Šiame įrašė paskelbsiu savo požiūrį į apie materialias vertybes. Gal kam jis pasirodys kvailas, banalus, o gal kas ir kaip tik susimąstys. Neturiu tikslo pakeisti pasaulio, ar išdalinti viso savo turto. Tiesiog galbūt šis požiūris kam taip pat pasirodys priimtinas.
Ar mums reikalingos materialios vertybės? Taip, jos palengvina gyvenimą, jį paįvairina. Tačiau, mano nuomone, jomis nereiktų įsijausti ir tuo labiau laikyti gyvenimo tikslu. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje. Pavyzdžiui, kas yra gražu? Jei tai rūbas, ar aksesuaras, malonu, kai jis gražus. Kita vertus, jei su juo žmogus nesijaučia patogiai (kitaip sakant aukoja save dėl grožio), tuomet tai jau ne gražu, o kvaila. Kitas pavyzdys. Pavyzdžiui, tai kažkokia nedidelė daili vazelė sekcijoje. Jei į ją malonu žiūrėti, ji jauki, tuomet ir nauda aiški. Tačiau jei nervuojamės kaskart nuo jos valydami dulkes, ar pastatėme ją ten, kur ji trukdo praeiti, tai jau kvaila.
Yra dar viena daiktų rūšis. Tai praktiški, naudingi, gražūs daiktai, kurių deja mes jau ilgą laiką nebenaudojame. Vėlgi jie tampa visiškai beprasmiški ir sukelia tik rūpesčių: tokioms gėrybėms reikia skirti vietos, jas tvarkyti. Turiu įdomų pasiūlymą, ką su jomis daryti. Jei negalime prisiversti tokių daiktų atsikratyti, tiesiog paskolinkime ar atiduokime juos tiems, kas tikrai naudos. Už šią idėją esu dėkingas savo draugui Lavonui. Jis visada mane nustebindavo: “reikia gitaros – imk, naudokis, vistiek jos nebenaudoju”. Ir taip su daug kuo. O tai juk labai gera mintis. Kam kaupti daiktus, kurių nenaudoji. Juk galima juos tiesiog perleisti (neparduoti, nepakeisti) kam nors kitam. Gal kas nors kitas mums irgi perleis tai, ko mums reikia. Be to, ir jausmas kažkam duoti juk toks malonus (gal aišku ir ne kiekvienam). Kvepia socializmu? Bet idėja juk tokia graži. Taip elgdamiesi, visi visko turėtume daugmaž tiek, kiek mums realiai reikia (nei daugiau nei mažiau), visi drąsiai dalintusi, be to niekas neturėtų prasmės pūstis dėl to, kad turi kažko daugiau. Juk tai taip tuščia.
O manantiems, kad visko kaupimas yra gėris, siūlau klausimą pamąstymui. Įsivaizduokite, kad galite gauti bet ką nemokamai, bet tik su ta sąlygą, kad tai tikrai aktyviai naudosite. Ar taip jau daug tu “gėrybių” reikės?
No related posts.
Vienintelis dalykas, kuriam jaučiu silpnybę ir mėgstu kaupti tai yra knygos. Mėgstu turėti savo. Nega to, gana snobiškai, visos mano knygos yra kietais viršeliais. Na bet skolinu irgi mielai, tiems kas nori.
Pilnai pritariu siai idejai. :) Nes ir pats jau pradedu pastebet, kad kai kurie mano sukaupti daiktai ima kliudyti.
Beje, nenoriu nieko reklamuoti, bet egzistuoja is dalies panasios paskirties puslapis mainyk.lt. Ten zmones ne parduoda, o tiesiog keiciasi nereikalingus daiktus i reikalingus. Tipo tokia pati ideja del nekaupimo.
Šaunuolis, DNR:) Ne tik pritariu, bet taip pat skatinu dažniau visus apskritai MĄSTYTI, nes nemąstantys žmonės tampa lengvai valdomi, o jei dar baimės įvaryti (krizė, krizė..)- biorobotas paruoštas naudojimui..
Taip, VISI daiktai reikalauja vienokio ar kitokio tarnavimo jiems. Todėl visiškai sutinku- reikia labai pamąstyti, ar labai norėsime tai daryti nuolat..
Ir be abejo, dalinkimės.. jei matome, kad žmogui to tikrai reikia.. Iš tiesų, nuostabus jausmas- dovanoti žmogui reikalingą jam daiktą..
O dabar išties viskas apsivertė- ne daiktai mums tarnauja, o mes jiems.. graudu, bet pataisoma- mąstykim.. Daugelis gi daiktų dabar tikrai yra namuose tik tam, kad dulkes nuo jų valytume.
Nebijokime to žodžio “socializmas”- tai socialinis teisingumas iš esmės. Na, o ta santvarka, kurioje prieš tai gyvenome, socializmu nepavadinsi- kažkas tarp ideologinio šovinizmo ir vergovės..
Puikios mintys, gerai nuteikė- ačiū:)
gal atsirastų kokia mergaitė, kuri norėtų meilužiais apsikeisti, nes man manasis jau nusibodo:-)