Valius – rimtas vyras. Jis gyveno Nemenčinėje, bet, kadangi jam jau suėjo penkiolika metu, pats laikas pas panas.
Kiekvieną dieną jis važiuodavo į Sereikiškių parką ir būdavo su chebra. Taip jo patirtis progresyviai didėjo: pirma panelė, pirmas vėmimas nuo alkoholio. Ir štai vieną dieną jo patirtį padidino tai, kad jis apsirūkė žolės su draugais. Ir parėjo jam kaifai. Tik buvo vienas problema, kad jau buvo 20:00, o jam dar reikėjo grįžti namo į Nemenšynę.
“Bet, tai gi nieko”, – pagalvojo Valius. Sėdo į troleibusą Nr. 3 ir privažiavęs Antakalnio žiedą, vargais, galais įlipo į autobusą ir puolė važiuoti namo. Išlipo jam reikiamoje stotelėje ir pradėjo eiti, nes iki namų jam dar reikėjo paeiti šimtą kilometrų.
Ir taip beeinant, Valių pradėjo veikti žolė: jis pradėjo juoktis, nes jam buvo juokinga: ėjo ir juokės, ir vėl ėjo, ir vėl juokės ir iš to juoko papuolė į spąstus, kurie nuskėlė jam galvą.
1998.07.30
(su Spygliu, Punks not dead)
Panašūs įrašai: