Nemėgstu “seilėtis” įrašuose, bet tiesiog negaliu neparašyti apie dainą, kurią paskutiniu metu klausant maloniai nubėga šiurpas per nugarą. Ar žinote tą jausmą?
Nors seku Foje ir Andriaus Mamontovo kūrybą, niekada nebuvau pernelyg didelis šios muzikos gerbėjas. O čia visai netikėtai pradėjau klausytis gerokai pamiršto 1990 metų albumo “Žodžiai į tylą”. Jį klausiau dar būdamas vaikas iš plokštelės, todėl nenuostabu, kad dabant klausant užlieja labai malonus nostalgijos jausmas. Tačiau norėčiau išskirti šio albumo dainą “Mes Visi”. Muzika joje labai paprasta, bet viskas įgrota teisingai, akcentai aiškūs. Tačiau svarbiausia – žodžiai. Rodos, kad jie tiesiog idealiai tiksliai sutampa su manuoju širdies ritmu. Net keista, kad daina sukurta net prieš 20 metų. Man rodos, kad ji tiesiog idealiai tinka ir šiuolaikiniam žmogui. Pamiršusiems ją, labai rekomenduoju paklausyti dar kartą. Aišku, susikaupus ir labai aiškiai klausant kiekvieno žodžio. Deja, pačios dainos čia įdėti negaliu. Jei norėsite, manau tiek ją, tiek patį albumą susirasite patys: kas savo didelėje MP3 kolekcijoje, kas senojoje kasetėje, o kažkas gal net ir apdulkėjusioje plokštelėje…