Gyveno kartą toks žmogus, kuriam tėvai davė dievišką vardą – Eurelijus.

Jis buvo paauglys ir be to dar buvo baisus puošeiva. Jis kiekvieną dieną nusipirkdavo po naują drabužį, kiekvieną dieną skusdavo savo ****plaukius ant veido ir skalbė kojines.

Ir vieną sykį jis iš vakaro susitarė susitikti su savo panele. Iš pat ryto jis puolė ruoštis pasimatymui: maudėsi, skutosi, rengėsi.

Apie penktą PV valandą jis jau buvo pasiruošęs: švarūs, nublizginti Reebbookai, švarutėliai džinsai ir maikutė su arkliais.

Užsidėjo jis tamsius akinius ir rimtu veidu nuėjo į 4-to maršruto stotelę, nes gyveno Antakalnyje, o pasimatymas turėjo įvykti prie bokšto.

Staiga atvažiavo troleibusas, jis įlipo į jį, atsisėdo į patogią vietelę ir pradėjo važiuoti. Bevažiuojant jis pradėjo dūsti, nes per daug prisikvėpino Šanell 5.

Ir mirė Eurelijus išverstom akim nuo savo paties kvepalų. Viso gero.

1998.07.24-25

dn