Apie automobilio vairavimą svajojau nuo pat vaikystės. Tačiau pasisuko taip, kad mokytis vairuoti uždelsiau net dešimt metų. Mėgstu kartingo sportą, kuo tikroviškesnius lenktynių simuliatorius kompiuteriu, bet vairuotojo pažymėjimo taip ir neturėjau. Ir štai vieną rytą sugalvojau, apsisprendžiau ir tą pačią dieną užsiregistravau į vairuotojų kursus. Šiandien, po kelių mėnesių mokslų pagaliau gavau ir vairuotojo pažymėjimą. Taigi trumpai noriu pasidalinti įspūdžiais.

Kaip man sekėsi
Viskas prasidėjo nuo teorijos pamokų vairavimo mokykloje. Kai visas kursas baigėsi, buvo vadinamasis mokyklinis teorijos egzaminas, kurį išlaikiau šimtu procentų. Tuo pat metu vyko ir praktinio vairavimo pamokos. Kai jas baigiau, nusprendžiau eiti laikyti teorinį egzaminą “Regitroje” ir dėl viso pikto užsisakiau dar 8 papildomas vairavimo pamokas. Teorinį egzaminą išlaikiau iš karto, 97 procentų. Baigęs papildomas vairavimo pamokas, ėjau laikyti praktinio vairavimo egzamino “Regitroje”. Deja, iš pirmo karto jis nepavyko. Susimoviau ten, kur visiškai nesitikėjau – parkuodamasis aikštelėje. Po šios nesėkmės užsisakiau dar 6 valandas papildomų pamokų ir vėl užsiregistravau egzaminui “Regitroje”. Šį kartą – sėkmingai. Taigi, nuo 2009 02 23 turiu B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Kiek tai man kainavo
Gal nuskambės kvailai, tačiau kaina man buvo vienas paskutinių dalykų. Svarbu buvo išmokti vairuoti. Tačiau kam aktualu, pateikiu pilną viso mokymosi kainos ataskaitą iki pažymėjimo gavimo:

Bazinis vairavimo kursas mokykloje “Draiveris” (teorija ir 20 val. vairavimo) – 1000 Lt
Teorinis vairavimo egzaminas „Regitroje“ – 35 Lt
8 papildomos akademinės valandos (4 pamokos) – 280 Lt
praktinio vairavimo egzamino bandymas „Regitroje“ – 107 Lt
6 papildomos akademinės valandos (3 pamokos, su nuolaida) – 180 Lt
Išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas „Regitroje“ – 82,5 Lt
Vairuotojo pažymėjimo išdavimo mokestis – 49 Lt
Viso: 1733,5 Lt

Informacija planuojantiems mokytis vairuoti:
Kad galėtume laikyti egzaminus “Regitroje”, turime būti baigę mokymo kursą privačioje vairavimo mokykloje. Į jį įeina kažkiek valandų teorijos ir 20 akademinių valandų vairavimo (realiai – 15 valandų). Tiesa, jei turime vidurinį išsilavinimą, mokytis galime ir individualiai, o išmokę eiti tiesiai į egzaminus. Viską pramokę, VĮ “Regitra” turime juos išlaikyti du – teorijos ir praktikos. Teorijos egzaminas laikomas kompiuteriu, sprendžiamas testas. Teste yra 30 klausimų (kiekvienas klausimas gali turėti kelis atsakymus), iš kurių reikia atsakyti mažiausiai į 24 (80 procentų). Tik išlaikę teorinį egzaminą, galime laikyti ir praktinį. Praktinis egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmas – aikštelėje, kurioje atliekami išsibėgėjimo ir stabdymo, važiavimas į nuokalnę po sustojimo, apsisukimo riboto pločio vietoje, parkavimosi pratimai. Antroji dalis – mieste, kai kartu su egzaminuotoju važiuojame mieste. Egzaminuotojas sako, kurioje vietoje turime pasukti, apsisukti, ar atlikti kitus manevrus ir vertina mūsų klaidas. Klaidos skirtomos į kritines ir ne kritines. Jei gauname kritinę klaidą, pavyzdžiui, kertame ištisinę liniją, egzaminas stabdomas ir skelbiamas neišlaikytu. Nekritinės klaidos – smulkios, jų gali būti daugiausiai aštuonios. Tai gali būti posūkio neparodymas, kai jį reikia rodyti, ir pan. Trys kartus pakartota nekritinė klaida tampa kritine. Pvz. jei posūkį manevruodami neteisingai parodysime tris kartus, egzaminas bus neišlaikytas. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo baisoka, tačiau pramokus vairuoti daugelį veiksmų atliekame automatiškai, todėl tų klaidų nebūna tiek daug (aišku, čia individualu). Jei išlaikyti egzamino nepavyksta (o tai visai normalu, vien jau dėl jaudulio), nerekomenduoju iš karto registruotis kitam. Geriau išanalizuoti savo klaidas, užsakyti papildomų važiavimų mokykloje. Jei tai teorijos egzaminas – daugiau pasimokyti spręsti testus. Tuo labiau, kad pagal dabartines taisykles po trijų neišlaikytų egzaminų mokinys grąžinamas į mokyklą kartoti pusę kurso. Jei tai teorija, sumokame pusę teorinės dalies mokesčio ir kartojame pusę kurso. Jei tai neišlaikytas praktinis egzaminas – turime atvažinėti pusę, šiuo atveju 10 akademinių valandų pamokų. Išlaikę egzaminus gauname laikinąjį vairuotojo pažymėjimą ir turime važinėti su vadinamuoju “žaliuoju lapu” (ribojimo ženklu-lipduku ant automobilio). Po dviejų metų jis keičiamas į nuolatos galiojantį prieš tai išklausius vadinamąjį vairuotojų tobūlinimo kursą, kurį, kaip suprantu, dar neaišku, kas organizuos.

Padėkos:

Visų pirma labai dėkoju vairavimo mokyklai “Draiveris”, kurioje mokiausi. Ačiū už suteiktas sąlygas efektyviai mokytis teorijos ir už tvarkingą mokymosi automobilį. Ypač dėkoju teorijos mokytojui Egidijui, kurio dėka išmokau kelių eismo taisykles ir vairavimo mokytojui Gintarui už tai, kad išmokė vairuoti. Taip pat dėkoju VĮ “Regitra” darbuotojams: teorinio egzamino prižiūrėtojams, pirmojo praktinio egzamino egzaminuotojui už nuoširdumą. Tai žmogus, kuris pats stengėsi sumažinti mano egzamino jaudulį, tačiau jo vistiek neišlaikiau dėl realios savo klaidos, todėl tikrai neturiu jokių priekaištų. Bei paskutinio praktinio egzamino egzaminuotojui, kuris man priminė griežtą pagyvenusį mokytoją, tačiau vistiek aiškiai išdėstęs visas mano klaidas paskelbė mano egzaminą išlaikytu. Galiausiai ačiū VĮ “Regitra” darbuotojoms, kurios suorganizavo mano pirmąjį vairuotojo pažymėjimą per tris darbo dienas.

Nuotrauka - ne kadras iš filmo. Joje - šio filmo režisierius ir pagrindinė herojė.

Paskutinėmis dienomis peržiūrėjau nemažai filmų, tačiau šio tiesiog negaliu neaprašyti. “Changeling” režisuotas paties Clint Eastwood, pagrindinį vaidmenį atlieka Angelina Jolie. Tai, mano nuomone, labai stiprus filmas.

Trumpai apie siužetą:
1928 metai, Los Andželas. Vieniša motina Cristine Collins gyvena su savo sūnumi Walteriu. Vieną dieną jai netikėtai tenka išvykti ir sūnų palikti vieną. Deja, grįžusi savo sūnaus namie neberanda ir apklausinėjusi kaimynus iš karto kreipiasi į policiją. Gerokai uždelsdama policija po paros paskelbia paiešką ir maždaug po dviejų savaičių randa, kaip jie teigia, motinos sūnų. Deja, nuvykusi Cristine pamato, kad rastas ne jos sūnus. Tai buvo laikotarpis, kai policijos įvaizdis buvo labai kritęs, tad faktas, kad ji surado dingusį vaiką, būtų labai naudingas. Todėl policijos viršininkas įkalba Cristine suvaidinti prieš čia pat laukiančią žiniasklaidą, kad tai jos vaikas. Tačiau motina nori surasti savo tikrąjį sūnų ir prašo policijos tęsti paieškas. O čia ir prasideda visas istorijos absurdas, kurio ir nebepasakosiu.

Baisiausia, kad ši istorija yra reali. Perspėju, kad filmas daug kam gali pasirodyti labai emociškai įtemptas. Ypač tiems, kas turi vaikų ar supranta, ką reiškia juos turėti. Jis man priminė tokias gyvenimo situacijas, kai jautiesi teisus, bet nieko negali padaryti (pavyzdžiui, laikotarpį kariuomenėje). Be to, ši istorija parodo, kokia policija gali būti korumpuota, žiauri ir savanaudė. Kad “angelais sargais” tikrai nereikia aklai pasitikėti (beje, tai mano gyvenime taip pat ne kartą pasitvirtino).

Šiandien viename puslapyje radau gerą reklamą:

Labai toks naudingas pasiūlymas manau.

Šį kartą labai trumpai. Džiugu, kad aš su savo idėjomis esu ne vienas. Įdomiausia, kad “giminiškas” mintis radau viename Delfio, kurį paskaitau nebent netyčia, įraše. Nors Mamontovas ir “užkniso juodai”, palaikau šį jo poelgį. Beje jis kažkiek primena Jurgos Šeduikytės protestą. Tiesa, jis buvo prieš Vilniaus valdžią, o ne šou verslą.

Kelis kartus praėjęs “Tomb Raider Underworld” kurį laiką nieko nežaidžiau, nes tiesiog neradau ko. Ieškojau kažko tokio, kur vėl galima būtų tyrinėti naujas vietoves ir grožėtis vaizdais. Kai daugiau paskaičiau apie naująjį “Mirror’s Edge”, supratau – šį žaidimą tikrai žaisiu. Tai ko gero pirmasis žaidimas, kuriame panaudotos vadinamojo “parkūro” idėjos. Ir štai, pagaliau gamintoja išleido versiją, skirtą asmeniniam kompiuteriui. Nieko nelaukęs gavau ją, įsidiegiau ir vakar baigiau žaisti, todėl noriu pasidalinti įspūdžiais:

Istorija
Šiame žaidime valdome merginą vardu Faith. Ji – “Bėgančiųjų” judėjimo, kuris nukreiptas prieš mieste įsisiautėjusią valdžią, narė. Miesto valdžia tam, kad galėtų viską valdyti, visiškai apribojo gyventojų teises, komunikacijas. “Bėgantieji”, naudodamiesi namų stogais, ventiliacijomis, vamzdžiais ir viskuo kitu, kas pasitaiko kelyje, perneša slaptas žinutes tarp judėjimo narių. Visą kitą sužinosime žaisdami.

Grafika

Žaidime panaudotas naujas “Unreal Engine 3″ grafikos variklis. Tai daug ką pasako ir tikrai nenuvylia. Grafika, mano nuomone, tiesiog pasakiška. Praktiškai visuomet ji labai šviesi, spalvinga, bėgant, šokant, matome įvairiausius gana tikroviškus efektus. Be to, žaidimas gali veikti su “Nvidia Physx” technologija, kuri atsakinga už fizikinius skaičiavimus. Ją įjungę, žaidime matysime dar daugiau judėsio, įvairiausių efektų. Pavyzdžiui, vėliavos, pakabintos ant pastatų, plėvėsuos labai tikroviškai, stiklai suduš į tūkstančius miniatiūrinių dalių, kurių kiekviena gana tikroviškai išsimėtys aplinkoje ir taip toliau.

Muzika, garsai
Muzika – stiprioji žaidimo dalis. Beje, kartu su grafika, ji kartais net primena senąjį gerąjį “Unreal” žaidimą. Na nėra čia ką pasakoti, tai tiesiog reikia išgristi.
Patys žaidimo garsai man pasirodė pakankamai tikroviški, neįkyrus. Kažkokių revoliucijų čia nepastebėjau, bet viskas puiku.

Judėjimas

Šio žaidimo judėjimo idėja dalinai revoliucinė, judėsių čia labai daug. Faith gali šokinėti per labai ilgas bedugnes, nuo didelių aukščių, bėgti per sienas, slįsti, laipioti per vamzdžius, skersinius. Nors judėjimo sistema iš esmės naujoviška, man ji dalinai priminė tą pačią “Tomb Raider” seriją. Aišku, “Mirror’s Edge” naujoviškesnis, veiksmas vyksta visiškai kitokioje aplinkoje. Be to, vaizdas čia matomas iš pirmojo asmens. O realumo gerokai prideda tai, kad žvalgydamiesi matome savo rankas, kojas. Tai ne naujovė, tačiau kiek aš mačiau, atlikta ko gero tikroviškiausiai.

Kovos

Na taip, veiksmo žaidimuose vis dar neišvengiame kovų. Tačiau čia jos kitokios. Faith neturi jokio ginklo. Priešus ji gali tiesiog nukenksminti rankomis, kojomis, atimti ginklą ar tiesiog nuo jų pabėgti. Beje, atėmus pistoletą ar automatą pasijuntame kaip standartinėje šaudyklėje. Tik šoviniai pasibaigia labai greitai. Jei vėl norime šaudyti, tenka vėl ieškoti ginklo. Be to, su juo ilgai vaikščioti nenaudinga, nes tuomet Faith gerokai lėtesnė, negali atlikti daugelio judėsių.

Vietovės

Turbūt 90 procentų žaidimo vyksta ant dangoraižių stogų arba bėgant pačiuose dangoraižiuose. Na tiesa vaizdas šiek tiek skiriasi priklausomai nuo paros laiko. Tačiau tenka pabėgioti ir ant žemės, palandžioti įvairiais tuneliais, ventiliacijos angomis ir lifto šachtomis. O turbūt labiausiai sudomino lygis metro, kai bėgti nuo persekiotojų tenka užšokus ant traukinio stogo. Taigi nors žaidimo aplinka visuomet gana panaši, žaisdami vis pamatome kažką naujo.

Išvados
Žaisdamas šį žaidimą pasijutau labai gerai, nes didelis žaidimo tempas tiesiog atitiko mane. Jis gerokai didesnis, nei “Tomb Raider”. Nors sudėtingų galvosūkių čia nerasime, kartais sustoti ir gerokai pagalvoti, kaip užlipti į kokią vietą, tenka. Žaidžiau tik pagrindinę žaidimo liniją, reikės pabandyti ir papildomas. Be to, žaidimą galima pereiti visiškai nenaudojant ginklų, renkant slaptus daiktus (vėlgi panašumas su “Tomb Raider”). Taigi, veikti dar yra ką. Žaidimo trūkumas, mano nuomone, galėtų būti nebent gana didelis lygių monotoniškumas. Na ir vėlgi. Šis žaidimas galėtų būti įdomus ir be smurto.

Vis dar naudojuosi visuomeniniu transportu Vilniaus mieste ir jau metus turiu elektroniinį bilietą kurį kas mėnesį pildau spaudos kioske. Ir štai šio mėnesio pradžioje pagaliau nusprendžiau jį papildyti internetu. Deja, labai nusivyliau – už pildymą internetu sumokėjau papildomus 3 litus (neskaitant banko mokesčių). Man toks mokestis atrodo visiškai nelogiškas. Kadangi SĮ “Susisiekimo paslaugos” turiu ir daugiau klausimų, juos tiesiog surašiau ir jiems išsiunčiau. Pakankamai operatyviai, per tris darbo dienas, gavau atsakymus. Klausimus, atsakymus ir mano komentarus ir išvadas pateikiu žemiau:

1. Kodėl mokesčius už viešąjį transportą nusprendėte didinti būtent
tokiu Lietuvai sunkiu laikotarpiu? Be to, kodėl tie mokesčiai buvo
pakelti taip drąstiškai (apie 70 proc.)? Ar nebijote, kad po tokių
žingsnių Vilniaus viešasis transportas bus dar nepatrauklesniu ir
paskatins dar daugiau žmonių persėsti į nuosavus automobilius, kas
galutinai užkimš Vilniaus gatves?

Blogėjant ekonominei padėčiai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama pagerinti visų sostinės vežėjų finansinę padėtį, priėmė sprendimą nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pakelti miesto autobusų ir troleibusų bilietų kainas, nes 2008 metais pajamos iš keleivių dengė vos 36 % visų viešojo transporto išlaidų, likusią dalį – 64 % finansavo savivaldybė, tuo tarpu daugumoje ES miestų savivaldybės kompensuoja iki 50 % pervežimo kaštų.

Palyginimui, mūsų kaimynių sostinėse bilietų kainos jau seniai siekia tik dabar Vilniuje įsigaliojusias. Taline, jau nuo 2005 m. vienkartinis (1 valandos) bilietas kainavo 3,3 Lt, o nuo 2008 sausio apie 4 Lt. Rygoje nuo 2008 sausio vienkartinio bilieto kaina 2 Lt. (PVM tarifas Latvijoje 10%).

Mano komentaras:
Deja, atsakymai nieko gero nerodo. Panašu ekonominė krizė gerokai “užsmaugė” ir “Susisiekimo paslaugas”. Kaip matome, jie kaltina vyriausybės sprendimus. Jų pateiktas faktas, kad iki 64 procentų šios įstaigos išlaidų dengia valstybė, iš tiesų nieko gero nesako. Keista, o aš galvojau, kad “Susisiekimo paslaugos” iš tiesų turi iš ko papildomai užsidirbti: iš reklamos, transporte įmontuotų ekranų, kitų papildomų paslaugų. Deja, “Susisiekimo paslaugos”, kaip ir daugelis darbdavių, didelę dalį savo problemų užmeta ant žemiausios grandies: paprasto žmogaus, kliento. Čia, mano nuomonė, “Susisiekimo paslaugos” pati sau kasa duobę. Jau dabar paskaičiavę matome, kad automobiliu daugeliu atveju važiuoti pigiau. Taigi neišvengsime to, kad vis daugiau vilniečių persės į asmeninį transportą ir taip tik dar labiau didins “Susisiekimo paslaugų” problemas ir transporto kamščius mieste. Kita vertus, paskutiniu metu stebėjome, kad “Susisiekimo paslaugos” aktyviai atnaujina transporto parką, diegia įvairias naujoves. Gal pernelyg didelės investicijos ir privedė šią įmonę prie tokios situacijos?

2. Paaiškinkite, kodėl Vilniaus visuomeniniame transporte vis dar
taikoma jėgos politika kontrolės metu? Ar nemanote, kad kovoti su
“zuikiais” galima taikesniais būdais? Jei taip, tai kokias? Kaip
manote, ar esama kontolės sistema negadina viešojo transporto
įvaizdžio tiek Vilniečių, tiek miesto svečių akyse?

Atliekant keleivių kontrolę yra taikomi tik LR įstatymų nustatyta tvarka keleivių kontrolės būdai. Nėra gauta skundų ar blogų atsiliepimų iš keleivių, sumokėjusių už kelionę, dėl kontrolierių elgesio. Viešuoju transportu važiuojantys „zuikiai“ labai dažnai nepripažįsta savo kaltės ir sukelia konfliktą.

Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių kontrolieriai nuolat yra apmokomi, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose bendraujant su keleiviais, kaip išvengti bereikalingų konfliktinių situacijų.

Mano komentaras:
Gražus atsakymas. Taip gaunasi, kad jei niekam nesiskundžiam, tai viskas gerai. Taigi, mielieji piliečiai – skųskimės. Juk mažai kam patinka kontrolierių terorizmas, vykdomas viešajame transporte. Mano nuomone, tai yra paprasčiausias žmogaus teisių pažeidimas. Ir jis vykdomas tik todėl, kad mes patys leidžiamės. Manau, kontrolieriai tiesiog neturi teisės mūsų liesti, sulaikyti, žeminti. Kreipkimės į teismus dėl tokios žalos atlyginimo, netylėkime, jei matome, kad kito žmogaus teisės yra pažeidžiamos. Juk tai visiškai nepriimtina. Įsivaizduokime, kad važiuodami nevalstybiniu maršrutiniu mikroautobusu gaunate baudą už tai, kad iškart nesusimokėjote. Arba kad privačios įmonės skolininkus, nesumokėjusius laiku už reklamą, galėtume sulaikyti, pritaikyti jiems baudas ir panašiai. Tai neįmanoma, nes nevalstybines įmones veikia rinkos dėsniai, kas neleidžia taip elgtis su klientais. Deja, visuomeninis transportas yra daugiau mažiau monopolija, be to už nugaros turi visą valstybės aparatą, todėl tai sau ir leidžia.

3. Paaiškinkite, kodėl papildant elektroninį bilietą internetu, prie
kainos pridedamas 3 litų mokestis? Suprantu, kad pardavimo internetu
sistemą sukurti kainavo, bet spaudos kioske dirbanti žmogus, manau,
kainuoja daugiau. Tuo tarpu “Vilniaus spaudos” pelno dalis perkant
spaudos įtraukiama į bilieto kainą, o perkant internetu verčiamas
susimokėti perkantysis. Ar taip tik neatbaidysite internetu perkančius
klientus?

Elektroninio bilieto kortelės pildymas internetu (kaip ir dauguma internetinių paslaugų) yra papildoma paslauga, už kurią yra taikomas aptarnavimo mokestis (mokesčio dydis priklauso nuo bilieto rūšies). Elektroninio bilieto kortelė yra papildoma iš karto – tą patį momentą kai baigiate pildymo procesą.

Daugiau informacijos apie elektroninio bilieto papildymą internete www.transportobilietas.lt

Mano komentaras:
Visų pirma kiek paveluotai noriu pasveikinti “Susisiekimo paslaugas” už elektroninio bilieto įvedimą. Nors kol kas iš jo nėra daug naudos, manau ateityje jos bus vis daugia ir daugiau. Labai nudžiugau, kad radau galimybę susimokėti už šio bilieto papildymą internetu (tikrai nemėgstu stovėti eilėse prie kioskų). Galimybę susimokėti už bilietą be aptarnavimo mokesčio atradau tik išsiuntęs šiuos klausimus. Taigi, kaip jie rašo, aptarnavimo mokesčio galima ir nemokėti, tam tiesiog reikia prisiregistruoti www.transportobilietas.lt svetainėje. Kaip pats išbandžiau, pildymas vyksta greitai, o papildomos paslaugos tikrai patogios. Taigi, vienintelis nepatogumas čia tame, kad reikia registruotis. Daugiau priekaištų kaip ir neturiu.

Išvados:
Patys persėdę iš visuomeninio transporto į nuosavus automobilius, nieko neišspręsime. Turime turėti kokybišką visuomeninį visuomeninį transportą, kuriuo naudosis jei ne mes, tai mūsų vaikai, tėvai, draugai ir kiti asmenys, kurie patys negali ar tiesiog nenori vairuoti. Todėl SĮ “Susisiekimo paslaugos” nuoširdžiai linkiu sėkmės sprendžiant šias ir kitas problemas.

Esu gimęs birželio antrą dieną, kitaip tariant šešto mėnesio antrą dieną. O šiandien yra antro mėnesio šešta diena. Taigi, šiandien yra mano atvirkščias gimtadienis.
Yra tokių, kurie sako, kad tai – nesąmonė. Bet aš nesiginčyju ir nepykstu. Juk žinau: jie taip sako, nes patys tokio neturi.

Ar norėtumėte sužinoti, kiekvienas įrenginys Jūsų namuose vartoja elektros energijos? Gaila, bet gamintojai retai pateikia tokius duomenis. O juk jie tokie svarbūs, kai norime sužinoti, už ką kas mėnesį mokame apmokėdami elektros sąskaitas ir kurie daiktai yra patys “ėdriausi” elektrai.
Taigi, atsiradus daugiau laisvo laiko (atostogaujant) prisiruošiau atlikti tyrimą: išmatuoti visų pagrindinių namų įrenginių energijos suvartojimą įvairiais režimais. Detalios testo rezultatų lentelės čia nebus, tačiau pateiksiu pagrindinius tyrimo duomenis, išvadas, pastabas, į ką reikia atkreipti dėmesį naudojant tam tikrus įrenginius ir kaip neeikvoti energijos veltui bei jos sutaupyti.

Tyrimo įranga
Šiam tyrimui atlikti man prireikė:
1. multimetro, dar vadinamo “testeriu” su srovės matavimo funkcija
2. “sugadinto” elektros šakotuvo
3. kompiuteryje paruoštos lentelės tyrimo duomenims suvesti ir apdoroti.

Testavimo metodika
Tam, kad paskaičiuotume elektros suvartojimą, turime sužinoti įrenginio vartojamą galią. Tiesiogiai galios nepamatuosime, ją galime pasiskaičiuoti pagal Omo dėsnį (nesigilinsiu čia apie tai, kaip). Tam mums reikia žinoti įtampą (standartinė įtampa Lietuvoje – 220 voltų) bei įrenginio srovę. Srovė matuojama matuoklį nuosekliai prijungus prie elektros grandinės. Grubiai tai reiškia, kad matuodami srovę turime atjungti vieną įrenginio elektros kištuko laidą. Po to vieną matuoklio laidą prijungti prie atjungto laido, kitą – prie laisvo kontakto elektros lizde sienoje. Jei tai darysime tiesiogiai, liks pliki laidai, kurie gali būti pavojingi. Todėl šiam tyrimui aš perdariau seną elektros šakotuvą taip, kad prie į vieną lizdą galėčiau prijungti tiriamąjį įrenginį, prie kito – multimetrą. Tam man reikėjo atsukti šakotuvą ir šiek tiek pakaitalioti viduje esančius kontaktus. Kaip tai tiksliai padaryti, neaprašinėsiu, nes nenoriu būti atsakingas už vėliau sugadintus įrenginius, sudegintas elektros linijas, ar dar blogiau – sugadintas sveikatas. Tiesa girdėjau, kad yra pirkti specialiai tam skirtų elektros energijos suvartojimo matavimo įrenginių. Deja, pačiam dar tokio naudoti neteko (gal reikės paieškoti kur).
Kiekvienas įrenginys turi kelius darbo režimus, todėl buvo tikslinga matuoti elektros suvartojimą kiekvienu jų. Darbo režimai priklauso nuo konkretaus įrenginio, tačiau pagrindiniai yra šie: išjungtas, budėjimo režimas, įjungtas, pilnai apkrautas. Gautus duomenis įvedinėjau į lentelę, kuri automatiškai paskaičiavo įrenginio vartojamą galią konkrečiu režimu, bei elektros kainą valandai, mėnesiui, metams. Kad tyrimas būtų dar aiškesnis, į lentelę įtraukiau skaičiavimus, kiek kainuoja įrenginio suvartojama elektros energija, kai dirbama skirtingais režimais. Pavyzdžiui, kai per parą kelias valandas dirbama vienu režimu, po to kelias – kitu ir taip toliau.

Kaip suprasti tyrimo rezultatus
Visi matavimai buvo atlikti skaičiuojant, kad elektros kilovatvalandės (kWh) kaina – 33 centai. Tai reiškia, kad jei įrenginys veikdamas vartoja 1000 vatų energijos, per valandą jo sunaudota energija kainuos 33 centus. Pagal tai galime orentuotis ir skaitydami šio tyrimo rezultatus skirtingais darbo režimais. Pvz. jei turime 100 vatų lemputę, reiškia ji veikdama per valandą sunaudos 100/1000=1/10 arba 0,1 kWh. Ir tai kainuos 33 сento*0,1 kWh=3,3 cento. Deja, skaičiuojant labai mažas sroves, neužteko turėto multimetro tikslumo, todėl pateikti mažo eikvojimo duomenys yra tik apytiksliai.

Toliau pateikiu šio tyrimo rezultatus ir išvadas kiekvienam testuotam įrenginiui (pateikti kiekvieno darbo režimo galios vidurkiai, skliausteliuose – maksimumai). Po visais matavimo duomenimis pateikta mėnesio energijos kaina. Tai paskaičiuota pasirinkus visų režimų numatomą veikimo laiką per parą.

Internetinis kompiuteris “Asus Eee PC 4G Surf”

Išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas, kraunamas akumuliatorius – 2 W (2 W)
Įjungtas, budėjimas – 0 W (2 W)
Įjungtas, dirba – 11 w (13 W)
Įjungtas, kraunamas akum. – 15 W (18 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,26 Lt

Šis kompiuteris labai taupus. Budėjimo režimas taip pat eikvoja labai mažai energijos. Todėl jį naudinga naudoti kuo dažniau. Be to supratau, kad palikti maitinimo blokelį prijungtą neįjungus kompiuterio nepavojinga, nes jis visiškai neeikvoja energijos, nebent tuomet, kai įkraunamas kompiuterio akumuliatorius.

Kineskopinis televizorius

Išjungtas – 0 (0)
Budėjimas – 4 W (7 W)
Įjungtas – 42 W (44 W)
Energijos kaina per mėnesį – 1,69 Lt

Kineskopinis televizorius naudoja nemažai energijos. Veikdamas – kaip vidutinės galios kaitrinė lemputė. Tyrimas taip pat parodė, kad išjungti televizoriaus pulteliu neužtenka. Jis vistiek eikvoja energiją. Todėl išeinant ilgesniam laikui naudinga išjungti televizorių paspaudus mygtuką jo priekyje.

DVD leistuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 2 W (2 W)
Žiūrimas filmas – 2 W (4 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,11 Lt

Deja, mano testuoto DVD leistuvo nepavyko visiškai išjungti. Tačiau matavimai parodė, kad ir budėjimo režimu įrenginys praktiškai neeikvoja energijos. Tiesa, kažkiek jos vis dėl to naudoja, nes šviesos diodas ant įrenginio visuomet šviečia. Džiugu, kad DVD leistuvas tikrai nepasirodė “ėdrus” elektrai.

Asmeninis kompiuteris
(AMD Athlon 64 X2 2,6 GHz, 2GB RAM, 250GB HDD, GeForce 8600 GT, be monitoriaus)

Visiškai išjungtas – 0 W (0 W)
Išjungtas – 9 W (11 W)
Budėjimas – 9 W (11 W)
Įjungtas, nieko neveikiama – 86 W (95 W)
Įjungtas, žiūrimas filmas – 99 W (99 W)
Įjungtas, žaidžiamas žaidimas – 154 W (196 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,34 Lt

Asmeninio kompiuterio tyrimas buvo ko gero pats įdomiausias. Visų pirma negalvokime, kad kai išjungiame kompiuterį, jis nebeeikvoja energijos. Jis ir toliau ją eikvoja, beje visai nemažai: panašiai tiek, kiek reikia veikiančiam “Asus Eee PC”. Todėl išeidami kur nors ar eidami miegoti geriau išjunkime kompiuterį mygtuku, esančiu jo gale, ant maitinimo bloko. Tolimesni tyrimai taip pat nenudžiugino. Kompiuteris tiek nieko neveikdamas, tiek dirbdamas eikvoja daug energijos. Paleidus daug resursų reikalaujantį kompiuterinį žaidimą energijos suvartojimas pašoko net iki 200 vatų. Taigi, žaisti taip pat ne taip jau pigu. Kita vertus, maloniai nudžiugino testuotame kompiuteryje veikiantis budėjimo režimas: jis beveik visiškai išjungia kompiuterį. Tuo metu jam reikia tiek pat energijos, kiek ir iš tiesų išjungus kompiuterį. Tuo tarpu “pažadinti” jį ir vėl dirbti galima per kelias sekundes (tam reikia spustelėti kompiuterio įjungimo mygtuką). Deja, seniau atlikti stalinių kompiuterių testai parodė, kad ne visi staliniai modeliai turi tokius efektyvius budėjimo režimus.

Kineskopinis monitorius

Išjungtas – 4 W (7 W)
Budėjimas (išjungtas kompiuteris) – 7 W (9 W)
Veikia (tamsus režimas) – 66 W (75 W)
Veikia (šviesus režimas) – 73 W (77 W)
Energijos kaina per mėnesį – 7,83 Lt

Šį kartą testavau ne LCD, o senuką kineskopinį 19 colių ekraną. O jis iš tiesų “ėdrus”. Bjauriausia, kad išjungti jo visiškai nepavyks. Tai galima padaryti tik fiziškai atjungus maitinimą. Mygtukas priekyje tik šiek tiek sumažina dideles budėjimo išlaidas. Testuotas monitorius turi du darbo režimus darbui (tamsusis) ir filmams žiūrėti, žaidimams žaisti (šviesusis). Normalu, kad antrasis eikvoja daugiausiai energijos.

Lazerinis spausdintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Budėjimas 13 W (15 W)
Kaitinimas 594 W (616 W)
Spausdinimas 594 W (616 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,61 Lt

Lazerinis spausdintuvas – labai “ėdrus” daiktas. Todėl su juo reikėtų elgtis labai atsargiai. Netikėkime aklai budėjimo režimo duomenimis, nes įjungtas spausdintuvas nuolatos pakaitina spausdinimo būgną, o tai reikalauja tiek pat energijos, kaip ir spausdinant. Patarimas naudojant lazerinį spausdintuvą labai paprastas: atsispausdinkime ką reikia ir tuoj pat jį išjunkime. Jau nekalbu apie tai, kad daugelis spausdintuvų tiek spausdindami tiek budėdami į aplinką išskiria įvairias žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas (apie tai kitąkart).

Maršrutizatorius

Įjungtas – 2 W (2 W)
Energijos kaina per mėnesį – 0,54 Lt

Matuodamas šį įrenginį šiek tiek nerimavau. Juk maršrutizatorius turi būti įjungtas nuolatos. Neprijunginėsi juk jo kas kartą įjungęs stalinį ar nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau tyrimas nuramino – darbo režimu maršrutizatorius sunaudoja labai nedaug energijos. Ir bent jau man nepavyko pastebėti suvartojimo pokyčių esant skirtingam tinklo apkrovimui. Tiesa, testavimo metu prie jo buvo prijungtas vienas stalinis (LAN) ir vienas nešiojamas (WLAN) kompiuteris. Galbūt situacija pasikeistų prijungus daugiau įrenginių.

Lygintuvas

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1782 W (1804 W)
Energijos kaina per mėnesį – 9,11 Lt

Lygintuvas? O kodėl gi ne? Ne visi jį dažnai naudojame, bet pasidomėti verta. Paprastai lygintuvas turi du režimus: išjungtas ir įjungtas. Įjungtas jis būna tuomet, kai kaista, išjungtas – kai kaitinimas baigiasi. Kaitinimo trukmė priklauso nuo kaitinimo elemento galios ir nustatytos programos (grubiai – temperatūros). Taigi, lyginti taip pat yra labai brangu. Krizės metu apskritai geriau vaikščioti susiglamžius. Visi supras.

Elektrinis virdulys

Išjungtas – 0 W (0 W)
Įjungtas – 1320 W (1320 W)
Energijos kaina per mėnesį – 4,05 Lt

Virdulys maksimalia galia veikia tol, kol šildo vandenį. Kai baigia, išsijungia ir nieko nebeeikvoja. Kuo daugiau įpilta vandens – tuo ilgesnis kaitinimo procesas. Pamąstykime apie tai naudodami elektrinį virdulį ir pasistenkime įsipilti vandens tiksliai tiek, kiek tuo metu naudosime.

Nedidelis šaldytuvas

Budėjimas – 0 W (0 W)
Budėjimas (atidarytos durelės) – 7 W (7 W)
Šaldymas 183 W (187 W)
Šaldymas (atidarytos durelės) – 191W (194 W)
Energijos kaina per mėnesį – 11,24 Lt

Testuotas šaldytuvas nedidelis, bet ir nenaujas. Taigi, ir energijos jis netaupo. Darbo režimai persijungia gana paprastai: šaldytuvas šaldo tol, kol pasiekia nustytą vidinę temperatūrą ir nustoja šaldyti (tuo metu visiškai nenaudoja energijos). Po kurio laiko procesas kartojasi. Atkreipkime dėmesį, kad energijos suvartojimas gerokai pakyla atidarius šaldytuvo dureles, tai yra įjungus jame esantį apšvietimą. Be to, tuo metu iš jo išleidžiame šaltį, todėl šaldytuvas turės ilgiau šaldyti kol pasieks reikiamą vidinę temperatūrą, todėl sueikvos daugiau energijos. Todėl norint sutaupyti šaldytuvo dureles geriau atidarinėti kuo rečiau, o atidarius kuo greičiau uždaryti. Beje, taip galima ir an maisto ir lieknėjimo programų sutaupyti.

Elektrinė orkaitė

Išjungta – 0 (0)
Bendras kaitinimas – 1738 W (1738 W)
Viršutinis kaitinimas – 748 W (748 W)
Apatinis kaitinimas – 1054 W (1054 W)
Energijos kaina per mėnesį – 8,89 Lt

Tyriamoji orkaitė turi du kaitinimo elementus – viršuje ir apačioje. Juos galima įjungti kiekvieną atskirai arba abu kartu (tuomet reguliuojama ir temperatūra). Reguliujant bendrojo kaitinimo temperatūrą, suvartojama tiek pat energijos, tačiau ji naudojama ilgiau (iki tol, kad bus pasiekta reikiama temperatūra ir kaitinimas atsijungs). Taupant galima naudoti tik apatinį arba viršutinį kaitinimo elementą. Pvz. kepant sumuštinius galima juos įdėti kuo arčiau orkaitės viršaus ir įjungti tik viršutinį kaitinimą.

Skalbyklė

Išjungta – 2 W (13 W)
Įjungta, pilamas vanduo – 110 W (220 W)
Sukimas su kaitinimu – 1870 W (2090 W)
Sustojimas su kaitinimu – 1650 W(1650 W)
Sukimas be kaitinimo – 330 W (387 W)
Sustojimas be kaitinimo – 9 W (11 W)
Skalavimas – 110 W (330 W)
Gręžimas (800 aps. per min.) – 198 W (273 W)

Įdomus daiktas ta skalbyklė. Tyrimą atlikau skalbiant greituoju režimu 30 laipsnių temperatūroje ir gręžiant 800 apsukų per minutę greičiu. Visas darbas vyko vonioje apsikarsčius laidais ir stebint gražujį vaizdą per skalbyklės “iliuminatorių”. Deja, tas pilnai skalbyklės veikimo nepadėjo perprasti. Joje daug įvairių darbo režimų, kartais keli jie veikia vienu metu, todėl juos išties sunku išmatuoti. Testuota skalbyklė įjungta į elektros tinklą, bet nieko neveikdama taip pat eikvoja energiją. O daugiausiai galios jai reikia tuomet, kai įjungtas kaitinimo elementas. Kiek laiko ir kiek kartų jis bus įjungtas priklauso nuo skalbimo režimo ir nustatytos temperatūros. Aišku, kuo mažesnė temperatūra – tuo taupesnis skalbimas. Beje gręžimas, kai visa skalbyklė baisiai vibruoja, nenaudoja tiek daug energijos, kiek gali pasirodyti iš pradžių.

Tyrimo rezultatai, išvados, patarimai
Šis tyrimas leido daug sužinoti ir pasidaryti naudingų išvadų, kurios sumažintų energijos vartojimą. Jei purtomės nuo žodžio ekologija – velniop ją! Taupykime elektrą tam, kad išdurtume išpampusius monopolininkus “Skirtomuosius tinklus”. Tuo pačiu sutaupysime pinigų, kuriuos galima panaudoti tikrai naudingiau, nei energijos deginimas veltui.
Rezultatai parodė, kad daugiausiai energijos naudoja įrenginiai, turintys kaitinimo elementus: lygintuvai, elektrinės orkaitės, skalbyklės, jau nekalbu apie elektrinius šildytuvus. Beje, jį turi net lazerinis spausdintuvas. Naudokime juos labai atsargiai. Dulkių siurblys taip pat eikvoja daug energijos, tačiau jo nematavau, nes gamintojai ir taip pateikia naudojamą galią, kuri paprastai siekia 2000 vatų. Be to visą dieną juk siurblio nepaliksime įjungto: ir mes ir kaimynai (jei tokie yra) išprotės. Džiugu, kad pavyzdžiui šaldytuvas nėra toks jau labai “ėdrus”: energijos jis naudoja panašiai, kaip ir netaupus asmeninis kompiuteris. Beje apie stalinį kompiuterį: nepalikime jo likimo valiai visai dienai. Arba ne: palikime jį ir nesistebėkime, kodėl energijos suvartojame tiek daug. Beje rekomenduoju vietoje stalinių kompiuterių kuo daugiau naudoti “noutbukus” ar “netbukus”, nes jie pritaikyti kuo ilgiau dirbti iš akumuliatoriaus, todėl yra labai taupūs. Jei vis dar turime televizorių, kurio beveik nežiūrime, nepalikime jo veikti budėjimo režimu (kai neišjungtas mygtukas priekyje): taip jis irgi eikvoja energiją. Tačiau laidinio ir belaidžio ryšio maršrutizatorių galime drąsiai palikti visam laikui (kol “nenulūš” arba nereiks jo perstatyti į kitą vietą) – per mėnesį jis sueikvos vos pusę lito, o naudos atneš išties nemažai.
Pagrindinis šio tyrimo patarimas paprastas – nepalikime elektros prietaisų be priežiūros. Net jei juos tariamai išjungėme, jie vis tiek grobia elektros energiją. Todėl patariu naudoti specialius šakotuvus su išjungimo mygtuku. Tuomet visus į jį sujungtus įrenginius, pavyzdžiui, kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, kolonėles galėsime visiškai atjungti vienu to mygtuko paspaudimu. Aišku, kompiuterį prieš tai vistiek reikia išjungti programiniu būdu (start, shut down ir tr. t.t.), nes sutaupytus pinigus kitaip gali tekti išleisti kompiuterio taisymui.

Kiek už ką mes mokame kas mėnesį?
Atsakymas paprastas peržiūrėjus šio tyrimo rezultatus. Atkreipkime dėmesį, kad tai yra mėnesiniai energijos suvartojimai mano nustatyti pagal tai, kiek valandų per dieną kiekvienas įrenginys yra naudojamas (grubus valandų skaičius nurodytas skliausteliuose). Pvz. aš televizorių įsijungiu tris valandas per parą ir tai tik filmą per DVD leistuvą pažiūrėt, o kitas gal kiaurą parą žiūri. Tuomet energijos kaina jau kita.

“Asus Eee PC 4G Surf” – 1,26 Lt (10 val.)
Kineskopinis televizorius – 1,69 Lt (3 val.)
DVD leistuvas – 0,11 Lt (4 val.)
Asmeninis kompiuteris – 11,34 Lt (10 val.)
Kineskopinis monitorius – 7,83 Lt (10 val.)
Lazerinis spausdintuvas – 0,61 Lt (0,1 val.)
Maršrutizatorius – 0,54 Lt (24 val.)
Lygintuvas – 9,11 Lt (0,5 val.)
Elektrinis virdulys – 4,05 Lt (0,3 val.)
Nedidelis šaldytuvas – 11,24 Lt (neišjungiu, nebijokit)
Elektrinė orkaitė – 8,89 Lt (0,5 val.)
Skalbyklė – velnias žino

Taigi, mano atveju reikėtų labiausiai susirūpinti stalinio kompiuterio ir monitoriaus naudojimu. Nemažai energijos “lupa” ir lygintuvas, elektrinis virdulys ir orkaitė. Bet negi nevalgysi? Labiausiai esu ramus dėl taupaus DVD leistuvo, maršrutizatoriaus ir mažylio “Eee PC”.

Pastabos Jei kas nors pastebėjote klaidų mano matavimų ar skaičiavimo metodikoje ar rezultatuose, praneškite. Taip pat praneškite, jei norite gauti išsamesnių šio tyrimo duomenų, ar sužinoti, kaip pasimatuoti energijos suvartojimą patiems (tačiau už pasekmės kaip jau minėjau tuomet neatsakau). Informuoju, kad nuotraukose nebūtinai pateikti konkretūs tyriamieji įrenginiai.