Jei prieš kelis mėnesius apie pasaulinę krizę kalbėdavo tik vienas kitas, šiandien jos padarinius jaučiame kiekvienas: planai pasikelti atlyginimus atsidėjo neribotam laikui, kol kas belieka džiaugtis, jei apskritai turime darbą, didesnių paskolų bankuose gauti jau praktiškai nebeįmanoma, kainos parduotuvėse gerokai padidėjo ir ko gero dar didės. Prie viso to “gėrio” prisideda ir valstybė: planuojamas lengvatinio 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio spaudai nuėmimas (sudėjus su krizė spauda dabar dėl to išgyvens sunkiausius metus), planuojamas autorinių atlyginimų panaikinimas dirbantiems (tai sąžininga darbuotojų atžvilgiu, tačiau šoką leidykloms padidins dvigubai), pajamų mokesčio didinimas, staigus apie 70 proc. važiavimo Vilniaus viešuoju transportu pabrangimas (“labai laiku”, turint omenyje globalujį atšilimą bei krizę: skatinkime vairuoti kuo daugiau žmonių, kad užteržtų orą ir užkimštų miestų gatves galutinai). Paskutinius tris dalykus paminėjau dėl to, kad apie juos kol kas mažai kur rašoma ir kalbama, be to visa tai susiję ir su manim.
Kadangi neigiamų nuomonių, straipsnių apie krizę šiuo metu apstu, pasistengsiu į visą šią situaciją pažvelgti teigiamai. Pradžiai tiesiog siūlau perskaityti porą straipsnių, kurių autorių mintims labai pritariu, po to pateiksiu ir savo išvadas krizės klausimu:
Pirma nuomonė: dienraščio “Klaipėda” žurnalistės Dovilės Jablonskaitės straipsnyje “Ačiū Dievui – krizė”. Čia autorė kalbina lektorių Tomą Girdzijauską apie krizės priežastis, jos neišvengiamus įveikimo būdus ir teigiamą požiūrį į visą tai.
Antra nuomonė: savaitraščio “Atgimimas” žurnalistės straipsnyje “Naujas kapitalizmas – žaliu veidu”, tai pat perspausdintame puslapyje www.ekoblogas.lt. Tai genealios mintys apie įdingą kapitalistinę ekonomiką, darančią didelę žalą mus supančiai aplinkai. Krizė, autorės nuomone, tai ženklas, kad dabar santvarką laikas keisti į kažką naujo, tinkančio šiems laikams ir “draugiškesnio” gamtai.
Pabaigai, publikuoju ir savo mintis apie teigiamą krizės įtaką mūsų tolimesniam gyvenimui:
Sustosime tik vartoti
Jau dabar galime pastebėti gerokai sumažėjusį vartojimo lygį. Žmonės neperka to, kas nebūtina, nesimaitina vien viešojo maitinimo įstaigose, atsisako įvairių nebūtinų pramogų. Nebevalgydami restoranuose, nepramogaudami, žmonės grįžta namo, į savo šeimas, be to išmoksta šviežią maistą pasigaminti patys, taip labiau rūpindamiesi savo sveikata. Kartu dingsta nereikalingi apsipirkinėjimai, mažėja vadinamoji masinė vartojimo kultūra. Dėl to mažėja konfliktų tose pačiose šeimose. Visi po truputį mokosi ne leisti pinigus, o taupyti. O juk būtent taip sukuriame naudą ir sau ir savo vaikams.
Išmoksime džiaugtis tuo, ką turime
Ta pati vartojimo kultūra prieš visas krizes buvo jau gerokai susukusi mums galvą. Išmokome aklai siekti kuo daugiau materialinių dalykų nepaisant to, ar mums to reikia iš tiesų, ar ne. Tas vadinamąsias vertybes pripratome kaupti be saiko, nebemokėdami džiaugtis tuo, ką jau turime. Krizė privertė susimąsti, pamatyti, kad ne tiek daug mums visko ir reikia. Kad tai, ką jau turime, taip pat yra didelė vertybė. Pradėjome vertinti ne tik materialius dalykus, bet ir kitus, kaip santykius, šeimą, darbą, kurį dirbame ir taip toliau. Kitaip sakant, pradėjome jausti saiką, o tai dar viena labai naudinga pamoka ateičiai.
Dideli smūgiai gali duoti didelius teigiamus pokyčius
Žiauru, tačiau būtent dideli smūgiai gyvenime išmoko labai daug naudingo, suteikia atsparumo, subrandina mus kaip smenybes, siekančias autentiškumo, žinanančias, ko patys norime iš gyvenimo. Jau kurį laiką įpratome gyventi nuolatiniame augime, o ši krizė išmokys reaguoti kitokioje, stresinėje situacijoje. Daugelis išsivaduos iš vadinamos saugumo zonos ir pradės siekti savo didžiųjų tikslų. Juk krizė – geriausias metas viską permąstyti ir pagaliau ryžtis daryti tai, ką seniai norėjosi, bet nebuvo laiko, pinigų, ar galiausiai noro.
Vengsime gyventi į skolą
Prieš metus ir daugiau buvome tiesiog skatinami bankų, prekybės centrų imti, vartoti prekes, paslaugas, būstus į skolą. Žmonės net nesusimąstydavo, kad sutikdami taip elgtis, jie pusei ar visam gyvenimui pasirašydavo sutikimą dirbti kažkam kitam, o ne sau. Dabar daugelis, paėmę paskolas, dėl to turi labai didelių problemų. Tikiu kad po krizės pagaliau atsikratysime ydingo įpročio nuolatinio gyvenimo į skolą. Linkiu žmonėms suprasti, kas yra aktyvai, kaip jais naudotis ir po truputį susikurti gerovę ne tik sau, bet ir savo vaikams, o ne pačioje gyvenimo pradžioje įšokti į milžiniškas skolas iki gyvos galvos.
Nebeteks uždarbio tie, kas uždirbdavo iš nieko
Žmonės visais laikais nemėgo spekuliantų, maklerių, kurie uždirbdavo pinigus nesukurdami jokios naudos. Tačiau visai neseniai viskas pasikeitė: spekuliantus įpratome vadinti verslininkais ir gerėtis jų pasiekimais (nekalbu apie verslininkus, kurie iš tiesų sukuria naudą ir produktą), o iš bandos jausmo valdomų naivuolių uždirbančiais makleriais tiesiog žavimės, leisdami jiems dar labiau “keltis” prieš kitus. Spekuliantai, kurie gyveno tik iš perpardavinėjimo ir mulkinimo, dabar išgyvena blogiausius laikus, o makleriai iš vis lieka be darbo. Manau, tai yra sąžininga. Gerai, kai uždirba tas, kas iš tiesų dirba, sukuria realią naudą kitiems. Be to, Lietuvoje dar visai neseniai turėjome kitą problemą: būsto ir statybų. Profesinę mokyklą arba net jos nebaigęs statybininkas uždirbdavo kelis kartus daugiau, nei visą gyvenimą besimokantis mokytojas, gydytojas ar kitos aukšto išsilavinimo reikalaujančios specialybės atstovas. Tuo pat metu verslininkai džiaugėsi milžiniška statybų verslo investicijų graža. Net ir prasti šios srities darbininkai leisdavo sau girtauti darbe, daryti broką, o statybų bendrovės už pirmąjį jaunų šeimų būstą prašydavo nežmoniškų sumų ir priversdavo pirkti net nepastatytus, prastos kokybės būstus. Pagaliau šis statybų bumas baigėsi, nekilnojamojo turto burbulas vis dėl to sprogo. Nesakau, kad yra gerai, kad sustojo tūkstančiai statybų, kad darbą prarado tūkstančiai darbuotojų. Tikiuosi, kad geri, sąžiningi šios srities darbuotojai ir toliau uždirbs pagal savo gabumus ir nebus priversti bėgti į užsienį. Tačiau taip pat tikiuosi, kad krizė ir statybų bumo pabaiga sureguliuos nekilnojamojo turto kainas rinkoje. Ir šią tiesiog būtiną geros kokybės prekę daugelis galės įsigyti už protingą kainą.
Išmoksime vertinti gamtą
Apie globalinį atšilimą, ekologijos problemas kalbame jau seniai. Deja, net ir tokie dideli veiksmai, kaip pavojingų medžiagų atmosferoje sumažinimas, duoda nepakankamai rezultatų. Jei norime išgelbėti aplinką, kurioje gyvename, sprendimus turime priimti tuojau pat. Tol, kol galvosime tik apie save, to padaryti tikrai nepavyks. Manau, krizė čia taip pat gali pasitarnauti. Taupydami, galime paspartinti alternatyvaus kuro naudojimą transporte, o brangstant šildymui ir elektros kainoms surasti galimybių naudoti energiją iš atsinaujančių šaltinių (vėjo, vandens, giluminės šilumos, saulės ir taip toliau). Juk gyvendami ekologiškai ne tik sutaupysime, bet ir patys geriau jausimės.
No related posts.
Pilnai sutinku, kad sitas sustojimas (nebereikia begti, augti, pustis, kaupti, uzdirbti) duoda savu pliusu. Tiesiog sustoji ir apsizvalgai. Bet sustojimas blogiausias variantas is visu triju (dar yra judejimas pirmyn ir judejimas atgal). Dabar kyla naturalus klausimas kiek mes taip stovesime? Daliai zmoniu, tas sustojimas tai peilis po kaklu (pvz. asmeniskai as nebezinau kaip man reikes isigyti kazkoki busta jei krizes padariniai pradings tik po 5 metu). Na, bet cia filosofinis klausimas.
Su daug kuo sutinku. Su mintimis apie besaikį nereikalingą vartojimą, apie gyvenimus skolon. Dar nė krizėm nekvepėjo, kai purčiausi nuo tos minties, kad reikia imt paskolą butui. O bet tačiau, nesijaučiu dabar labai jaukiai, kai esu viena (šeimose vistiek mažesnė tikimybė, kad abu praras pajamas), o nuomą reikia mokėti. Meluočiau jei sakyčiau, kad nepavydžiu tau benuomio/bepaskolinio gyvenamojo ploto. Deja, esu jauna ir dar nespėjau tokiam užsidirbti:)
Tačiau tikiu, kad protingi žmonės visada randa protingų būdų protingai gyventi.
Žiūriu du etatinius komentuotojus turiu paskutiniuose dvejuose įrašuose :) Ačiū už įdomias nuomones. Laukiu ir daugiau. Norėčiau, kad žmonės nežiūrėtų į krizę vien juodom spalvom.
Ok, aš pabūsiu ta neetatine :)
Aš asmeniškai pasirašau po viskuo, ką tamsta išdėstėte, man krizė yra džiaugsmas, aš neteksiu darbo po dviejų mėnesių pagal etatų mažinimą, mano gyvenimo draugui gresia neribotos neapmokamos atostogos geriausiu atveju. Pagaliau turėsim laiko susiremontuoti namus. Jau pradėjom. Savom jėgom ne taip ir brangiai išeina.
Iš dalies galbūt džiaugiuosi krize dėl to, kad kiti žmonės pradės gyventi panašiau, kaip aš: visuomet buvau taupi, o kiti švaistėsi. Turiu magistro laipsnį, o atėjusiai lubų nuglaistyti bemokslei moteriškei sumokėdavau pusę savo algos. Jaučiau neteisybę. Čia toks lietuviškas džiaugsmo tipas, aišku, bet vis ne liūdesys…
Pingback: Laimės paieškos rožiniam mieste » Rožinė Kalėdų saulė
Taip, DNR, po viskuo, ką išdėstei, pasirašau. Be jokios abejonės, ši krizė parodė, kad nėra “vakarietiškos demokratijos” idealo, parodė globalizmo ydingą idėją- mes mokam už amerikiečių bankininkų machinacijas.. išties- pribrendo laikas naujai idealogijai, naujai santvarkai..
Bet, deja, nei žmogus, nei juo labiau valstybės veikėjai nelinkę pripažinti savo klaidų.. Juk nematėm nė vieno krizės sukėlėjo pavardės ar juo labiau kažkokių viešų paaiškinimų, kas kaltas ir kaip jie atsakys.. Kapitalas.. kaip visada- atsipirks lengvu išgąsčiu.. O visas pasaulis veršis diržus..
O ir mūsų valdžios veiksmai parodo jos požiūrį į savo piliečius- teisingai pastebėjai- “kerta” silpniausiems.. Ne naujiena.
Juos labiau jaudina, kad Seime alkoholį uždraudė.. Tarsi darbo kodeksas galiotų visiems, išskyrus juos- juk draudžiama vartoti alkoholį darbo metu ir darbo vietoje.. Jei jiems vyno taurė, anot vieno seimūno, lyg druska ar pipirai pietų metu- kokių gi protingų sprendimų iš jų galima tikėtis?
Krize džiaugtis tikrai nereikia, o išties maksimaliai susiimti, atsiriboti nuo tos psichozės ir ieškoti labiausiai tinkančių sprendimų. Juk tikrosios žmogaus savybės išryškėja būtent kritinėse situacijose..
Nepykit, PinkCity ant tos, anot Jūsų, bemokslės moteriškės- juk ji taip uždirba savo gyvenimui. Kiekvieno žmogaus darbas yra gerbtinas, jei jis atliekamas sąžiningai. Juk negali visi būti profesoriais.. Ir Jūs atrasite išeitį- tikrai- tik nepasiduokite liūdesiui ir nevilčiai. Esate išsilavinusi, taupi, darbšti- vieni privalumai. Nesižvalgykite į kitus ir tikrai atrasite sau tinkamiausią išeitį.
Ne karas, ne epidemija- išgyvensim.. Blogiausia, ką žmogus gali padaryti tokioje situacijoje- tai nuleisti rankas. Ieškokit išeičių, darykit viską, kas įmanoma- yra darbo skelbimai, galų gale apskambinkit visus pažįstamus- tikrai atrasit darbą, jei ieškosit.. O jau tik tada, jei viską padarysit ir nesigaus, galima ir sunerimti.. Nesiprogramuokite iš anksto nesėkmei- kas ieško, VISADA randa.
Sėkmės visiems!
Lakšmi, aš jokiais būdais nepykstu ant jokių moteriškių, tuo labiau ant tokių, kurios papilkėjusias sutrūkinėjusias lubas padaro baltom ir lygiom… Aš taip nemoku, todėl moku jai. Kalbu tik apie absurdišką situaciją, į kurią buvome pakliuvę – kad statybininkai uždirbdavo šešis-septynis kartus daugiau, nei mokytojai ir gydytojai.
Labai teisingos mintys. Manau žmonėms reikia atrasti saiką t.y. pirkti atsakingai patenkinant savo poreikius, tarkim jei moteriškaitei reikia suknelės tai tegul ji nusiperka vieną, o ne dar plius 2-3, nes mat buvo išpardavimas.
Dėl globalinio atšilimo ir visokių kioto sutarčių, kur ale mažinkime CO2, tai yra visiška nesąmonė, nes žmogaus sukuriamas CO2 sudaro tik 5procentus viso Žemės rutulio CO2, remiuosi Čekuolio įžvalgomis.Taigi buvo visuotinis žemės atšilimas bus ir atšalimas. Natūralūs Žėmės procesai.kaip ir vartojimo padidėjimas ir krizė. Du skirtingi poliai.
Žmonija turėtų susimąstyti apie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą, ne dėl to, kad jie neskleidžia C02, bet dėl to, kad galėtume pastoviai ir pigiai naudotis energija, besibaiminant jokių ekologinių katastrofų, tik bėda, kad žmonės geriau pastatys naują AE nei ieškos naujų sprendimų.
PinkCity, mokytojai ir gydytojai- valstybės biudžeto finansuojami ir dėl jų algų dydžio turėtų būti gėda mūsų valdžiai. Beje, valdžios naudingumo koeficientas visiškai neatitinka jų pačių algų..Sutinku- apmaudu, kad išsilavinęs žmogus statomas į tokią padėtį ir taip sprenžiamos valstybinės “krizės”. Labai norėtųsi, kad vistik valdžios vyrai susiveržtų diržiukus, kaip mus moko ir solidariai su tauta pakentėtų..
Su Benamiu sutinku visu šimtu- tie visi šiltnamio efektai, atšilimai ir atšąlimai- natūralūs procesai, kuriuose privalėsime prisitaikyti gyventi. Moksliniams stebėjimams tėra keli šimtai metų, tuo tarpu gamtiniams procesams- milijonai metų. Sakyčiau, daugiau žalos žmonija daro, beatodairiškai vystydama vartotojišką visuomenę, kuri kasdien palieka kalnus šiukšlių.. Bręsta laikas susitvarkyti.. ir tai yra gerai.
Pingback: Blogorama #471 : nežinau.lt
galima lygiai taip pat po badu ir maru pasirasyti kad jis atskleidzia ir ismoko kazko mus naujo- padaro mus geresniais kilnesniais.
Krizes metu beje dazniausiai ir pralobsta spekuliantai ir zmones stumdantys nieka. O labiausiai nukencia tie kas nieko neturi. Nes dauguma pragyvenimo kastu yra fiksuoti tad netekus pastoviu iplauku nesunku suvokti- kad net minimumas yra apie 10.000 litu suma per metus. Kuriuos gali tekti bandyt ispaisyt is oro.
Taip pat kaikas ir is auksto issilavinimo reikalaujanciu zmoniu praras darbus. ir tt
Jau minėjau. Spausdintoje ir ne žiniasklaidoje pilna straipsnių apie krizės blogybes. Aš (ir ne tik) tiesiog stengiuosi parodyti šioje situacijoje ir gerų dalykų, kuriuos pats matau.
Puikus pozityvus analitinis rašinys. Tiesiog yra žmonių, kuriems nereikia ir krizių- jiems visada yra blogai.
Ne karas, ne maras- visi atras išeitį, JEI IEŠKOS. Taip, sunkesnis periodas, bet ne mirtinas. Praeis ši krizė, kaip ir visos kitos. Man labiausiai įsiminė “blokadinė” krizė tuoj po nepriklausomybės paskelbimo. Va tada ir kainos kasdien kilo, o ir produktų nebuvo šitiek, karšto vandens neturėjom, darbo nebuvo.. Išgyvenom..
Dabar gal dėl nepasitikėjimo valdžia to optimizmo apmažėjo.. Bet laikas liautis iš jos kažko laukti- reikia patiems imtis atsakomybės už savo gyvenimą.
Daugelis gyvena šiltuose jaukiuose namuose, turi po kelis automobilius šeimoje, pavalgę, apsirengę..
Va pensininkų tikrai gaila- bet.. čia jau valdžios moralės reikalas.. Na, niekaip nesuprantu- KODĖL SEIMŪNAI GYVENA SEIMO VIEŠBUTYJE NEMOKAMAI? Juk uždarbis jų pakankamas, kaip sąžinė leidžia nesusimokėti už pačių SUNAUDOTĄ elektrą, vandenį? Gal krizės laikotarpiui galėtų ir pensininkus atleisti nuo komunalinio mokesčio? Tai būtų labai gražu..
O visiems kitiems tikrai siūlyčiau pasidžiaugti tuo, ką turime ir nustoti gąsdintis- juk nuo tos baimės situacija nepagerės.. Bus problema- dėkite visas pastangas ir spręskite. Kol kas daugelis tik solidariai leidžiasi gąsdinami. Gal būt, bus sunkiau, bet gyvenimas tęsiasi..tai mūsų gyvenimas, kurio nė akimirkos niekas nepakartos.. Ir labai palaikau DNR, kad jis įžvelgia šviesią pusę :)
Tai mes izvelgiama ir geraja sios krizes puse. :) Kaip sakoma, nera to blogo, kas neiseitu i gera. Mes sutinkame su autoriumi, bet esme tokia, kad krize ir yra vadinama krize, o ne kokiu apsivalymu. :D
Yra toks neblogas posakis – jei vaikstai gerai nusiteikes, tuo metu, kai visi aplinkui yra susirupine – gali buti, kad nesuvoki padeties rimtumo.
Yra zmoniu grupe kuriai sita krize gali atsiliepti (ir tikrai atsilieps) taip nesmagiai, kad jokie sviesuliai ir jokios pastangos kazka daryti nebepades.
Sandman, tai Tavo nuomonė ir Tau, be jokių abejonių, ji yra teisinga. Labai puiku, kad ją apskritai turi. Kaip ir DNR. Jis juk nenori, kad Tu turėtum jo nuomonę, jis su visais dalinasi savo nuomone, kviečia diskusijai, skatina pasidžiaugti savo gyvenimu Ir krizės metu- taigi labai puiku.
Gal galėtum pavardinti, kas konkrečiai Tau šiandien blogai? Gyveni gatvėje, neturi maisto, ar Tave graužia nerimas, kad, GAL BŪT, po penkių metų neįsigysi savo būsto? Kas konkrečiai Tau negerai šiandien, dabar, kad Tu taip kenti?
Gal dar turi močiutę ar paklausinėk tėvų, per kokias krizes jie praėjo.. DAR NIEKADA ŽMONĖS TAIP GERAI NEGYVENO MATERIALIAI-_Tu sutinki?
Taip, yra grupės žmonių, kuriems visada sunku, ne tik per krizes- tai mūsų pensininkai. Bet jie kažkaip mažiausiai skundžiasi.. Tai valdžiai turėtų būti gėda dėl tokios jų padėties..
Daryk gerus darbus, padėk kam nors- kas iš tų šnekų- “blogai, blogai”? Siūlyk, ką daryti, kad būtų gerai:)
Kodel tu sprendi, kad as kenciu ir blogai gyvenu? As juk kaip ir kiti, rasiau savo nuomone. Ir ar as kartoju, kad blogai, blogai?
Siuo metu yra du frontai – vieni gazdina kokia baisi ta krize, o kiti rodo krizes teigiamus pozymius. As stengiuosi i ta krize, paziureti per realisto prizme – bus sunku (ypac po nauju metu), kad ir kaip teigiamai ar neigamai i tai ziuresime.
Kadangi norejai realiu pvz. tai galiu keleta padestyti: musu nedideleje imoneje (esame 4 darbutojai), paslaugu atsisake per paskutinius 2 menesius jau gal kokie 5 – 6 klientai. Dar kokie 3 – paprase sumazinti paslaugu ikainius. Is likusiu kitu (kokie 10 vnt) prasidejo saskaitu neapmokejimai ir pan dalykai. 1 klientas isvis pradingo ir uz paslaugas jau tikriausia be teismo tikrai nesumokes (direktorius suimtas :D).
Viso pas mus iki to laiko buvo apie 50 klientu. Per du metus pavyko prisijungti apie 12 vnt. o atsisake per tuos metus gal vienas kitas. Taigi kontrastas ryskus tarp 2 metu ir 2 menesiu? :) Ir tai greiciausia tik pradzia. Sakykime, ispudingi
Labas rytas, Sandman. Matai, kaip puiku, kai konkrečiai šnekam..
Suprantu Tavo nerimą dėl darbo. Bet jei esi savo srities specialistas ir prireikus dėsi visas pastangas, viskas bus gerai, pamatysi. Aišku, neramu, kai tokie darbo rodikliai ir aš suprantu Tavo nuotaikas. Bet nenuvertink savęs- Tu tikrai rasi išeitį, jei prireiks..
Taip, ekonomikoje depresija ir niekas to neneigia. Bet tikrai buvo blogesnių laikų ir tikrai nereikia pasiduoti niūrioms nuotaikoms..
Visi labai gerai supranta dabartinio “demokratinio” pasaulio valstybių valdymo principus. Iš esmės kiekvienos valstybės valdžiai sąlygas diktuoja korporacijos ar grupuotės, sukaupusios didžiausią kapitalą. Ar galima įsivaizduoti, kad tos grupuotės ar korporacijos, orientuotos TIK į pelną, greitą, lengvą pelną, rūpinasi piliečių gerove? Ar nekeista, kad NUOLAT yra koreguojami, keičiami įstatymai, kaip jums atrodo- kodėl ir kam? Labai svarbu suprasti, kad dabartinę krizę sukėlė būtent tokios korporacijos. Ir joms visiškai nesvarbu krizės ar liaudis, jos nori savo numatyto pelno..
Pakako vakar per žinias pamatyti Leo LT akcininko veidelį, jo sunkiai slepiamą susierzinimą, kai valdžia atsisakė kelti kainą elektrai tiek, kiek jie planavo.. Kaip jums atrodo, kodėl nuolat kyla kainos naujose “demokratinėse” valstybėse? Liaudžiai kabinami makaronai, privežama pigių prekių dėmesio atitraukimui, o grupuotės ir toliau pakuoja į lagaminėlius pelną, didindamos kainas. O mes vis veržiamės diržus ir lygiuojamės “į pasaulines kainas”, kurių kilimui galo niekada nebus.. kol valdžios tarnauja korporacijų interesams. Kaip sakė A.Čekuolis, seniai atsipirko visų naftos bokštų statybos ir visos investicijos didiesiems bizniams.. bet “didžiųjų” gobšumui pinigams ribų nėra ir būti negali.. Ar kas nors gilinosi į ydingą bankų sistemą? Ar nekeista, kad valstybė parceliuoja į dešinę ir į kairę savo turtą, taip galutinai prarasdama nepriklausomybę?
Dabartinė valdžia tokiomis sąlygomis bus tiesiog priversta atsisukti į savo piliečius, kad valstybė apskritai nebankrutuotų.
Sutinku ir suprantu, kad gero tame- nieko. Vien dėl tos priežasties, kad tai apskritai yra amoralu- už saujelės žmonių gobšumą moka visas pasaulis.. Bet.. yra vilčių, kad visi pagaliau praregės ir pamatys tikrojo kenkėjo veidą ir pasaulis pasikeis. Kitos išeities tiesiog nėra.
Tokia realybė. Aš nesakau, kad reikia džiaugtis, bet pritariu DNR, kad reikia pervertinti kiekvienam savo vertybių sistemą, savo gyvenimą ir.. laikytis, maksimaliai prisitaikant prie šitos situacijos.
Ir.. būkit geri, negadinkit sau nuotaikos smarkiai eskaluojama krizine psichoze- nuo to tikrai geriau nebus. Taip, valdžia panikoje ir tai jų daugiametės veiklos rezultatas..
Laikykis, Sandman ir nesupyk- aš suprantu Tave, ir man neramu. O va perskaičiau DNR straipsnelį ir kitaip pažiūrėjau į visą situaciją. Išgyvensim :)
Tai aisku isgyvensime. :) Niekas gi neina ant sakos supuotis vejyje. :D
Va ką labiausiai vertinu žmonėse, tai sveiką ir logišką optimizmą. Visi verkia, visiems blogai? Gal ir ne visai gerai (nors to žodžio iš k atveju, kažkaip iki šiol nieko nepajutau), bet juk kiekvienoje blogybėje yra krūvos naudingų dalykų.
sandman – imoneje apie kuria cia destai nebutus dalykus – dirba ne 4, 5 zmones.
ne 4, o 5:)
Na, brangieji, ir prajuokinot. Pusę valandos už pilvo susiėmęs darbe sėdėjau. Ačiū :)
Ekonominių krizių metu griūna pirmiausiai santykiai, grįsti materialiniais išskaičiavimais. Čia tik šiaip, pamąstymui:)
kai kurie cia nei pries, nei per krize santykiu neturi, ir kazi ar tures po krizes:)
kai berniukas mergaitę apsikabinęs – nebaisios jokios krizės;-)o jau kai mergaitė berniuką apsikabinus – tai čia iš viso pasaka:-)chi chi
laksmi cia visur tokiais tekstais raso, kad matosi, jog zmogus nedirbo ir nedirba. as kadangi tik tiek laiko turiu – tai iki:) neturiu kada nei skaityt tokiu knygu, nei ju rasyti.