Mes labai gerai suprantame vienas kitą.
Aš nekenčiu jo, jis – manęs.

Gyvenu Vilniuje, dažnai važiuoju visuomeniniu transportu. Naudojuosi mėnesiniu troleibuso bilietu.

Kodėl?

Nors ir skamba ir negražiai, tačiau su mėnesiniu-nuolatiniu man viskas aišku – nusiperki, sėdi ir važiuoji.
Su vienkartiniu kur kas sudėtingiau. Norėdamas juo pasinaudoti, išklausiau trumpą, bet neišsamią moters monotonišku balsu instrukciją iš troleibuso palubės: „Įlipę į troleibusą, iš karto (balso akcentas) pažymėkite vienkartinius bilietus“. Iš karto – sumaištis galvoje.

Pažymėti? Ir kas tada? O jeigu iš karto nepavyks? Vėl išlipti-įlipti ir pabandyti dar kartą?

Moralas: Apmaudu, nors gėda – toliau naudojuos mėnesiniu – paprastam vartotojui ši paslauga prieinamesnė.

Esu maksimalistas (išnaudoju visas galimybes gyvenime),
bet esu minimalistas (nereikalingi dalykai man trukdo).

DNR

Jau pavasaris atėjo,
Kas čia plytų tiek pridėjo?!

Paliegęs nuo meilės prarastos,
Apsižergiau su kojom skrynią.
Ir susiradęs ten vatos,
Nusivaliau su ja šykynę.

Jeigu nori gyventi gerai materialine prasme – kuo daugiau bendrauk su aplinkiniais, jei nori gerai gyventi dvasine prasme – kuo mažiau, geriau visai ne.