Buvo toks žmogus vardu Antanas. Ne šiaip žmogus, o būgnininkas, nes grojo būgnais. Jis priklausė tam laikmečiui gana populiariai defmetal grupei (teksto autoriui grupės pavadinimas ir Antano vardas žinomas) ir grojo tam pačiam laikmečiui populiariuose restoranuose. Be to, jis buvo įvaldęs unikalią grojimo techniką, kuria labai didžiavosi: vienu metu sugebėjo groti net penkiomis “bačkomis”. Vienintelė problema buvo tame, kad Antanas turėjo nesuvaldomą scenos baimę ir dėl to sugebėdavo išeiti į sceną tik kaip reikalas prisilakęs (ne pieno aišku).

Ir pagaliau atėjo šventė ir koncertas, skirtas vasario 14-osios metinėms paminėti, kuriame turėjo groti ir mūsų minėtojo Antano grupė. Į niekam nežinomą pogrindinį restoraną ant Tauro kalno prisirinko kalnas valasatų metalistų, purvinų pankų, bei aišku skinhedų biškį.

Kaip visada, pavėlavęs apie penkias valandas, koncertas prasidėjo. Neilgai trukus atėjo laikas pasirodyti ir Antano grupei. Kaip jau įprasta, mūsų būgnininas buvo gerokai įkiaušęs, todėl grodamas nusprendė pasimaivyti prieš minią. Jis išmetė lazdelę į orą, o toji kelis kartus apsisukusi ore nukrito ne atgal į išlavintą ranką, o tiesiai į kairiąją Antano akiduobę ir persmeigusi lavoną išlindo kiaurai per šikną.

Su šventėm!

2008 02 10

DNR