Na vat, pažiūrėjau antrą šio superfilmo dalį. Tikrai geras, nors nieko labai naujo ir neparodė (tačiau turėtų didesnį įspūdį padaryti tiems, kas nežiūrėjo pirmosios dalies). Įdomu, kad filmas 2006-ųjų metų, o aš apie jį visiškai nieko negirdėjau. Pražiopsojau kažkaip.

Šiandien susiplanavau ir įvykdžiau nedidelę kelionę pėsčiomis. Iš namų išėjau 13:00, ėjau per Jeruzalės parką, pro Verkių malūną ir pačius Verkius. Įdomu buvo pamatyti kai kurias vietas, kuriose niekada nesu buvęs, arba mačiau tik pro automobilio langą. Beje, Jeruzalės parke gyvai pamačiau tris stirnas, visai šalia praėjo. O Verkiuose gana sunervino palaidi šunys. Vienas toks ilgai lodamas mane sekė, o aš vis atsisukdavau ir surikdavau, kad tas atsitrauktų (na visiškas debilas pasitaikė). Na bet viskas gerai, tik šiek tiek privertė išklysti iš kelio. Kelionė baigėsi gana įdomiai: pačiame Verkių gatvės gale priėjau sankryžą (tuo metu dar šiek tiek abejojau, kur esu), šiek tiek paėjęs pamačiau stotelę, o iš kairės – atvažiuojantį autobusą. Nieko nelaukęs pradėjau bėgti į stotelę ir nesuklydau – atsisėdau į 35 maršruto autobusą (tuo metu buvo 15:30). Taigi, nuėjau beveik iki Ožkinių gyvenvietės, dar šiek tiek ir būčiau ir iki kitų namų Balsiuose nuėjęs. Šį kartą čia mano kelionė ir baigėsi.

Kiek kartais nedaug reikia norint patirti kažką naujo…

Na vat, mano atostogos dar tik įpusėjo, o požiūris jau pasikeitė. Ankščiau galvojau: kas tos atostogos, kai tiek mažai laiko. O dabar galvoju atvirkščiai: ne problema tas darbas, juk greitai sulauksiu ir kitų atostogų. Tai labai gera proga pagaliau nebeskubėti ir padaryti tai, kam nuolatos neturėjau laiko. Prabudimą rodo ir naujai gimusi vardinė istorija apie Antaną (žr. žemiau). Malonaus skaitymo, mano broliai ir seserys.

Sėkmės! Aš dar dainuosiu, tfu, sugrįšiu..

2008 02 11

DNR

Buvo toks žmogus vardu Antanas. Ne šiaip žmogus, o būgnininkas, nes grojo būgnais. Jis priklausė tam laikmečiui gana populiariai defmetal grupei (teksto autoriui grupės pavadinimas ir Antano vardas žinomas) ir grojo tam pačiam laikmečiui populiariuose restoranuose. Be to, jis buvo įvaldęs unikalią grojimo techniką, kuria labai didžiavosi: vienu metu sugebėjo groti net penkiomis “bačkomis”. Vienintelė problema buvo tame, kad Antanas turėjo nesuvaldomą scenos baimę ir dėl to sugebėdavo išeiti į sceną tik kaip reikalas prisilakęs (ne pieno aišku).

Ir pagaliau atėjo šventė ir koncertas, skirtas vasario 14-osios metinėms paminėti, kuriame turėjo groti ir mūsų minėtojo Antano grupė. Į niekam nežinomą pogrindinį restoraną ant Tauro kalno prisirinko kalnas valasatų metalistų, purvinų pankų, bei aišku skinhedų biškį.

Kaip visada, pavėlavęs apie penkias valandas, koncertas prasidėjo. Neilgai trukus atėjo laikas pasirodyti ir Antano grupei. Kaip jau įprasta, mūsų būgnininas buvo gerokai įkiaušęs, todėl grodamas nusprendė pasimaivyti prieš minią. Jis išmetė lazdelę į orą, o toji kelis kartus apsisukusi ore nukrito ne atgal į išlavintą ranką, o tiesiai į kairiąją Antano akiduobę ir persmeigusi lavoną išlindo kiaurai per šikną.

Su šventėm!

2008 02 10

DNR

Na vat, pagaliau prasidėjo mano ilgai lauktos dviejų savaičių atostogos. Dvi savaitės kaip ir nėra daug, tačiau man kol kas atrodo amžinybė. Suplanavau daug ką per šį laiką nuveikti, na ir po truputį šį planą įgyvendinu. Sėkmės ten!

DNR