 Lt (4 val.)
Asmeninis kompiuteris – 11,34 Lt (10 val.)
Kineskopinis monitorius – 7,83 Lt (10 val.)
Lazerinis spausdintuvas – 0,61 Lt (0,1 val.)
Maršrutizatorius – 0,54 Lt (24 val.)
Lygintuvas – 9,11 Lt (0,5 val.)
Elektrinis virdulys – 4,05 Lt (0,3 val.)
Nedidelis šaldytuvas – 11,24 Lt (neišjungiu, nebijokit)
Elektrinė orkaitė – 8,89 Lt (0,5 val.)
Skalbyklė – velnias žino

Taigi, mano atveju reikėtų labiausiai susirūpinti stalinio kompiuterio ir monitoriaus naudojimu. Nemažai energijos “lupa” ir lygintuvas, elektrinis virdulys ir orkaitė. Bet negi nevalgysi? Labiausiai esu ramus dėl taupaus DVD leistuvo, maršrutizatoriaus ir mažylio “Eee PC”.

Pastabos Jei kas nors pastebėjote klaidų mano matavimų ar skaičiavimo metodikoje ar rezultatuose, praneškite. Taip pat praneškite, jei norite gauti išsamesnių šio tyrimo duomenų, ar sužinoti, kaip pasimatuoti energijos suvartojimą patiems (tačiau už pasekmės kaip jau minėjau tuomet neatsakau). Informuoju, kad nuotraukose nebūtinai pateikti konkretūs tyriamieji įrenginiai.