Trumpai apie „Euroviziją 2013“

Na vat, baigėsi „Eurovizija 2013“, tad kaip ir praeitais metais, dedu apie visai tai savo komentarą. Tiesa, šį kartą žymiai trumpesnį.

Apie nugalėtoją

Apie danų nugalėtoją Emmelie de Forest galiu pasakyti nedaug. Na taip, ji gerai atrodo ir bent man scenoje buvo labai įtartinai panaši į Borato (Sacha Noam Baron Cohen) žmoną Isla Fisher (žr. palyginimą žemiau). O daina gal ir nebloga, tačiau manęs visiškai neužkabino. Popsas ir tiek.

dane

„Eurovizijos 2013“ nugalėtoja

Isla Fisher

O čia ne „Eurovizijos 2013“ nugalėtoja, o Isla Fisher

Apie Andrių

Nors Andriaus Pojavio daina manęs nesužavėjo, o žodžių prasmės (su tais batais) taip ir nesupratau, tačiau šis atlikėjas išties turi charizmos. Dar Lietuvos atrankoje pamaniau, kad jis gali paimti Europą tiesiog savo paprastumu kaip koks popieDžius (ypač jei būtų buvęs su tuo fraku, cilindru ir raudonais kedais (man tas kvailas įvaizdis išties patiko). Bet gal tiesiog Europai reikėjo visai ne to.

Kaip laimėti „Euroviziją“?

Prieš „Eurovizijos“ transliaciją Lietuvos muzikos ekspertai diskutavo, ką reikia daryti, kad laimėtum Eurovizijoje. Ne, aš atsakymo nežinau, bet peržiūrėjęs visus šių metų dalyvius galiu pateikti rekomenduojamus atributus:

1 Pasirodymo centre turi būti graži mergina. Tai ypač pastebėjau pirmame pusfinalyje: absoliuti dauguma dalyvių buvo viena už kitą gražesnės moterys. Manau, kad danei laimėti taip pat stipriai padėjo išvaizda.

Dainos žodžiai turi būti arba apie meilę, muziką ir šokius (šokam šokam, judink kūną ir t.t.) arba taiką. Pavyzdžiui, apie meilę dainavo mūsų Andrius Pojavis, apie taiką – rusė Dina Garipova ir ta pati danė.

3 Ant scenos turi groti būgnais. Tai šiais metais matėme vos ne kas trečiame pasirodyme. Būgnus į pagalbą pasitelkė ir nugalėtoja. Beje mane, kaip būgnininką, šis būgnų fetišas labai nervuoja, nes akivaizdžiai matosi, kad jais scenoje niekas negroja. Būgnai, mano manymu, pasiteisino tik bulgarų Elitsa Todorova ir Stoyan Yankulov pasirodyme. Pasigūglinau, akurat – pasirodo, Stoyan Yankulov iš tiesų yra būgnininkas, perkusistas.

Dupstepas…

Mažiausiai penkiuose kūriniuose girdėjau turbūt labiausiai išprievartauto muzikinio stiliaus Dubstep fragmentus. Kai kuriuose jie skambėjo ypač juokingai. Pilnavertį Dubstep kūrinį, mano nuomone, sukūrė tik į finalą nepatekę Montenegro atstovai. Na tie repuojantys teletabiai (kaip juos išvadino dr. Užkalnis) ir man nepadarė įspūdžio, bet sprogstantis priedainis su įspūdingu moterišku vokalu tikrai užvežė.

Mano atradimai

Turbūt nėra prasmės žiūrėti „Eurovizijos“, jei kažko neatrandi ir sau. Atradau ir aš. Tai visų pirmą jau mano jau ankščiau skelbta Prancūzijos atstovė Amandine Bourgeois ir jos daina L’enfer Et Moi. Į Courtney Love jaunystėje panaši dainininkė, Tarantino filmui tinkanti muzika, super!:

Vėliau atradau ir dar vieną mane sudominusį kūrinį. Tai olandų atlikėjos Anouk daina Birds. Ją klausydamas jaučiuosi, lyg plaukčiau laivu ramia jūra gilioje senovėje. Taip pat 10 balų!:

Apie privalomą tikybos mokymą

Ausys užlinko klausantis Seimo nario J. Narkevič argumentų už privalomą tikybos mokymą mokyklose. Ir pagarba Remigijui Šimašiui, kad pats būdamas tikinčiuoju (atsiprašau, jei suklydau) supranta, kad mokyti religijos per prievartą yra visiška nesąmonė ir elementarus žmogaus teisių pažeidimas.
Truputį perfrazavus J.Narkevič žodžius, “turime skatinti vaikų moralę ir netoleranciją kitokiems”. Čia jums niekas nesikerta?
Aš nesu prieš tikybos pamokas mokykloje, tačiau jos neturi būti privalomos, nes tai nėra mokslas (paremtas objektyviomis žiniomis). Deja, etikos pamokos mokykloje taip pat dažnai tampa subtiliai užslėptomis tikybos pamokomis, jei mokytojas tikintis. Beje, esu visai už objektyvias pamokas apie tikėjimą. Tokias, kuriose būtų supažindinama su visomis religijomis ir jų ypatybėmis, neskatinant vaikų tikėti nei viena, bet ir nediskriminuojant tikinčiųjų.

Kodėl neturime teisės diskriminuoti homoseksualų

Artėjant planuojamoms homoseksualų eitynėms, vėl kilo arši diskusija dėl jų teisių. Neseniai ir aš dalyvavau vienoje įdomioje diskusijoje, tad kilo minčių, kurias noriu čia užrašyti. Kad visiems būtų suprantamiau, tiesiog parašysiu teiginius, kuriuos pateikia prieš homoseksualus nusiteikę žmonės ir ką aš apie juos manau:

Jei pripažinsime gėjus, jie galės nestabdomai tvirkinti mūsų vaikus

Tai pirmas dalykas, kurį stengiuosi išsiaiškinti pradėjęs pokalbį apie homoseksualus, nes to neišsiaiškinus nėra prasmės toliau diskutuoti. Esmė tame, kad nemaža dalis žmonių tiki, kad visi arba bent dauguma homoseksualų yra pedofilai. Kad pripažinus juos, jie tuoj pradės persekioti ir tvirkinti mūsų vaikus. Kodėl jie taip mano? Galbūt daugelis tiesiog įsitikinę, kad būti homoseksualiu yra amoralu, o jei elgiesi amoraliai, ištvirkusiai, tai gali ne tik kitos lyties, bet ir jaunų mergaičių ar berniukų geisti. Pedofilija yra nusikaltimas ir už tai reikia bausti. Tai ir bauskime, tačiau meskime iš galvos tas nesąmones apie homoseksualistus pedofilus. Homoseksualai yra tie, kurie jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, o ne berniukams ir mergaitėms. Tyrimai rodo, kad kai kurie homoseksualai iš tiesų skriaudžia vaikus, tačiau dažniau vaikus prievartauja heteroseksualai (John C. Gonsiorek “Homosexuality & Psychotherapy”, 1982).

Homoseksualais yra tampama

Skirtingai, nei dažnai manoma, homoseksualais paprastai netampama dėl nesėkmingų santykių su tėvais, patyrus lytinę prievartą, dėl lytinių hormonų kiekio kraujyje ar apėmus baimei ar neapykantai priešingos lyties atstovams. Daugelis homoseksualų savo orientaciją pajaučia lytinio brendimo metu, kartu su lytiniu potraukiu. Beje, dauguma jų mano, kad jų orientacija yra genetiškai lemta. Vis daugiau mokslininkų taip pat pritaria nuomonei, kad lytinės orientacijos negalima nei pačiam pasirinkti, nei pakeisti. Beje, vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad avys elgėsi homoseksualiai, jei jų motinoms nėštumo metu buvo išvirkščiama testosterono (Elis ir Ames, 1987). Taigi, gali būti, kad lytinė orientacija apsisprendžia dar nėštumo metu.

Homoseksualumą galima išgydyti

Iš tiesų, homoseksualumas ilgai laikytas iškrypimu bei psichine liga, kurią psichiatrai nesėkmingai bandė gydyti. Toks gydymas tik suteikdavo žmonėms didelių psichologinių problemų. Homoseksualumo nepakeisi, kaip nepakeisi dešiniarankiškumo ar kairiarankiškumo. Todėl 1973 metais metais Amerikos Psichiatrų Asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos ligų sąrašo. 1991-ais tą patį padarė ir Pasaulio Sveikatos Organizacija.

Homoseksualumu galima užkrėsti

Jei orientacijos patys nepasirenkame ir jos negalime pakeisti, kaip ja galime apkrėsti kitus? Todėl man šis teiginys atrodo tiesiog absurdiškas. Pavyzdžiui aš visą gyvenimą jaučiu potraukį moterims. Ir nelabai įsivaizduoju, kaip čia mane turėtų paveikti, kad staiga pradėčiau domėtis vyrais. Tą patį tvirtai jaučiau ir paauglystėje, todėl pasvarstymai, kad homoseksualai paveiks dar nesusiformavusius vaikus ir paauglius, man atrodo nelogiški. Sąmokslo teorijų, kad gėjai nori užvaldyti pasaulį ir siekia visus paversti homoseksualais, apskritai nekomentuosiu.

Homoseksualams neturime leisti tuoktis

Tai požiūrio klausimas. Jei manome, kad šeima yra griežta institucija, įteisinanti santykį tarp vyro ir moters, homoseksualų vedyboms greičiausiai nepritarsime. Neseniai buvo truputį panaši diskusija apie tai, ar vienišą motiną su vaiku (-ais) galime vadinti šeima. Manau, kad šeima yra tuomet, kai patys jos kūrėjai tai pripažįsta, taip pat jei tai homoseksualų pora. Nemaišykime to su teisiniu apibrėžimu: teisiškai šeima yra tokia, kokia dabar yra apibrėžta įstatymuose.

Homoseksualams negalima leisti turėti vaikų

Jei tarp homoseksualų yra net mažesnis skaičius pedofilų, nei tarp heteroseksualų, o pačiu homoseksualumu negalima užkrėsti, tai kodėl prieštaraujame, kad homoseksualai augintų ir auklėtų vaikus? Juk niekas nesiruošia atiminėti iš mūsų vaikų ir atidavinėti jų homoseksualams. Yra daug vienišų vaikų, našlaičių, kuriems trūksta dėmesio. Kai kuriais atvejais mes net neturime kaip prieštarauti homoseksualų rūpinimuisi vaikais. Pavyzdžiui, jei gėjų pora pati susiranda surogatinę motiną (tarp draugų ar giminaičių). Jau nekalbu apie lesbiečių poras, kurios pačios gali gimdyti vaikus.

Kaip jaučiasi homoseksualai

Čia geriausia būtų paklausti pačių homoseksualų. Visgi įsijungus truputį empatijos, tai galima bandyti įsivaizduoti. Įsivaizduokime, kad esame engiami už tai, kad mus traukia kita lytis. Nuo to mus atkalbinėja tėvai, artimieji, o bendradarbiai ar bendramoksliai – nuolatos iš to šaiposi. Galiausiai esame atleidžiami iš darbo už tai, kad atskleidėme savo orientaciją. Arba dar blogiau – esame už tai suimami ir priverstinai gydomi. Manome, kad tai nerealu? Deja, tai vyksta iki šiol: kai kuriose Afrikos šalyse homoseksualumas ir dabar yra nelegalus, homoseksualai gaudomi ir kalinami. Vietinės visuomenės požiūris į juos toks pats: homoseksualai dažnai sumušami ar net užmušami gatvėse, todėl turi slapstytis. Apie tai yra sukurtas lengvai šokiruojantis filmas – „The World’s Worst Place To be Gay“. Jį pažiūrėjęs supranti, kad Lietuvoje homoseksualams palyginus yra labai gerai ir, labai tikiuosi, bus tik geriau.

Kodėl neturime teisės diskriminuoti homoseksualų

Todėl, kad gyvename laisvoje šalyje, kurioje visi piliečiai turi tas pačias teises. Tai įtvirtinta konstitucijoje. Jei mes manome, kad homoseksualams negalima leisti organizuoti eitynes, tuomet kartu pasisakome ir prieš žmonių laisvę arba esame už dvigubus standartus. Ir čia pasakyti, kad „tegul tie gėjai daro, ką nori, bet nevaikščioja gatvėmis ir nesiafišuoja“, neužtenka. Eitynės homoseksualams tiesiog būtinos, nes jos padeda visuomenei suprasti, kad homoseksualai yra tokie patys žmonės, kaip ir mes visi ir kad jokios grėsmės jie mums nekelia. Juk bijoma ar nemėgstama dažniausiai to, kas nepažįstama.

Beveik moralas

Žinau, kad sulauksiu piktų komentarų po šiuo straipsniu. Vis dėlto siūlau prieš komentuojant pamąstyti: galbūt homoseksualų yra tarp jums artimų žmonių, pavyzdžiui, draugų ar giminaičių. Galbūt tai net jūsų sūnus ar dukra? Ką darytumėte, jei tai sužinotumėte? Čia nėra gąsdinimas ar grasinimas. Tiesiog manau, kad jei kiekvienas pabendrautume su homoseksualais artimiau, kaip lygus su lygiu, tas neigiamas nusistatymas dingtų ar bent sumažėtų.

Apžvalga: lenktynių žaidimas „NFS: Porsche Unleashed“

porsche unleashed logo

Pirmą kartą „Porsche Unleashed“ (dar kitaip vadinamą „Porsche 2000“) pabandžiau maždaug 2000-aisiais. Tai buvo demo versija iš kažkokio žurnalo disko su viena trasa Normandijoje. Jis taip patiko, kad iš karto įsigijau pilną versiją. Tuomet tai buvo techniškai labai šiuolaikiškas žaidimas, jį pažaidęs stipriai susidomėjau „Porsche“ automobiliais, jų istorija. Tada žaidimą įveikiau tik iki pusės, matyt mano vairavimo lygis buvo per silpnas. Be to, jau po poros metų žaidimas paseno ir neveikė ant naujesnių operacinių sistemų, pavyzdžiui „Windows XP“. Taip ir gavosi, kad jį numečiau dešimčiai metų, kol pagaliau radau jau ant naujų sistemų veikiančią „Porsche Unleashed“ versiją. Per tą laiką buvau išbandęs daug lenktynių žaidimų, kelis metus intensyviai stebėjau „Formulės 1“ lenktynes, esu porą kartų užėmęs prizines vietas kartingų trasoje. Todėl dabar „Porsche Unleashed“ man nepasirodė toks sudėtingas ir jį įveikiau be didelių kliūčių. Beje, dar kartą įsitikinau, kad šis žaidimas tiesiog unikalus, ypač savo laikmečiui ir NFS žaidimų kontekste. Tad nusprendžiau padaryti jo apžvalgą. Galbūt dar ką nors sudominsiu išbandyti šį jau istorinį žaidimą:

Vairuotojas-bandytojas (Factory Driver)

Taip vadinasi viena iš šio žaidimo siužetinių linijų. Joje įsikūnijame į jauno vairotojo-bandytojo vaidmenį, tik ką įsidarbinusio „Porsche“ gamykloje. Vadovai mums duoda įvairias užduotis: pravažiuoti įvairias slalomo trasas, išbandyti naujus automobilius ar tiesiog kuo greičiau pristatyti pagamintą automobilį klientui jo nesudaužius. Jei viskas sekasi, greitai kylame karjeros laiptais, kol galiausiai tampame pagrindiniu „Porsche“ vairuotoju-bandytoju. Be įprastų trasų įveikimo, ypač daug iššūkių reikalauja slalomo trasos, kuriose turėsime išmokti greitai apvažiuoti kuoliukus, nesustojant apsukti automobilį 360 laipsnių bei atlikti visokius kitokius triukus.

porsche factory driver

Tokius zigzagus reikės daryti būnant „Porsche“ vairuotoju-bandytoju. Ir tai tik pradžia.

Evoliucija

Taip vadinasi pagrindinė „Porsche Unleashed“ siužetinė linija. Joje išbandysime praktiškai visus „Porsche“ automobilius nuo 1950-ųjų iki 2000-ųjų metų. Beje, toks „Electronic Arts“ siužeto pasirinkimas ne tik leidžia žaidėjui pačiam išgyventi šių automobilių istoriją, bet ir labai palaipsniui išmokti važiuoti vis greitesniais automobiliais. Skirtingais „Evoliucijos“ režimo momentais iškyla vis nauji iššūkiai: klasikinėje („Classic“) eroje vairuojame lėtus automobilius, kurių posūkiuose jų beveik nereikia stabdyti. Užtat reikia išmokti gerai įveikti posūkius, kad juose prarastume kuo mažiau greičio. Auksinėje („Golden“) eroje jau valdome greitesnius automobilius, todėl šiame etape pramokstame laiku ir vietoje stabdyti, teisingai greitėti ir nesukti vairo stabdymo metu, kad neišlėktume iš trasos. Maždaug tuo pat metu atsiranda supratimas, kad reikia tausoti automobilį, nes dideliu greičiu trenkus automobilį į sieną, jo galia gali sumažėti, o ratai pradėti patys sukti į kažkurią pusę. Tokiu automobiliu nuvažiuoti iki finišo labai sudėtinga. Maža to, suremontuoti jį po lenktynių bus vis brangiau, nes kuo naujesnis ir greitesnis automobilis, tuo brangesnis jo taisymas. Modernioje („Modern“) eroje jau turime atmintinai mokėti trasas, nes pražiopsotas staigus posūkis mums gali reikšti pralaimėtas lenktynes. Be to, reikia išmokti greitai reaguoti į labai greitai besikeičiančias sąlygas trasoje.

porsche geriausia evolution masina

Tai galingiausias „Evolution“ režime mano gautas automobilis „Porsche 911 GT1 Race Version“. Neatsargiai naudojantis jo akseleratoriaus pedalu, galima greitai apsisukti vietoje.

Automobilių tobulinimas

Jei pirmąją „Evolution“ režimo erą nesunkiai įveiksime ir be automobilių patobulinimų, vėliau be to tikrai neapsieisime. Automobilis gerinamas už laimėtose lenktynėse gautus pinigus. Pradžioje nusiperkame geresnes variklio dalis (oro paėmimo sistemą, išmetimo sistemą, kartais – geresnę turbiną ar radiatorių), greitesniam važiavimui skirtą pavarų dėžę, spyruokles, amortizatorius, lengvesnes kėbulo dalis, sportines padangas ir t.t.. Vėliau visas dalis sudedame į automobilį, o senąsias galime parduoti. Beje, dalių kainos pateiktos taip tiksliai, lyg būtų nurašytos nuo tikro kainoraščio. Tobulinimo procesas vyksta per meniu, todėl gana greitai pabosta. Juk kiekvieną pasirinktą automobilio dalį tenka spragtelėti pele mažiausiai du kartus (klaviatūra čia neveikia). Ir taip su kiekvienu nauju automobiliu. Užtat visus patobulinimus iškart pajusime trasoje. Pavyzdžiui, įsidėję pavarų dėžę „Close Ratio Gearbox“ labai greitai greitėsime, tačiau maksimalus greitis nebus toks didelis. Papildomai galima pasireguliuoti įvairius variklio, vairo parametrus ir net padangų slėgį. Tačiau aš dažniausiai čia visiškai nekišu nagų. Beje, prieš važiuojant į Alpes, patariu nusiimti „Slick“ padangas (be griovelių) ir užsidėti paprastas („Stock Tyres“), nes vidury šios trasos yra plikledis, ant kurio su „slikais“ jausimės, kaip karvė ant ledo. O ruošiantis lenktyniauti autobane, rekomenduoju užsidėti lietaus padangas („Rain Tyres“), nes ten nuolatos lyja.

porsche tobulinimas

Taip vyksta automobilio tobulinimas. Kiekvieną dalį pele tenka spustelėti mažiausiai du kartus, todėl šis procesas greitai pabosta.

Trasos

Mano nuomone, trasos – viena stipriausių šio žaidimo vietų. Pamirškime žiedines trasas ir važiavimus ratais. Šiame žaidime trasos ilgos, kiekvieną jų įveiksime per 3-5 minutes. Beje, jos išvaizdžios, realiose vietovėse: Alpėse, Normandijoje, Korsikoje, Vokietijos miškuose (Der Schwarzwald) ir autobane. Tiesa, jų autentiškumu abejoju. Matosi, kad jos pakoreguotos taip, kaip reikia žaidimui. Visose trasose yra galimybė važiuoti dviem, kartais keliais skirtingais maršrutais. Ir visi jie puikiai subalansuoti. Pavyzdžiui, važiuodami Schwarzwald Vokietijoje, vidury miško galėsime rinktis arba staigius posūkius asfaltuotą trasos dalį arba švyrkelį. Pirmojoje puikiai jausis tie, kas yra įvaldę automobilių stabdymą ir greitėjimą, antrojoje – valdomą slydimą. Beje, Monte Carlo (Monake) yra vienintelė žaidime žiedinė trasa, t.y. ja turėsime važiuoti ratais. Ji turi net penkias skirtingas konfiguracijas, todėl liūdna tikrai nebus.

porsche Korsikoje

Viena gražiausių man trasų šiame žaidime – Korsikos sala.

Vairavimo tikroviškumas

Tai pagrindinis kriterijus, pagal kuriuos vertinu lenktynių žaidimus. Ypač jis aktualus vertinant „Need For Speed“ serijos žaidimą, juk paprastai šios kompanijos lenktynės būna skirtos neįpareigojančiam pasivažinėjimui, kuriuose net staigiausius posūkius galima įveikti net nepristabdžius. „Porsche Unleashed“ savo laikotarpiu ko gero buvo tikroviškiausiai valdomu žaidimu. Jį žaisdami tiesiog būsime priversti išmokti teisingai įveikti posūkius, laiku stabdyti ir greitėti, išmokti tausoti savo automobilį. Taip pat neišvengsime skaudžių pamokų, kad stabdyti sukant vairą – negalima, kaip ir staigiai pradėti greitėti posūkyje labai greitu automobiliu (pvz.,  „Porsche 935 Moby Dick“). Tačiau nuvažiavus nuo kelio, automobilis sulėtėja per mažai, be to žaidime neveikia kai kurie fizikiniai reiškiniai (pvz., oro maišas už automobilio, kuriame galima pagreitėti lenkiant priešininką). Žaidimui visiškai nebūtinas ir vairas, beveik visas trasas (išskyrus slalomo, kur kartais reikia rankinio stabdžio ar pavarų perjungimo) pravažiavai viena ranka, spaudydamas rodykles ant klaviatūros. Taigi, „Porsche Unleashed“ – aukso viduriukas tarp tikros simuliacijos ir smagaus pasivažinėjimo vaizdingomis vietomis, grojant smagiai muzikai.

porsche Alpese

Visuomet lenktyniauju, kad ekrane nesimatytų mano automobilio – taip tikroviškiau. Šioje vietoje Alpėse yra plikledis, ant kurio be tinkamų padangų jautiesi, kaip karvė ant ledo.

Lenktynės negreitu ir greitu automobiliu, stabdymas

Prieš porą metų „AutoBild“ žurnale skaičiau lenktyninko, trenerio Jono Dereškevičiaus interviu. Jis vairuoja negreitą „VW Polo“ automobilį ir minėjo, kad būtent negreitu automobiliu reikia mokytis lenktyniauti (tai ne citata, todėl galbūt mintį atkūriau netiksliai). Įveikęs „Porsche Unleashed“, rodos, supratau, ką jis turėjo omenyje. Važiuojant greitu automobiliu, reikia geros reakcijos, koordinacijos, tačiau ir nedidelę klaidą juo lengviau ištaisyti, nes spustelėjus akseleratoriaus pedalą, automobilis vėl greitai pasiekia maksimalų greitį. Tuo tarpu lėtas automobilis iki maksimalaus greičio gali greitėti porą minučių, todėl juo tiesiog būtina išmokti įveikti posūkius taip, kad juose reikėtų kuo mažiau stabdyti. Teisingas posūkių įveikimas vėliau praverčia ir važiuojant greitu automobiliu. Patarimas pradedantiems lenktynininkams: išmokite teisingai (laiku, laikant vairą tiesiai) stabdyti automobilį, nes lenktynėse tai ne mažiau svarbu, nei teisingai gazuoti.

Jonas Dereškevičius (Donato Noreikos nuotr.)

Lenktynininkas, treneris Jonas Dereškevičius (Donato Noreikos nuotr.)

Moralas

Neturiu gero kompo, todėl paskutinius porą metų beveik nežaidžiau šiuolaikinių lenktynių žaidimų. Tačiau „Porsche Unleashed“ dėka tikrai neliūdžiu. Jį rekomenduoju visiems, turintiems net silpniausius kompus: net šešių metų senumo „noutbuke“ su integruota vaizdo posisteme jis sukasi puikiai, maksimalia raiška. Kai prieš kelioliką metų šį žaidimą žaidžiau kompiuteryje su grafikos plokšte „3Dfx Voodoo“ (jei kas dar tokią atsimena), apie tokią kokybę galėjau tik pasvajoti. Rekomenduoju šį žaidimą visiems, tačiau perspėju, kad teks pasimokyti bent truputį lenktyniavimo teorijos.

Naujausias kūrinys: Pilnuva

Šiame kūrinyje bandžiau nemokamos “debesinės” muzikos kūrimo programos “Audiotool” galimybes. Geras daiktas, tik kai kuriuos dalykus daryti per daug sudėtinga, pavyzdžiui, bosą dėlioti. Šis kūrinys ilgai gulėjo numestas, bet kai netikėtai gavau kritikos (kad šis kūrinys neturi nei pradžios, nei pabaigos), nusprendžiau jį paskelbti visiems:) Vistiek jau pusmetį netobulinu:

Pilnuva (2012 06 21)

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Naujas „How To Destroy Angels“ albumas

Apie grupę „How To Destroy Angels“ jau rašiau. Primenu, kad šią grupę sukūrė buvusios „Nine Inch Nails“ grupės lyderis Trent Reznor su savo žmona Mariqueen Maandig. Prieš porą dienų HTDA išleido antrąjį albumą (arba tiksliau, EP) – „An omen“. Už beveik 15 litų atsisiunčiamą albumo versiją galima įsigyti čia. Jei norite jo tiesiog paklausyti, spauskite čia.