Buvo toks žmogus Vytautas. Kaip ir jo vardas rodė, jis nieko nemalė, o buvo didis Lietuvos patriotas, nes vaikščiojo į mitingus.
Be to, jis dirbo labai patriotišką darbą: kabino ant namų (Vilniaus) Lietuvos trispalves per šventes.
Ir štai išaušo jau šiltas kovo 11-uoliktos rytas, Vytautas išėjo į kiemą, erelio žvilgsniu apžvelgė rytine šviesa apšviestus Vilniaus namus ir puolė vykdyti savo darbą.
Kabino. Kabino jis trispalves ir ant senų, kaimiškų namų, ir ant penkiaauščių ir ant televizijos bokšto.
Ir štai!!! Visas Vilnius sužibo kiekvienam Lietuviui mielom spalvom: geltona, žalia, mėlyna. Ach.
Ir liko nepašventintas tik vienas velnio apsėstas namas prie Operos ir baleto teatro. Vytautas pasistatė kopėčias ir pradėjo kabinti. Ir štai, jis prarado lygsvarą ir pradėjo kristi nuo kopėčių, nes išvakarėse buvo gerokai atšventęs. Vėliavos pagalys pataikė jam į akį, persmeigė kiaurai ir išlindo per nugarą.
Ir visos Vilniaus vėliavos susiliejo į vieną didelę trispalvę, kuri labai gražiai švietė dar tamsiame Vilniuje, žiūrint iš lėktuvo ar kosminio laivo.

1998.07.26

dn