Buvo toks Giedrius (II). Jis buvo visas kretantis senis. Ir važiavo iš stoties pas savo draugą (į Pašilaičius), šešiolikto maršruto troleibusu. Be to, kad buvo jis senis visas, buvo jis ir labai sąžiningas senis.

Jis nors savaitę nevalgė, bet nusipirko nuolatinį bilietą troleibusui, kad galėtų važiuoti pas savo tą vienintelį draugą.

Ir štai, važiavo jis išsivėpęs ir galvojo: va, koks aš sąžiningas, ir nuolatinius turiu. Ir jo laimei įlipo kontrolierius, ir puolė tikrinti talonėlius. Giedrius pradėjo traukti piniginę… Ir ištraukė jis piniginę, išskeidė ją ir atitiesė kontrolieriui tiesiai prieš jo raudoną nosį. Jis labai ilgai ir preciziškai žiūrėjo tai į nuolatinį, tai į Giedriaus pencininko pažymėjimą, ir staiga sušuko:

- AAAAAAAAAAAAAA, – ir pasiėmė Giedriaus nuolatinį, įsidėjo į kišenę ir nuėjo toliau kontroliuoti.

Giedrius sedėjo ir raudo, raudo, raudo, raudo…..

Po to jis atvažiavo į paskutinę stotelę “Pašilaičiai”, ir dar dar važiuojant troleibusui pribėgo prie kontrolieriaus, kuris atėmė jo vardinį nuolatinį, kuriame nebuvo įrašyta nei Giedriaus vardo, nei pavardės, ir išstūmė jį pro langą. Kontrolieriaus kauleliai, papuolę ant tuo metu pravažiuojančių automobilių, išsibarstė, kaip kėgliai, po visus Pašilaičius.

Nuo to ir kilo šio rajono pavadinimas – Pašilaičiai.

1999.02.08

dn

Panašūs įrašai:

1. GIEDRIUS