Vakar, liepos 25 dieną, klube “Galaxy” įvyko “death metal” grupės iš JAV – “Obituary” koncertas. Išsiduosiu, kad niekada nebuvau toks “Obituary” gerbėjas, kaip “Sepultura”, kuri panašiu metu toje pačioje vietoje mus aplankė pernai. Turbūt aš toks ne vienas, nes, žmonių buvo maždaug dvigubai mažiau nei pernai. Tuomet nedidelis “Forum Palace” klubas “Galaxy” buvo tiesiog perpildytas, ilgaplaukiai ir ne tik buvo aktyvus ne tik ant scenos, bet ir prie staliukų, balkonuose. Iš visur tiesiog tryško energija. Deja, “Obituary” koncertas buvo gerokai kuklesnis: aktyvių gerbėjų buvo tik prie pat scenos (tarp jų ir aš), be to gana panašus ir monotoniškas “Obituary” repertuaras taip stipriai neužkaitino.

Kita vertus, koncertas prastesnis tik lyginant. “Obituary” pasirodė labai gerai, per kai kuriuos gabalus chebra tiesiog kaifavo. Vėl buvau tarp aktyvių “pogintojų”, tai kažkur vidury koncerto teko eiti atvėsti, nes galvojau, kad tuoj nukrisiu (kaip jau įprasta, “maikę” po visko teko gręžti, balsas visiškai užkimęs). Tiesa, “Sepultura” koncerte užkaisdavau ir eidavau atsigauti maždaug kas du gabalus. Dėkoju visiems “Obituary” gerbėjams, iš kurių nors ir nedaugelį pažįstu, tačiau visi prie scenos yra labai draugiški.

Dar vienas malonus akcentas – kažkur vidury koncerto grupė tiesiog išėjo pailsėti kuriam laikui. O neužilgo pasirodė būgninkas, kuris gal 10 minučių grojo neprastą solo, po to tą patį padarė solo gitaristas. Čia jau jie parodė savo tikrą meistriškumą. Gaila, kad viso jo nenaudoja savo muzikoje. Bet čia tiesiog skonio reikalas. “Old school metal” nėra blogai, tiesa iš “death” pakraipos grupių man žymiai arčiau širdies juokingieji “Cannibal Corpse”, kuriuos klausau kasdien.

Ačiū, “Obituary”!!

Gal turite nuodų nuo uodų? (ištarti greitai šimtą kartų)

Geros likusios vasaros!

Šiandien baigiau skaityti V.Truchanovskio paruoštą žinomo Anglijos politiko Vinstono Čerčilio biografiją. Jau seniai domėjausi šiuo asmeniu, todėl šią knygą perskaičiau su dideliu malonumu. Žaviuosi Čerčilio gabumu bet kokiomis priemonėmis pasiekti savo tikslo. Vis dėl to kaip politiką jį vertinti sunku: karjerą jis vykdė praktiškai nepaisydamas nei kolegų nei oponentų nuomonės. Be to, dėl savo tikslų be jokios sąžinės graužaties galėjo nevykdyti pažadų ir susitarimų.

Knyga išleista tuometinėje tarybų sąjungoje, todėl neišvengta kai kurių faktų pagražinimo, revoliucinės “darbo liaudies valdžios” aukštinimo. Nepaisant to, knyga parašyta gana įdomiai. Daugeliu klausimų pateiktos kelios nuomonės ir taip leidžiama pačiam skaitytojui susidaryti savo nuomonę apie tą ar kitą faktą.

Ši knyga kartu yra ir istorinė, trumpai apžvelgianti Vinstono tėvo Randolfo gyvenimą, pirmą ir antrą pasaulinius karus bei pokarį iki pat Čerčilio mirties 1965 metais.

Turbūt jau pastebėjote, kad “..tykiai” atsirado skyrelis “Koncertai”, kuriame aprašinėsiu koncertus, kuriuose buvau ar dalyvavau.
Dabar pristatau dar vieną temą – “Knygos”. Taip sutapo, kad šiuo metu turiu priėjimą prie gana didelės ir išties geros bibliotekos. Todėl iš karto pasiplanavau, kokias knygas noriu perskaityti. Jų bus nemažai, todėl nuomone apie tas perskaitytas knygas pasidalinsiu ir su “..tykiai” lankytojais.

Vakar pirmą kartą žaidžiau boulingą klube “Cosmo Bowling” Vytenio g. Negaliu pasakyti, kad ypatingai sužavėjo ir kad imčiausi rimčiau domėtis šiuo sportu-pramoga, bet kaip bendravimo forma su draugais-kolegomis tai tikrai geras dalykas. Nieko rimto kol kas nepasiekiau išskyrus du “straikus” iš eilės, visas dvi valandas bandžiau metimo techniką atrast. Ačiū kolegai Audriui už šią pramogą ir dar kartą sveikinu su gimtadieniu!

Šįryt buvau “Maximoje” (nesijuokit, tenka kartais). Ir pamačiau plakatus su užrašais: “Vasaros išpardavimas. Nuolaidos iki 75 procentų”. Vat, galvoju, Juozas Baltušis karste apsiverstų pamatęs, kad vasaros ir šiuo metu vis dar aktyviai parduodamos. Beje, su gana didele nuolaida.

Sėkmės visiems.

Ar pastebėjote jau gal mėnesį įvairiose vietose skelbiamą reklamą (gal antireklamą):

Esu gana asocialus žmogus, todėl prisipažinsiu, kad pradžiai sunkiai supratau šio vaizdo reikšmę. Tačiau džiugu, kad protas nepavedė ir kiek pastovėjęs prie šio plakato ir pastudijavęs viską supratau:

Visi trys vaikai-paaugliai yra vienodu veidu, tik skirtingai apsirengę ir sušukuoti. Tai reiškia, kad ši reklama arba skelbia grėsmę, kad tavo vaikas (tau nežinant) gali būti klonuotas arba sprendžia nevaisingų šeimų problemas siūlydami klonuoti vaiką iš štai tokių gražių (nors ir vienodų) egzempliorių. Deja, yra ir šalutinis poveikis: toks vaikas nuo pat jaunystės neatsparus žalingiems įpročiams.

Ačiū už dėmesį.

Vakar, liepos 13 dieną Vilniuje, Vingio parke įvyko Islandijos dainininkės “Björk” koncertas, kuriame ir aš buvau. Taigi trumpai nupasakosiu savo įspūdžius:

Iš karto kiek pasigailėjau, kad buvau įsigijęs pigiausius bilietus (nes pirkau neplanavęs ir iškart du, tai pataupiau), nes galėjau stebėti koncertą tik maždaug 50 metrų nuo scenos. Tačiau užsiėmiau gana neblogą vietą, iš kurios mačiau tiek sceną, tiek ekraną.

Apšildymas:
Prieš “Björk” pasirodė Jurga (ją gerbiu ne ką mažiau už “Björk”) su grupe, atlikę daug gerų savo dainų. Beje, labai miela buvo matyti Jurgą su pilvuku (labai nuoširdžiai linkiu sėkmės atrandant motiniškus džiaugsmus). Taigi, pirmoji koncerto dalis nors ir buvo be ypatingų efektų, man taip pat labai patiko.

Pasiruošimas:
“Björk” pasirodymo reikėjo laukti dar maždaug 40 minučių. Ir nieko nuostabaus pamačius, kiek įvairios technikos buvo koncerte naudota. Įdomiai atrodė, kai stulpais, laikančiais sceną užlipo du operatoriai, kurie viską filmavo iš viršaus.

Grojaraštis:
“Björk” Koncertas prasidėjo daina “Earth intruders” iš naujausiojo jos albumo “Volta” (ji ten taip pat pirma). Taigi, nuo pat pirmos dainos – super energija. Koncerte sugrota 15 dainų. Paskutinė – taip pat iš naujojo albumo – “Declare Independence” (priešpaskutinė albume). Taigi, koncertas ir prasidėjo ir baigėsi labai energingomis dainomis, o tarp jų buvo ir senesnių hitų, ramių, net ir tik instrumentalinių kūrinių. Žodžiu įvairumo buvo per akis, tik norėjosi, kad tai ilgiau tęstusi.

Efektai:
Apie efektus – atskira kalba. Kaip jau įprasta, scenos apšvietimas – labai kokybiškas. Be to, koncerto eigoje vienas po kito buvo traukiami įvairūs kozeriai, vis išlaikantys intrigą. Iš pradžių ekrane buvo akcentuojama unikali grojimo aparatūra, kuria grojama pirštais spaudant lietimui jautrius šviečiančius ekranus. Tokių įrenginių suskaičiavau net tris. Tai ne tik labai įdomiai atrodo, bet ir labai savitai skamba. Po to netikėtai teko pamatyti įspūdingą lazerių šou (net taksistas, kuris po koncerto vežė namo tai pastebėjo danguje). Vėliau lazerių buvo dar daugiau. Antroje koncerto pusėje kūriniai pradėti atlikinėti ir su kitu unikaliu aparatu – “ReacTable” (rekomenduoju pasižiūrėti kaip jis veikia). Juo atliktas ir paskutinis, agresyviausias mano nuomone koncerto kūrinys – “Declare Independence”. Beje, jį atliekant buvo panaudoti visi likusieji efektai. O tai reikėjo tiesiog pamatyti: buvo paleista tiek dūmų, kad atrodė, kad scena dega. Be to į orą buvo paleistą daug mažų popieriukų, į kuriuos švietė žibintai ir lazeriai, sudarydami unikalų vaizdo efektą (jau rašiau, kad tai tiesiog reikia pamatyti?).

Grupė:
Aišku, visas šis šou nebūtų pavykęs ir be muzikantų grupės. Bandžiau juos suskaičiuoti, bet buvo gana sudėtinga. Žodžiu, “Björk” grupėje grojo būgnininkas-perkusistas, klavišininkas grojantis į elektroninį klavesiną primenančiu instrumentu, tuomet klavišininkas su įmantriu dvigubu sintezatoriumi, elektronikos valdytojas (tas kur pirštais groja), žmogus, grojantis “ReacTable”, ekstravagantiškai apsirengusių žmonių choras, įspūdingas pučiamųjų miniorkestras, na ir aišku, pati Björk.

Moralas:
Įdomu, kad koncerto metu ir po jo girdėjau šiek tiek kritikos. Visu pirma dėl zonų atskyrimo: pavyzdžiui, labai patiko, kad nusipirkęs gazuoto vandens buteliuką, turėjau jį išgerti specialioje aptvertoje teritorijoje (nes galiu gi mesti jį į ką nors netikėtai susinervavęs ar ką). Tas pas su gėrimais ir valgiais. Bent man tai nebuvo didelė problema, saugumas yra saugumas. Antra, šalia mane šokinėjo kažkoks nevilnietiško akcento persona, kuri pareiškė, kad garsas “net pas juos diskotekoje” garsesnis. Taip ir norėjau pasakyti: “eik į savo golfą ir klausyk tada”, bet susilaikiau (tiesa garsiakalbiai buvo pakalbinti labai aukštai virš scenos ir tiek garsas, tiek stereo efektai buvo labai gerai girdimi). Po koncerto girdėjau nuomonę, “kad neįdomius gabalus grojo”. Vėl gi visiškai nepritariu, nes tai ir nebuvo popso koncertas, kad visiems pataikaut. Taigi, visą kritiką atmetu ir sakau – TAI BUVO LABAI LABAI GERAS koncertas (net naktį vis varčiausi ir negalėjau užmigti euforijos apimtas). Sėkmės!

Labas rytas, štai ir aš
Kiaušai rieda per šakas

2003 04 23

Padarysiu tau malonę
Duosiu snukin kaip Stalonė

2003 04 23