Vakar, grįždamas iš repeticijos, vėl ėjau įprastu maršrutu Jeruzalės parku. Šį kartą nedariau apylankų, o ėjau tiesiai iš Baltupių šunkeliais prie pagrindinio miško kelio. Tai įdomu buvo, kai kilau į kalnelį visiškoje tamsoje, ir kad neišsibadyčiau akių šakomis, ėjau į priekį ištiesęs rankas. Toliau grįžau jau įprastu keliu pro Cedrono upelį, Žvalgų gatvę. Net kilo minčių kur nors rimčiau pakeliauti naktimis, nes tamsoje net pažįstamos vietos atrodo visiškai kitaip. Be to, prisiminiau laikus, kai klausiau grupės Kino albumą “Noč” (rus. “naktis”) ir stengdavausi kuo aktyviau gyventi naktimis. Rašydavau vidury nakties, grodavau, svajodavau kažką. Dabar irgi taip kartais tenka, kai atsibundu žymiai ankščiau, nei reikia.

Apačioje - nuotrauka iš kelionės :) Pamąstymui…

2008 03 06