Gyveno kartą toks žmogus, kuriam tėvai davė dievišką vardą – Eurelijus.
Jis buvo paauglys ir be to dar buvo baisus puošeiva. Jis kiekvieną dieną nusipirkdavo po naują drabužį, kiekvieną dieną skusdavo savo ****plaukius ant veido ir skalbė kojines.
Ir vieną sykį jis iš vakaro susitarė susitikti su savo panele. Iš pat ryto jis puolė ruoštis pasimatymui: maudėsi, skutosi, rengėsi.
Apie penktą PV valandą jis jau buvo pasiruošęs: švarūs, nublizginti Reebbookai, švarutėliai džinsai ir maikutė su arkliais.
Užsidėjo jis tamsius akinius ir rimtu veidu nuėjo į 4-to maršruto stotelę, nes gyveno Antakalnyje, o pasimatymas turėjo įvykti prie bokšto.
Staiga atvažiavo troleibusas, jis įlipo į jį, atsisėdo į patogią vietelę ir pradėjo važiuoti. Bevažiuojant jis pradėjo dūsti, nes per daug prisikvėpino Šanell 5.
Ir mirė Eurelijus išverstom akim nuo savo paties kvepalų. Viso gero.
1998.07.24-25
dn
Panašūs įrašai: